Teigiamų permainų pirminės sveikatos priežiūros įstaigose teks palūkėti, jei nebus supaprastinta kompensuojamųjų vaistų receptų rašymo tvarka
Vienas iš darbų, kurio žada griebtis sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas – įvesti tvarką bendrosios praktikos gydytojo institucijoje. Dėl didelių eilių žmonės ne tik kaime, bet ir mieste nebegali patekti net pas bendrosios praktikos gydytoją.
Pirmiausia planuojama keisti finansavimą: mokėti ne tik už prisirašiusį ligonį, bet ir už suteiktas paslaugas bei darbo kokybę. Tikimasi, kad tai sumažins nereikalingų siuntimų pas specialistus, greitosios medicinos pagalbos iškvietimų, sumažės hospitalizacijos rodikliai.
Gydytojų vertinimu, stebuklas tikrai neįvyks, jei jie ir toliau turės dirbti ne savo darbą – gaišti laiką pildant dokumentus, rašant sudėtingus kompensuojamųjų vaistų receptus, nedarbingumo pažymas. Gydytojai ragina keisti kompensuojamųjų vaistų receptų rašymo tvarką, taip taupant brangų jų laiką.
Stebuklas neįvyks
Pirminės sveikatos priežiūros grandies finansavimo pakeitimai pradėti dar ankstesnių sveikatos apsaugos ministrų. Juozas Olekas pirmasis įteisino atlygį šeimos gydytojui, jei jis diagnozuoja ankstyvą piktybinio naviko stadiją. Žilvino Padaigos laikais atsirado skatinamosios paslaugos: už neįgaliųjų slaugą namuose, nėščiųjų priežiūrą, papildomai mokama už kai kuriuos profilaktinius tyrimus ir kt.
R.Turčinskas ketina tęsti pradėtus darbus šioje srityje, mokėti ir už kitas suteiktas paslaugas, sukurti jų kokybės vertinimo mechanizmą. Ministras žada daugiau lėšų pirminei grandžiai, bet už tai ketina pareikalauti didesnės atsakomybės.
„Pacientas prisirašydamas pas gydytoją parodo pasitikėjimą juo ir atneša savo pinigus. Todėl gydytojas turi būti už jį atsakingas visą parą. Jis turi ieškoti ligonio, kviestis jį, o ne atvirkščiai”, – aiškino ministras.
Tačiau ir gydytojai, ir jų pacientai abejoja, ar to užteks, kad šeimos gydytojo institucija pagaliau išbristų iš krizės. Kur dar toliau galime nueiti, jei pas bendrosios praktikos gydytoją žmonės turi registruotis prieš kelias savaites?
Pirminės sveikatos priežiūros sistemai ėmė katastrofiškai trūkti gydytojų ir slaugytojų, net didžiuosiuose miestuose. Net ir baigę studijas specialistai kratosi šio darbo dėl didelės atsakomybės, kalnų dokumentų, kuriuos reikia kruopščiai pildyti – jei padarysi klaidą, stipriai nukentėsi. O kur dar įširdusių ligonių eilės už durų! Už skatinamas paslaugas mokama, bet įkainiai tokie maži, kad jas teikti nuostolinga.
Lietuvos pacientų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė atkreipia dėmesį, kad tvarka, pagal kurią paslaugų įkainių didinimui skirtas lėšas galima panaudoti tik medikų atlyginimams didinti, yra ydinga: „Paslaugos vis brangsta, išlaidos auga, o už jas mokama tiek pat. Tad ko stebėtis, kad jų kokybė blogėja”.
Taupo – skriausdami ligonius
Diabetu jau daugiau kaip 15 metų serganti V.Augustinienė vien dėl kompensuojamųjų vaistų receptų priversta į mėnesį po kelis kartus varstyti gydytojų kabinetų duris. Nors vaistus galima paskirti 3 mėnesiams, taupant dažniausiai receptas parašomas dviem ar net vienam mėnesiui.
Ligoniai, vartojantys daug vaistų, vienus baigia anksčiau, kitus – vėliau. Tenka susidaryti grafiką, kad neužmirštų laiku užsiregistruoti pas gydytoją, jei nenori likti be vaistų.
Liepos mėnesį vieni vaistai V.Augustinienei baigėsi 18, kiti – 21 dieną.
„Prieš savaitę bandžiau užsiregistruoti pas bendrosios praktikos gydytoją, bet talonėlį gavau tik 20 dienai. Dviem dienoms teko pirkti vaistus už savo pinigus. Vienus vaistus man gali skirti tik kardiologas. Gavusi talonėlį pas jį tik po šešių savaičių, turėjau pirkti vaistus be recepto, sumokėjau beveik 100 litų”, – guodėsi ligonė.
„Valstybei gerai, ji sutaupo. Pagalvoju, kad gal kaip tik to ir siekiama tokia tvarka?” – svarsto pacientų atstovė.
Dirba ne savo darbą
„Lietuvoje gydytojui deleguotos seselės, sekretorės, slaugytojos, socialinio darbuotojo ir dar kitokios funkcijos. Be to, jis dar turi padaryti ir savo darbą. Nė vienoje kitoje valstybėje taip nėra. Todėl ir stovi pacientai eilėse, jiems nebelieka laiko”, – aiškina bendrosios praktikos gydytoja Jūratė Pauparienė.
Vien tik kompensuojamųjų vaistų receptus parašyti yra sudėtinga ir trunka daug laiko. Gydytoja tai iliustruoja faktu. Nuo hipertenzijos gydomam 56 metų ligoniui reikia skirti 4 rūšių kompensuojamuosius vaistus. Nenorėdamas gaišti jis rytą važiuodamas į darbą užveža gydytojai savo vaistų pasą, o vakare pasiima.
Gydytoja klijuoja lipdukus, kainyne tikslina kainas, sudėlioja visus antspaudėlius. Tai užtrunka daugiau kaip 10 minučių. „Ir taip kas du mėnesius, nes apytikriai kas tiek laiko reikia pratęsti receptą”, – sako gydytoja.
Nepadeda nė tai, kad vaistus galima skirti trims mėnesiams. Nerašytos kvotos vaistų lėšoms riboja galimybes šia teise pasinaudoti. Be to, pensininkai, nepasiturintys žmonės neišgali iš karto nusipirkti vaistų ilgesniam laikui.
Gydytoja priduria, kad šį darbą lydi įtampa, nes ligonių kasos dėl menkiausios klaidelės gali nubausti. Tada teks iš savo kišenės už ligoniui skirtus vaistus ar neteisingai užpildytą nedarbingumo lapelį sumokėti.
„Suprantu, kad taip siekiama taupyti, išvengti galimų piktnaudžiavimų, tačiau ar dėl to į gydytoją turi būti žiūrima kaip į nusikaltėlį?” – jaučiasi įskaudinta medikė. Jai teko stažuotis užsienyje, kur įsitikino, kad šis darbas patikimas slaugytojai. Ir niekas dėl to nenukenčia.
Bijo prisiimti atsakomybę
Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų kolegijos prezidentas, Kauno medicinos universiteto Šeimos klinikos gydytojas Šarūnas Mačinskas abejoja, kad net ir plečiant apmokėjimą už suteiktas paslaugas sumažės eilės ar siuntimų specialistams.
„Gydytojai yra įsibaiminę. Įsigaliojus Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymui vis galvoji, kad tik nesuklystum. Ką žinai, gal ir pas tave ateis koks nepatenkintas ligonis ir pareikalaus milijono. Jei ką nors pražiopsosi, baus tave, o ne specialistą, todėl jei tik kyla abejonė, bendrosios praktikos gydytojas ir rašo siuntimą siekdamas apsidrausti. Todėl jų skaičius auga”, – aiškina Š.Mačinskas.
Jis taip pat mano, kad gydytojai Lietuvoje per daug apkrauti darbais, menkai susijusiais su tiesiogine jų funkcija. „Pas mus veikianti vaistų kompensavimo sistema tokia sudėtinga, kad gydytojas tik rašo ir rašo. Kitur jis parašo tik paprastą receptą, visai nesukdamas galvos, kiek, kas ir kaip kompensuos. Tuo rūpinasi kitos institucijos, dažniausiai socialinės apsaugos”, – piktinasi pašnekovas.
Jo teigimu, šiuo metu dėl sveikatos problemų į kliniką kreipiasi tik pavieniai ligoniai. Didžiąją jų dalį sudaro atėjusieji vien receptų. „Atsiranda vis daugiau papildomų rekvizitų, naujų apsaugos priemonių, dėl to tenka gaišti vis ilgiau. Be to, kai kurių vaistų negalime skirti be specialisto konsultacijos”, – aiškina Š.Mačinskas.
Komentuodamas sveikatos apsaugos ministro R.Turčinsko viziją, kad bendrosios praktikos gydytojas atsako už savo pacientą visą parą, jis stebėjosi: „O kaip Darbo kodeksas, darbo krūviai? Kai kuriose šalyse gydytojai ir įstaigos kooperuojasi, kad užtikrintų pagalbą visą laiką, bet ten yra kitos ryšio priemonės, elektroninės kortelės, ligos istorijos”.
Pinigai – paskui ligonį
Kauno Šilainių poliklinikos vadovas Vidmantas Obelienius mano: jei daugės paslaugų, už kurių suteikimą bus mokama, bus labiau atsižvelgiama į jų kokybę, ji bus vertinama, ledai pajudės.
Kol mokama tik už prisirašiusį ligonį, gydytojai stengiasi turėti kuo daugiau pacientų ir jiems suteikti kuo mažiau paslaugų. Todėl neatsitiktinai ypač paklausūs yra studentai, jauni, darbingo amžiaus žmonės, kurie gali kelerius metus ar net dešimtmetį neužsukti į gydytojo kabinetą. O pinigai už juos mokami. Ar mokėjimas už paslaugas padės sumažinti siuntimų pas specialistus, pašnekovas abejoja.
„Pagal mūsų poliklinikoje nustatytą vidaus tvarką šis procesas reguliuojamas. Turime kokybinių rodiklių sąrašą, jame yra ir tam tikras vidutinis siuntimų pas specialistus skaičius, kurio šeimos gydytojas neturėtų viršyti. Mes nei baudžiame gydytojus, jei siunčia daugiau, nei ką, bet tai skatina nepiktnaudžiauti, todėl problemos dėl nereikalingų siuntimų nėra”, – tikina įstaigos vadovas.
Jo teigimu, vien dėl to, kad buvo įvesti apribojimai, kokiam terminui galima skirti kompensuojamuosius vaistus, o praėjusį rudenį įteisinta, kad dar daugiau vaistų galima skirti tik po specialisto konsultacijos, eilės poliklinikoje išaugo 30 – 40 proc.
Įtakos tam turi ir tradicijos. Neretai ligoniai, per daugelį metų įpratę savarankiškai rinktis specialistą, netiki, kad padėti gali ir šeimos gydytojas. Kai kurie vos tik sunegalavę skuba kviestis greitąją medicinos pagalbą, nors tikrai nieko blogo nenutiktų, jei palauktų iki ryto ar artimiausios darbo dienos ir nueitų pas savo gydytoją.
„Iš tiesų būtų labai gerai, jei pinigai eitų paskui ligonį. Tada nebūtų jokios problemos: kas suteiktų paslaugą, tas juos ir gautų. Jei mūsų pacientams prireikia pagalbos, kai mes nedirbame, jie kreipiasi į 2-ąją klinikinę ligoninę, su kuria turime sudarę sutartį, už šias paslaugas pervedame pinigus”, – aiškina V.Obelienius.
Jis džiaugiasi, kad šiemet pagaliau paslaugų įkainiuose atsirado išlaidos įrangos nusidėvėjimui. „Tai žingsnis į priekį artėjant prie realių paslaugų išlaidų. Kol įkainių didinimą buvo leidžiama naudoti tik algoms didinti, tekdavo visokiais būdais manipuliuoti”, – aiškina Šilainių poliklinikos vadovas.