Atgaivą akims ir sielai gali suteikti net mažas želdinių plotas

Sodybos šeimininkė, tvarkydama aplinką, siekia, kad tokie rūpesčiai neatimtų galimybių pasirūpinti pačiai savimi

Kauno Centro seniūnija ketina siūlyti pataisas gražiausiai prižiūrimų sodybų konkurso nuostatams. Jie kol kas yra pakankamai sudėtingi, o visai nedidelių sklypelių savininkams labai sunku juos įgyvendinti. Būtų logiška, kad jie konkuruotų tarpusavyje, o ne rungtųsi su kelis kartus didesnių sklypų miesto pakraščiuose savininkais. Apsilankėme vienoje tokių sodybų, kur statiniai užima nemenką sklypo dalį.

Griebėsi žirklių

Antanina Kardelienė sako, kad jos sodyboje dabar didžiausia problema, kaip sustabdyti spartų medžių bei krūmų augimą. Prieš keliolika metų pasodinti želdiniai dabar tapo per dideli ir susodinti per tankiai.

Su tokia problema susiduria beveik visi, kurie želdina savo sodybas be konsultacijų su specialistais. Šie iškart pasakytų, kad pavyzdžiui, eglę galima sodinti ne mažiau kaip per dvidešimt metrų nuo namo. Tad šių medžių fasadinėse namų pusėse ar sublokuotų gyvenamųjų namų kvartaluose greičiausiai neišvystume – vietos tam nepakanka. Tačiau dabar puošnios vadinamosios sidabrinės eglutės yra dažna mažų sklypų puošmena. Medžiams augant, daugėja ir problemų – jos užstoja šviesą, šaknys pavojingai lenda po namo pamatais, o vėjuotą dieną šalia jų ir visai neramu.

Antanina Kardelienė ėmėsi gana drastiškos priemonės, apkarpiusi tujas, nukirpo ir per sparčiai augančios eglės viršūnę. Kaip ji augs toliau ir kaip reikės riboti jos aukštį, sodybos šeimininkė sako galvosianti vėliau. Dabar pakanka ir to, kad bent kiek pristabdė spartų augimą.

Prie tvoros augančio europinio pūkenio, nors jis taip pat per sparčiai auga, karpyti vasaros pabaigoje ji nesiryžta. Šis krūmas ir taip kone kasmet apšąla ir dalis jo šakų nudžiūva. Šeimininkė pastebėjo, kad, jį apkarpius iš rudens, krūmas per žiemą nukenčia labiau. Todėl karpysianti jį iki kompaktiškesnės formos tik kitą pavasarį.

Ant takelio savo šakas ištiesusio šliaužiančio kadagio kol kas pagailėjo, tačiau teks gerokai apkarpyti ir jį. Sodybos šeimininkė pastebėjo, kad, nukirpus jo šaką vienoje pusėje, priešingoje prasideda itin spartus augimas, todėl pasiekti gražios simetrijos ir kartu pernelyg nenuskabyti augalo nėra taip lengva.

Ne visuomet išeina taip, kaip planuota

A.Kardelienės kieme nemažas plotas yra išgrįstas trinkelėmis. Dalis grįsta tokiomis trinkelėmis, kurių viduryje yra palikta vietos žolei. Tokios trinkelės atrodo gražiau nei visiškai paprastos, pilko betono.

„Nebuvo kitos išeities, kaip grįsti jomis, nes kartais tenka kieme sustatyti nemažai automobilių, o pastačius juos tiesiai ant vejos, o dar po lietaus, ją ilgam sugadintume. Tačiau kai vasara tokia karšta, kaip buvo šiemet, trinkelės labai įkaista ir išdegina žolę“, – pasakoja sodybos šeimininkė.

Veją ji pjauna maždaug kartą per pusantros savaitės. Iš trinkelių kyšančius žolės kuokštus nušienauja ta pačia vejapjove, kaip ir kitą žolę. Tas vietas, kur pridygę daug pienių, ravi bent du kartus per sezoną, sako, kad tai lengviau nei kaskart nupurkšti nuodais kiekvieną augalėlį. Veja pasėta prieš dešimtmetį, o vėjas piktžolių sėklų nuolat atneša.

„Gėlių daigus stengiuosi pirkti iš pažįstamų prekeivių. Petunijas kasmet perku tik iš vieno žmogaus – visad būna gražios, tik dabar lietūs žiedus labai nuplakė. Astrų šiemet pirkau nesėkmingai. Pardavėja sakė, kad bus žemos ir geltonos, o užaugo aukštos ir baltos. Sodinu jas tame plotelyje, kur auga irisai – kai šie nužydi, astrai užauga. Apsodinau kraštus mėlynai violetinėmis gėlytėmis ir tikėjausi, kad bus gražu, tačiau išėjo nei šis, nei tas“, – mosteli ranka ponia Antanina.

Juo mažiau rūpesčių, juo geriau

A.Kardelienės kieme daugiausia yra nuolat žaliuojančių augalų, kad net žiemą būtų galima pasidžiaugti gaivia žaluma. Pakraščiuose auga lapų spalva arba žiedų grožiu patrauklūs augalai. Pavasarį pražysta tulpės, vėliau į tą vietą pasodinamos vienmetės gėlės. Dabar viename kamputyje ugninės spalvos žiedus rengiasi išskleisti raudonlapė kana.

Rododendras, kurį šeimininkė bent kartą per sezoną palaistydavo kefyru (jo litrą pildavo į kibirą vandens) žydėdavo du kartus per metus. Šios vasaros gražuolis krūmas neištvėrė, nudžiūvo, todėl buvo nupjautas iki pat žemės ir šeimininkė tikisi, kad atžels.

„Trąšų augalams negailiu, vasarą gėles jomis palaistau net du kartus per savaitę. Dar turiu sodą užmiestyje, ten darbų irgi pakanka, nors daržovių neauginu. Parinkdama augalus stengiuosi, kad jie nekeltų per daug rūpesčių. Pavyzdžiui, prie takelio auga senoviška baltažiedė hortenzija, tačiau ji, skirtingai nei dekoratyvesnė jos sesė spalvingais žiedais, puikiai peržiemoja lauke. Pirmiausia aš rūpinuosi savimi, vasarą bent keletą kartų nuvažiuoju prie jūros, išsirengiu ir į tolimesnę kelionę. Augalams negaliu skirti pernelyg daug laiko, tenoriu, kad pačiai būtų malonu namo pareiti“, – sako A.Kardelienė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Šeima ir namai su žyma , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

1 komentaras į "Atgaivą akims ir sielai gali suteikti net mažas želdinių plotas"

  1. Antanas

    Dažna problema sodybose – šeimininkai pradžioje susitempia ir bet kaip susisodina jiems patikusius ar kieno nors padovanotus augalus, o tik po to bando aiškintis su specialistais, kas ten tiktų… Ir pageidauja, kad projektuojantis naujus želdinius asmuo išsaugotų tai, ką šeimininkai bet kur susodino.
    Pradžioje reikia suvokti, kokie augalai tiktų pagal esamą dirvožemį, plotą, apšvietimą, šeimininkų poreikius išplanavimui ir aplinkai – ir ti po to imtis sodinimo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.