Nors žemdirbiai keikia vasaros karščius ir sausras, bitininkams tai nė motais. Jie turi vienintelį rūpestį – kaip parduoti medų. Bitininkai avilius jau pradeda ruošti žiemai.
Rūpesčiai
Panevėžio bitininkų draugijos pirmininkas Alfonsas Rutkauskas (nuotraukoje) pasakojo, kad draugija įsikūrė 1994 metais. Šiandien joje yra 97 nariai, kuriuos valdo septynių asmenų valdyba. Neseniai Panevėžio rajono savivaldybės salėje vyko mokymai, sukviesti gavus Europos Sąjungos lėšų. Juos organizavo Žemdirbystės instituto Bitininkystės skyriaus mokslininkai. Mokymai vyko dviejose grupėse po dvidešimt keturis žmones. Pateikta naujausia metodika, kalbėta apie bičių šeimų veislių ypatumus, techninės pagalbos programas, ligų gydymą, vaistus, tolesnių mokymų organizavimą bei kitas aktualias problemas.
A.Rutkauskas sakė, kad Lietuvoje paplitusios dvi bičių ligos – varozė, kurią sukelia erkutės, ir amerikinis puvinys. Šių ligų gydymas yra sudėtingas, brangūs vaistai. Jeigu negydoma, greitai užsikrečia ir kiti aviliai, per žiemą visos bitės žūsta. Ligai įveikti kiekvienai bičių šeimai iš Europos Sąjungos lėšų skiriama po 5 litus vaistams. Mokymų metu buvo aiškinama ir naujausia gydymo metodika. Seminarai, konkursai, labdaros akcijos bitininkų draugijoje vyksta dažnai.
Džiaugsmai
A.Rutkauskas sako, kad, be medaus, bitės žmogui padeda puikiai leisti laisvalaikį, pajusti malonumą, poilsį, skanumą, sveikumą bei duoda papildomų pajamų. „Bitė visada neša tik į namus ir nieko niekada neišneša”. Bitininkai džiaugiasi, kad laisvoje Lietuvoje medaus sunešama dvigubai daugiau negu sovietmečiu, nes atsirado rapsų laukai ir nebėra kultūrinių ganyklų. Kol kas nedirbami laukai, natūralios pievos yra tikras bičių rojus. Ir medus iš tokių laukų daug skanesnis. Mūsų krašto bitininkai laiko danų veislės bites. Gerai prižiūrimi aviliai šeimai duoda neblogų papildomų pajamų. Tačiau būtinos investicijos – tai įrankiai, medsukis, meduvė, dūminė, vaistai ir kt. Apie 300 litų kainuoja avilys, medsukiai – nuo šešių šimtų ligi penkių tūkstančių, dūminė – ligi pusantro šimto ir kt. Bitininkai džiaugiasi, kad šiemet medunešis buvo puikus, tiktai labai trumpas – per anksti sudžiūvo pievų žiedai, miškų žolynai ir medžiai. Tačiau medaus turi visi.
Realizavimas
Neparduoto medaus liko dar nuo praėjusių metų. Ypač blogai sekėsi prekiaujantiesiems turguose. Vieno kilogramo kaina – apie dešimt litų. Medus pristatomas ir didiesiems prekybos centrams pagal sutartis. Jį paruošia ir fasuoja tuo besiverčiantys patyrę bitininkai. Tačiau daugiausia prekiaujama namuose. Pajamų duoda ir papildomi bičių produktai – pikis, bičių duona, žiedadulkės. Visa tai surinkti nelengva, nes žiedadulkių nuo bičių kojelių nubyra nedaug. Lietuviai medaus naudoja nedaug, perka tik vaistams. Retas pasideda kibirais ir naudoja vietoj cukraus. Tačiau apie išpuoselėtą sodybą A.Rutkauskas sako: „Mūsų sodybos grožį sunešė bitutės”.
Lietuvoje
Norint pragyventi iš bitininkystės, bitininkui reikia turėti ne mažiau kaip šimtą avilių. Šiuo verslu Lietuvoje užsiima apie šimtą bitininkų. Yra laikančiųjų keturis ar net septynis šimtus šeimų. Deja, pernai trečdalis medaus liko neparduota. Už eksportuotą medų į užsienį bitininkai gauna labai mažai, nes ten lietuviškas medus prilyginamas kiniškam. Geri bitininko metai būna tada, kai medaus iš vieno avilio gaunama dvidešimt penkis kilogramus. Pernai gauta trisdešimt penki, šiemet gali būti ligi penkiasdešimties. Nuo kitų metų Lietuvos bitininkai žada įsivesti kokybės ženklą. Nes dar pasitaiko, kad pigus medus, atgabentas iš Kinijos, yra sumaišomas su vietiniu, kurio telieka keli procentai.