Didžiausias Klaipėdos turtas yra uostas. Ko jam dar trūksta, kad būtų tikrai šiuolaikiškas? Apie tai kalbamės su aktyviu uostamiesčio žmogumi Benediktu Petrausku, paskirtu būsimojo Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo generaliniu direktoriumi.
Klaipėdos uostas – ne tik vienintelis Lietuvoje, jis turi būti ir pakankamai modernus. Tuo įsitikinęs Benediktas Petrauskas. „Sovietmečiu uostą valdė skirtingos žinybos, – sako jis. – Jos tarpusavy beveik nekontaktavo. Viena ministerija nusprendžia ir pastato kažkokią gamyklą, ši dirba ir atsiskaito „savo” žinybai. Kita ministerija įrengia kokį terminalą, ir jis veikia nederinamas su kitais, nekreipiama dėmesio į paties miesto poreikius. „Bendras vadovavimas uostui vykęs tik vienu – laivybos – klausimu. Buvo reguliuojamas laivų išplaukimas, o ką kur statyti, kompleksiškai nemąstyta.
Palikimas ir likimas
– Tai ką gi pirmiausia reikėjo daryti su tokiu palikimu?
– Kai vėl tapome nepriklausomi, pirmajam susisiekimo ministrui Jonui Biržiškiui teko perimti uostą. Iškilo klausimas, kaip jį suvienyti. Iš karto nuspręsta, kad uostas turi būti valstybinis – ir teisingai padaryta. Buvo įkurta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, suvienijusi uoste esančias įmones pagal vieną normalų principą. Visiems tiems ūkio subjektams išnuomoti žemės sklypai, o kam reikia (pavyzdžiui, terminalams) – ir su prieigomis prie krantinės, prie uosto akvatorijos.
– Kokie nuomojimo terminai?
– Tada buvo gana ilgi, iš pradžių – 25 metams, po to koreguoti. Jie nustatyti remiantis tarptautine patirtimi. 1996 metais priimtas Uosto įstatymas, kertinis teisės aktas, kuriuo remdamiesi galime visi galvot, kaip uostą plėtoti, tobulinti.
– Tad ko labiausiai reikėtų?
– Matydami pasaulyje spartėjančią „konteinerizaciją” supratome, kad Klaipėdoje irgi reikalingas tokios rūšies terminalas. Jis buvo pastatytas ir 1999 metais pradėjo veikti. Dabar pagal konteinerių krovą jau esame vieni iš lyderių Baltijos rytinėje pakrantėje. Atsivėrėm Vakarų Europai. Pas mus panoro atplaukti dideli kruiziniai laivai. Jų, deja, absoliučiai neturėjome kur priimti. Laineriams tekdavo švartuotis prie tų pačių krantinių, kuriose perkraudavom juoduosius metalus. Turistams, išlipusiems iš savo švarutėlio laivo, reikėdavo eiti pro tepaluotus geležinkelio vagonus, žirglioti per bėgius. Tada tapo aišku, kad reikalingas kruizinių laivų terminalas. Jis buvo pastatytas, jau veikia ir priima didžiulius kruizinius laivus.
Akcininkų valia – pirmasis kompleksinis
– Šiandien, atrodo, jau nebepakanka ankstesnių terminalų?
– Vėliau įrengti įvairūs terminalai skirti pramonės kroviniams apdoroti, eksportui ir importui skatinti. Žmonių poreikių tenkinimas buvo atidedamas į antrą vietą. 2004 metais prie vairo stojusi tryliktoji Vyriausybė savo programos jūrų transporto dalyje įsirašė, kad Klaipėdos uoste reikia pastatyti modernų keleivių ir krovinių terminalą. Programą toliau vykdyti iš esmės yra pasiryžusi ir naujoji premjero Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė. Šiuo metu tam terminalui rastis yra susidariusios labai palankios sąlygos.
– Kokios?
– Vis buvo užmirštamas vienas kampelis pačiame uosto vidury. Čia nieko nebuvo daroma nuo pat 1978 metų.
– Tai laimė ar nelaimė?
– Žinoma – laimė. Šitą plotą įsigijo koncernas „Achemos grupė” ir bendrovė „Ega”. Šie akcininkai jau yra sukaupę didelę jūrinio verslo patirtį ir uoste nėra naujokai. Koncernas „Achemos grupė”, veikiantis aštuntus metus, išsiskyrė didžiulėmis investicijomis į uosto struktūrą. Nuo jų uostas pasidarė dar konkurencingesnis, dar patrauklesnis pramoniniams kroviniams krauti. Bendrovė „Ega” Klaipėdos uoste dirba daugiau kaip dešimt metų, ir jų sukurtos technologijos yra vienos moderniausių tos srities. Abu akcininkai nusprendė Klaipėdos uoste pastatyti keleivių ir krovinių terminalą. Tai ir pavesta mums, kaip operatoriui, akcinei bendrovei tuo pačiu pavadinimu. Terminale vienu metu galės švartuotis trys didžiuliai 200-220 metrų laivai.
Suspėti iki Lietuvos tūkstantmečio
– O kaip jums seksis konkuruoti su populiariai vadinama Mukrano perkėla?
– Ten keltai gali švartuotis, bet keleiviams nėra sudaryta pakankamai patogumų. Keleiviams planuojame įrengti uždarą galeriją, kuria jie galėtų pasiekti laivą arba iš laivo patekti į aptarnavimo sales. Panašiai kaip oro uoste. Juk oras ne visada būna kaip šią vasarą, kai nuolat šviečia saulė.
– Kodėl šitoks kompleksinis terminalas nebuvo pastatytas anksčiau?
– Todėl, kad nebuvo pakankamai paklausos, ir tik Lietuvai įstojus į ES turistai drąsiau keliauja į mūsų kraštą. Anksčiau ar vėliau būsime ir euro zonoje. Turint bendrą pinigą bus labai patogu atplaukti į Klaipėdą, su savo automobiliu nuvažiuoti į Rygą, į Vilnių, į Taliną, iš Talino išplaukti. Arba atvirkščiai. Detalusis planas baigiamas rengti.
– Kada jis bus?
– Detalusis planas dabar yra miesto tarybos rankose ir rugsėjo ar spalio mėnesį jau turėtų būti priimtas. Šešeto hektarų ploto, kurį dabar nuomojam, nepakanka normaliam terminalui, todėl planuojama ir greta esančią uosto rezervinę aštuonių hektarų teritoriją panaudoti mūsų veiklai. To jau pakaktų autotransportui normaliai laikyti, keleiviams apsistoti, pasiekti laivą, laivams operatyviai iškrauti ir pakrauti, nes prastovos brangiai kainuoja.
– Kiek žmonių dirbs tokiame komplekse?
– Čia vienu metu galėtų dirbti per šimtą žmonių. Jie darbuosis įvairiose bendrovėse, kurios bus išsinuomojusios patalpas. Technikai pakrauti, keleivių saugumui užtikrinti turėsime sukurti dar apie 50 – 60 darbo vietų.
– Sakėte, detalaus plano patvirtinimo tikitės sulaukti rudenį. O iki tol?
– Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pastangomis atliekami geologiniai tyrimai akvatorijoje ir prie mūsų krantinės. Be to, teks nugriauti visus senus pastatus ir statyti jų vietoje naujus, prieš tai paklojus būtinas komunikacijas. Kai bus patvirtintas detalusis planas, rinksimės projektuotoją. Pati statyba turėtų prasidėti kitų metų antrojoje pusėje. Ji truks pusantrų metų, ir 2009-ųjų vasaros sezono pradžioje, kai Lietuva minės savo tūkstantmetį, turi būti atdarytas modernus terminalas. Man teko laimė dirbti prie šio didelio projekto, kuris pravers ir ateityje.