Šiandien, rugpjūčio 23-iąją, minima Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena.
Autobusais ir autobusiukais, lengvaisiais automobiliais į Baltijos kelio akciją važiavo ir tūkstančiai klaipėdiečių. Visus vienijo Sąjūdžio dvasia, pilietiški, patriotiniai jausmai. Daugelis įveikdami sveikatos sunkumus vis tiek keliavo vieningai susikibti rankomis su tautiečiais ir broliškomis latvių ir estų tautomis.
Klaipėdietis miesto tarybos narys Zenonas Čerkauskas į Baltijos kelią vyko su žmona Olga. Žinojo, kad Klaipėdai skirtas kelio ruožas nuo Pasvalio.
„Pirma užsukome į mano gimtuosius Biržus, aplankėme dabar jau šviesaus atminimo gydytoją Januševičių. Šis buvo nepaprastai susijaudinęs, sielojosi, kad gali nesusirinkti tiek žmonių, kad ranka ranką siektų, todėl nupirko šimtus metrų juodo kaspino, kad tarpuose, kur nebus žmonių, rankas jungtų juodas kaspinas. Tačiau susirinko tokia minia klaipėdiečių ir vietos kaimų gyventojų, kad stovėjome spūstyje”,- prisiminė Olga Čerkauskienė.
Zenonas Čerkauskas prisiminė, kad tuomet vienas iš klaipėdiečių Sąjūdžio lyderių Vytautas Čepas iš Klaipėdos atsivežė puikios meistrystės medžio koplytstulpį. Visi uoliai kibo ridenti akmenis, maišyti cementą, kad koplytstulpis stovėtų tvirtai ir ilgai. Tebestovi, lauko vėjų nugairintas, bet toks pat tvirtas.
Grįžtant Klaipėdos link – pilni keliai automobilių. Iš kiekvieno sklinda džiaugsmingos dainos. Čerkauskų automobilį ištiko avarija: staiga užšoko briedis, sulamdė automobilio priekį. Padėjo visi, kas galėjo. Nuotykis neužgesino pakilios nuotaikos, ir toliau skambėjo dainos.
Kęstutis Vaišvila su šeima į Baltijos kelią išsiruošė iš Vilniaus. Didelį įspūdį paliko į Sąjūdžio būstinės kiemą nešamos gėlės. Jų sunešta tiek, kad stačios puokštės užėmė vos ne visą kiemą. Gėlės buvo tik pačių lietuvių užaugintos ir suskintos. Jas sukrovė į lėktuvus, ir iš dangaus buvo barstomos Baltijos kelio ruože.
Grįžtant iš Baltijos kelio, kiekvienas kaimas sveikino akcijos dalyvius. Pakelėje stovėjo stalai, padengti geriausiomis lino staltiesėmis, nukrauti kaimiškomis vaišėmis, kvepėjo medus, pirmieji obuoliai ir gaivi gira.
Ir dabar klaipėdiečiai Baltijos kelio akcijos dalyviai grupelėmis susitinka, dalijasi maloniais prisiminimais. Kęstutis Vaišvila įamžino Baltijos kelią tuometine pažangia fototechnika skaidrėse. Pažvelgus sunku patikėti, kad jau praėjo 17 metų. Vargu ar kada nors kas nors panašaus bus pakartota.
Prieš 17 metų – 1989-ųjų rugpjūčio 23 d. Lietuvos, Latvijos, Estijos žmonės išėjo į judrią automagistralę, kertančią visas tris šalis, susiėmė rankomis ir taip sudarė vieningą gyvą grandinę. Ji nusidriekė apie 650 kilometrų – nuo Vilniaus Gedimino pilies, Katedros aikštės per Rygą iki Talino senamiesčio Hermano bokšto ir sujungė apie du milijonus žmonių.
Taip buvo paminėtas Molotovo ir Ribentropo pakto 50-metis, o pasauliui pademonstruotas vieningas šių Baltijos šalių laisvės siekis.
Praėjo jau 67 metai nuo 1939-ųjų rugpjūčio 23-iosios, kai buvusios Tarybų Sąjungos užsienio reikalų liaudies komisaras V. Molotovas ir Vokietijos užsienio reikalų ministras J. Ribentropas pasirašė slaptuosius protokolus ir taip dvi valstybės pasidalijo tris Pabaltijo šalis. Lietuvą „pasiėmė” J. Ribentropas, o V. Molotovui „atiteko” Latvija ir Estija. Po mėnesio su trupučiu buvo pasirašytas naujas derybų dokumentas, kuriuo ir Lietuva „perleista” TSRS.