Naujos technologijos neatpažįstamai pakeitė fotografijos mėgėjų įpročius
Maždaug prieš penketą metų, kai Lietuvoje pradėjo plisti skaitmeninės fotografijos „virusas”, prekeiviai fotojuostelėmis, nuotraukų albumais, rėmeliais ir panašiomis smulkmenomis patys save drąsino, jog kaip kadaise atsiradus televizijai nemirė kinas, taip išplitus skaitmeninėms technologijoms nenumirs tradicinė fotografija. Deja, jau šiandien galima konstatuoti, kad išsipildė pačios pesimistiškiausios jų prognozės – iš parduotuvių vitrinų dingo juostiniai fotoaparatai, o didžioji dalis klientų, įsigijusių skaitmenines fotokameras, pamiršo kelius į fotolaboratorijas.
Diskelis vietoj albumo
„Iš tiesų pastaraisiais metais rinka vystėsi beveik tiksliai taip, kaip ir buvo prognozuojama. Skaitmeninius fotoaparatus įsigiję žmonės maždaug 10 kartų dažniau spaudžia kameros mygtukus ir fiksuoja dėmesį patraukusius vaizdus, tačiau nuotraukas spausdina gal 10 kartų mažiau. Paprastai visos virtualios nuotraukos perkeliamos į kompiuterius, čia peržiūrimos ir archyvuojamos. Kadangi asmeninis kompiuteris taip pat seniai yra praradęs išskirtinumo aureolę, žmonės keičiasi ne nuotraukomis, o kompaktiniais diskais. Žodžiu, skaitmeninį fotoaparatą įsigijusio kliento antrą kartą praveriant mūsų salono duris dažnai reikia laukti metus ar dvejus”, – pasakojo bendrovės „Vilbros prekyba” vykdantysis direktorius Audrius Mačiulis.
Fotografijos srityje dirbančių verslininkų kasdienybę dar labiau apkartino tai, kad skaitmenines kameras pastaraisiais metais pradėjo siūlyti praktiškai visos kompiuterinę ar buitinę techniką siūlančios bendrovės ir netgi didieji prekybos centrai. Anksčiau fotoaparatą pirkti ketinančius smalsuolius konsultuodavo šios srities specialistai, o dabar tą daryti bando pardavėjai, net nežinantys, kas yra diafragma, jautrumas ar išlaikymas.
A.Mačiulis pastebėjo, jog dar vienas naujosios kartos fotografijos bruožas yra tas, kad liovęsi spausdinti nuotraukas ant popieriaus, žmonės kelia kur kas mažesnius reikalavimus kokybei.
„Paprastai kompiuterio monitoriuje matomas vaizdas tenkina, o į spalvų sodrumą ar autentiškumą, kuris badydavo akis žiūrint į popieriuje atspausdintas nuotraukas, nekreipiama pernelyg daug dėmesio. Naujųjų masiniam vartotojui skirtų skaitmeninių fotokamerų kainos prasideda maždaug nuo 500 litų, tačiau su analogiškais fotojuostomis „užtaisytais” aparatais, kainavusiais mažiau kaip 100 litų, galima padaryti akivaizdžiai geresnes nuotraukas”, – konstatavo „Vilbros prekyba” vykdantysis direktorius.
„Saviveiklos” nėra
Įdomu, kad nors fotografija tam tikra prasme sugrįžo prie savo ištakų, kai dvispalvės fotografijas, poetiškos sielos žmonių vadintos „šviesoraščiu”, buvo kuriamos užsidarius rausvoje prieblandoje tarp daugybės vonelių su chemikalais, mėgstančiųjų „žaisti” su kiekvienu vaizdu jį papildomai kadruojant, paryškinant ar paslepiant kai kurias detales iš esmės nebeliko.
„Prasidėjus skaitmeninės fotografijos revoliucijai, kai kurios kompanijos (pavyzdžiui, „Pentax”) siūlė specialias kompiuterines programas, kuriomis buvo galima suteikti nuotraukai papildomų niuansų ar sukurti efektų. Tačiau šia produkcija beveik niekas nesidomėjo ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Žmonės tenkinasi tuo, ką nufotografuoja ir jei nusprendžia vaizdą spausdinti, tai daro dėl nieko nesukdami galvos. Juo labiau kad naujos kartos namų rinkai skirti termosublimaciniai spausdintuvai gali užtikrinti visai neprastą kokybę”, – pastebėjo A.Mačiulis.
Pašnekovas patikino, jog toks požiūris į fotografiją visiškai logiškas ir net jei per keletą pastarųjų dešimtmečių dvispalvė namudinė fotografija nebūtų pažengusi į priekį nė per nago juodymą, greičiausiai tokių nuotraukų gamyba vegetuotų dėl laiko stokos. Didėjant gyvenimo tempui valandų valandas trunkantis trepsėjimas ryškinant fotojuostas ir pačiam čiupinėjant kiekvieną fotopopieriaus lakštą taptų pernelyg didele prabanga. Juo labiau kad naudojant skaitmenines kameras paprastai fotografavimas dažnai primena filmavimą – vienam patikusiam vaizdui fiksuoti aparato užraktu
spragsima be paliovos. Todėl po kiekvienos kelionės ar draugų šėliojimo į kompiuterį perkeliama ne 36 kadrai (tiek yra fotojuostelėse), o 300 nuotraukų. Mėginti kiekvieną jų paversti meno kūriniu praktiškai neįmanoma.
Guostis galima nebent tuo, kad atsirado naujų galimybių. Pavyzdžiui, dabar galima pasidaryti norimas nuotraukas iš bet kokių skaitmeninių laikmenų išvengiant pašalinių akių. „Vilbros prekyba” jau sumontavo keletą savitarnos principu veikiančių „Mitsubishi Electric” terminalų-spausdintuvų, kuriais naudojantis itin paprastai galima išsispausdinti norimus
10 x 15 cm formato vaizdus.
Perspektyvos – miglotos
Klausiamas apie rinkos pripildymą skaitmeniniais fotoaparatais, A.Mačiulis pastebėjo, jog tikslių duomenų apie visų importuotojų veiklos rezultatus nėra. Prognozuojama, jog per šiuos metus bus parduota maždaug 100 tūkst. įvairaus sudėtingumo lygio kamerų. Praėjusių metų „derlius” – maždaug 60 tūkst., užpernai apie 40 tūkst. kamerų.
„Rinka vystosi labai intensyviai ir vieni „monstrais” laikyti žaidėjai jau pasitraukė, o savo gaminius pradėjo siūlyti visiškai naujos kompanijos. Tarkim, „Konica – Minolta” jau pasitraukė iš fotoprekių verslo, o jų vietą užėmė elektronikos pramonės gigantai. Savas skaitmenines kameras pradėjo siūlyti „Sony”, „Samsung”, „Panasonic”. Beje, nors rinkoje siūloma gana daug prekinių ženklų, daugeliu atvejų jie slepia visiškai identišką techniką”, – pasakojo A.Mačiulis.
Klausiamas, ar mobiliųjų telefonų gamintojų siūlomos galimybės fotografuoti artimiausioje ateityje gali tapti rimta alternatyva skaitmeninėms fotokameroms, „Vilbros prekybos” vykdantysis direktorius atsakė cituodamas specializuotuose žurnaluose pateikiamas apžvalgininkų prognozes.
„Manoma, jog toks fotografijos raidos posūkis, kokį sukėlė skaitmeninių technologijų atsiradimas, savotiškame aklagatvyje atsidurs apie 2009-uosius metus. Tuo metu mobiliuosiuose telefonuose montuojamos kameros bus tokios pat arba beveik tokios pat kokybiškos, kaip ir dabar paplitę mėgėjiški skaitmeniniai aparatai. Antai Japonijos rinkoje skaitmeninė revoliucija jau išsikvėpė ir ten šios aparatūros pardavimai sustojo augę. Europos rinka kol kas auga, tačiau tikėtina, kad tai daugiausia vyksta dėl milžiniškos Rusijos rinkos”, – dėstė A.Mačiulis.
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad fototechnikos gamintojai itin ryžtingai nutraukė senųjų juostinių kamerų gamybą ir metėsi skaitmeninių analogų link, todėl norėdamas įsigyti fotoaparatą žmogus tiesiog neturi iš ko rinktis. Skirtumas tik tas, kad anksčiau fotografuoti būdavo galima išleidus kiek daugiau nei 50 litų, dabar pigiausia žinomo gamintojo skaitmeninė kamera kainuoja apie 500 litų. „Vilbros prekyba” vis dar atsiveža vieną kitą juostinį fotoaparatą, tačiau juos perkančiuosius galima suskaičiuoti ant pirštų.
Akivaizdu ir tai, kad pastaruoju metu gerokai sumažėjo foto- juostelių pasiūla. Iš rinkos pasitraukė „Konica” ir „Polaroid”, todėl dabar tenka rinktis tarp „Fuji”, „Tudor” ar „Kodak” prekių. Prognozuojama, kad ateityje šie daiktai dėl mažėjančios paklausos brangs, o gamintojai orientuosis į Kinijos ir Indijos rinkas.
„Klasikinei fotografijai ištikimi žmonės tam tikra prasme skriaudžiami bus ir ateityje. Tarkim, skaitmeniniams aparatams gaminami šiek tiek kitokie objektyvai, nes skiriasi jų fokuso židinio nuotolis. Vadinasi, kadaise įsigijusiam kokybišką veidrodinę fotokamerą įsigyti naujų objektyvų ar pritaikyti senuosius skaitmeniniam aparatui greičiausiai bus keblu”, – pastebėjo A.Mačiulis.