Kiek vaikų ateis į mokyklą

Šiemet rugsėjo 1-ąją į mokyklas ateis 37 tūkst. pirmokėlių – dviem tūkstančiais daugiau nei pernai. Tačiau tik didieji miestai nesiskundžia, kad mokinių sumažėjo. Rajonuose tenka uždaryti ne tik klases, bet ir mokyklas: vis daugiau vaikų į užsienį išsiveža tėvai. Darbo kitose šalyse ėmė ieškoti ir pedagogai.

Džiaugtis, kad pirmokų daugėja, dar per anksti. Taip LŽ sakė Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Ikimokyklinio ir ugdymo skyriaus vadovė Gražina Šeibokienė. Tikslesnis jų skaičius paaiškėja rugsėjo pabaigoje, ir dažniausiai jis mažėja.

Vilniuje – minimali reforma

Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo Juliaus Skestenio duomenimis, sostinėje rugsėjo 1-ąją į mokyklas ateis maždaug 5600 pirmokų. Palyginti su pernykščiu rugsėju, pirmokų padaugėjo 150.

Vasarą sostinėje reformuota tik viena ikimokyklinė ugdymo įstaiga – darželis-mokykla tapo lopšeliu-darželiu. Rugsėjo 1-ąją Vilniuje moksleivius pasitiks 16 gimnazijų, 50 – vidurinių, 16 – pagrindinių, 17 – pradinių mokyklų, 15 – mokyklų-darželių, taip pat 8 specialiosios ir jaunimo bei 6 suaugusiųjų mokyklos.

Kaune – dėmesys gausioms šeimoms

Į pirmą klasę rugsėjo pirmąją šiemet žengs 3750 mažųjų kauniečių, pernai laikinojoje sostinėje pirmokėlių buvo truputį mažiau – 3683. Iš viso šiais metais miesto mokyklas pradės lankyti apie 55 tūkst. moksleivių, t.y. tik šiek tiek daugiau nei praėjusį rudenį.

Vis dėlto labiausiai mažėja pirmų ir penktų klasių moksleivių. Pasak specialistų, tai lemia ne tik menkas gimstamumas, bet ir nesiliaujantis emigracijos srautas. Šiemet Kaune duris moksleiviams atvers 9 gimnazijos, 3 pagrindinės, 44 vidurinės, 15 pradinių, 11 darželių-mokyklų. Dvi rusakalbių Timinskio ir Puškino mokyklos nuo rugsėjo 1-osios sujungiamos į vieną Kauno centro vidurinę mokyklą.

Paskutiniąją vasaros dieną Kauno miesto savivaldybėje įvyks tradicinė pirmaklasių šventė „Mano pirma rugsėjo 1-oji”. Kaip ir pernai, Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius į šią šventę kviečia gausių šeimų atžalas, šiemet pirmą kartą praversiančias mokyklų duris. Tokių laikinojoje sostinėje šiemet bus beveik puspenkto šimto.

Panevėžio išeitis

Panevėžio miesto Švietimo skyriaus duomenimis, šiemet į pirmas klases susirinks net 200 pirmokų mažiau. Tai didžiausias pirmaklasių skaičiaus sumažėjimas per pastaruosius metus. Mokyklose bus sukomplektuotos 52 pirmos klasės, jose mokysis 1100 vaikų. Pirmokų klasių šiais mokslo metais bus net dešimčia mažiau nei ketvirtokų. Tai byloja apie nedarbo grėsmę, ir toliau tykančią pradinių klasių mokytojų.

Suskaičiuota, kad į Panevėžio rajono mokyklas pirmokų susirinks keturiasdešimčia mažiau nei pernai. Rajono mokyklose laukiama 381 pirmaklasio. Pastarųjų metų tendencija rodo, kad Panevėžio rajone sumažėja po dvi tris pirmokų klases. Tokia pat situacija numatoma ir šiemet. Dėl moksleivių stygiaus teko uždaryti ir dvi rajono mokyklas – panaikintas Gelažių pagrindinės mokyklos Sodelių skyrius ir Žibartonių pagrindinės mokyklos Bartašiūnų skyrius.

Aukštaičiai iškeliauja

Per praėjusius mokslo metus oficialiai iš Panevėžio rajono išvyko 8 šeimos, auginusios 11 mokyklinio amžiaus vaikų. Iš Pasvalio rajono nuo praėjusio rugsėjo iki šių metų sausio išvyko 45 moksleiviai. Tai viena iš priežasčių, kodėl šį rudenį Pasvalio rajono mokyklose bus sukomplektuota net 5 klasėmis mažiau.

Biržų rajono mokyklose pirmokėlių laukiama kiek mažiau nei pernai. Jų turėtų ateiti 341. Biržų rajone trūksta ir pedagogų, dėstančių matematiką, informatiką, fiziką bei anglų kalbą.

Kupiškio rajone trūksta anglų, informatikos ir biologijos mokytojų. Problemų iškilo ir dėl to, kad iš šio rajono į užsienį su tėvais išvyksta ne tik moksleiviai, darbą kitose šalyse renkasi ir pedagogai.

Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Knizikevičius LŽ sakė, kad Adomynės pagrindinės mokyklos Juodpėnų skyriuje buvo likę mokytis vos 39 vaikai, teko šią mokyklą iš pagrindinės perorganizuoti į pradinę. Šioje mokykloje mokęsi aukštesniųjų klasių moksleiviai nuo šiol mokysis Adomynėje arba Kupiškyje. Pirmokų Kupiškio rajone šiais metais sumažėjo 14. Rugsėjo 1-ąją jų turėtų susirinkti 225.

Rokiškio rajone šiemet bus 22 pirmokais mažiau nei pernai. Jų susirinks 376. Rokiškio rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Jolita Geidonienė teigė, jog dėl pirmokų sumažėjimo tikrą katastrofą Rokiškis išgyveno praėjusiais mokslo metais – rajone jų buvo net 113 mažiau nei užpernai. „Nuo šių mokslo metų pradžios rajone nebedirbs Juodupės pagrindinės mokyklos Onuškio skyrius, kuriame mokėsi dešimt mokinių. Skyrių uždarėme patiems mokinių tėvams prašant”, – teigė Geidonienė.

Dzūkija mėgina atsilaikyti

Per praėjusius metus Alytaus apskrityje, kuriai priklauso penkios savivaldybės, nebuvo uždaryta nė viena mokykla. Tik Lazdijų rajono Viktarinos pagrindinė mokykla reorganizuota į pradinę o Alytaus rajono savivaldybė dviejų mokyklų pradinio ugdymo skyrius prijungė prie didesnių mokyklų. „Kai kurios pradinės mokyklos mūsų rajone – ties uždarymo riba, tačiau kol jos sugebės išsilaikyti iš mokinių krepšelių, tol gyvuos. Žinoma, jas šiek tiek remia savivaldybė, nes laikosi nuostatos, kad uždarius mokyklą kaime, užgęsta ir kultūros židinys”, – teigė Lazdijų rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Jonas Gudžiauskas.

Varėnos rajone iš buvusių 23 mokymo įstaigų dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus per pastaruosius penkerius metus liko 17.

Anot visų savivaldybių švietimo skyrių vedėjų, jau kelinti metai išlieka ta pati mokinių mažėjimo tendencija. Pagrindinės jos priežastys – mažėjantis gimstamumas ir emigracija į užsienį. Vidutiniškai vienoje savivaldybėje kasmet sumažėja nuo 60 iki 170 moksleivių.

Vienintelis Alytaus miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas nusiteikęs kiek optimistiškiau. Pagal turimus duomenis šiais metais į pirmą klasę ateis kiek daugiau mokinukų nei ankstesniais metais. Tačiau šis skaičius nėra didelis, todėl jis neatstos išvykusių vaikų skaičiaus.

Vidutiniškai vaikų skaičius Alytaus mokyklose sumažėja maždaug 150 mokinių kasmet.

Uostamiestis stygiaus nejaučia

Šiemet Klaipėdoje padaugėjo gimnazijų, jų jau yra 5, mat buvusi „Žemynos” vidurinė mokykla įvykdė visus gimnazijai keliamus reikalavimus ir pakeitė savo statusą.

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja ugdymui Virginija Kazakauskienė LŽ tvirtino, kad uostamiestyje moksleivių skaičius išlieka tolygus. Dar neturima tikslių duomenų, tačiau liepą surinkta statitistika rodo, kad rugsėjį į klasę susirinks 1533 moksleiviai. Iki mokslo metų pradžios šis skaičius keisis, nes tėvai vaikus registruoja kone kasdien. Todėl tikimasi, jog minėtas skaičius dar gerokai padidės. Pernai rugsėjo 1-ąją uostamiestyje į mokyklas atėjo 1647 vaikai. Taigi specialistai daro prielaidą, jog šis skaičius šiemet tikrai nebus mažesnis.

Tarsi viena Marijampolės klasė

Marijampolės apskrityje rugsėjo pirmąją pirmą kartą į mokyklinį suolą atsisės per 2,2 tūkst. šešiamečių-septynmečių vaikų. Panašiai tiek jų buvo ir pernai. Tačiau tai vos ne perpus mažiau nei pirmokėlių buvo prieš 5-10 metų. Be to, mokinių nuolat mažėja, nes dalį moksleiviško amžiaus vaikų emigruodami tėvai išsiveža į užsienį.

Anot LŽ kalbinto Marijampolės savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo Vyganto Dilio, vien praėjusiais metais į užsienį gyventi ir mokytis išvažiavo daugiau nei pusantros klasės – 40 mokinių. Kiek šiemet – paaiškės tik prasidėjus mokslo metams, tačiau nesitikima, kad moksleivių emigracija būtų sumažėjusi.

Panašias tendencijas jau stebi ne tik didžiausios Marijampolės savivaldybės, bet ir kitų apskrities rajonų pedagogai. Ypač tai juntama miestuose – Marijampolėje, Šakiuose, Kazlų Rūdoje, Vilkaviškyje.

Naikinti jau nebėra ką

Prieš keletą metų per Lietuvą persiritęs mažų kaimo mokyklų naikinimo vajus šiuo metu aprimęs. „Kaip dar labiau būtų galima optimizuoti mokyklų tinklą, kai jų visoje savivaldybės teritorijoje jau nelabai kas ir liko – tik dvi vidurinės ir 5 pagrindinės, turinčios 6 skyrius – kaimo pradines mokyklas”, – sakė Kalvarijos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Danutė Lisauskienė.

Panašiai kalbėjo ir kitų kaimiškųjų savivaldybių valdininkai, neslėpdami, jog viską lemia vaikų tėvų pasirinkimas. Jei dauguma tėvų nusprendžia savo atžalas leisti į stambesnes, tegul ir tolėliau esančias mokyklas, mažosios būna pasmerkiamos išnykti. Mat, Dilio teigimu, išlaikyti kaimo mokyklą, kurioje mokosi mažiau kaip 10 vaikų, – nelabai apsimoka.

Pertvarkant mokyklų tinklą, nuo rugsėjo mėnesio Marijampolėje pradeda veiklą nauja Marijampolės pradinė mokykla, įkurta reorganizuotos 6-osios vidurinės mokyklos pradinio ugdymo skyriaus bazėje. Šią naują mokyklą naujaisiais mokslo metais lankys per 400 pradinukų. Deja, dalis jų bus priversti mokytis dviem pamainomis, nes dirbti viena pamaina buvusiame vaikų darželyje įsikūrusiai mokyklai trūksta patalpų.

Sumažėjo ir Šiauliuose

Šiaulių mieste ir rajone rugsėjo pirmąją į mokyklas laukiama ateinant maždaug 1750 pirmokėlių – apie 1220 mieste (maždaug šimtu mažiau nei pernai) ir apie 525 rajone (mažiau dvidešimčia). Iš viso Šiaulių rajone veikia 29 bendrojo lavinimo mokyklos, mieste – 33, mokosi apie 27 tūkstančiai mokinių. Nė viena jų prieš rugsėjį nebuvo uždaryta ar reorganizuota.

Išankstiniais duomenimis, visoje Šiaulių apskrityje į mokyklas šį rugsėjį turėtų ateiti 3760 pirmokų – maždaug 200 mažiau nei pernai.

2000-aisiais apskrityje buvo 5600 pirmokėlių.