Kodėl Lietuvos vaikai – nelaimingiausi Europoje

Vaikų nelaimingumo formulė paprasta – suaugusieji nesilaiko taisyklių, kurias deklaruoja savo vaikams. Taip specialistai komentuoja Pasaulinės sveikatos organizacijos užsakymu šią vasarą atliktus tyrimus, parodžiusius, kad Lietuvos paaugliai – patys nelaimingiausi Europoje.

„Visiškai nenustebau, sužinojęs, jog tarp Europos Sąjungos valstybių Lietuvos vaikai yra patys nelaimingiausi”, – „Vakarų ekspresui” sakė Klaipėdos priklausomybės ligų centro vyriausiasis gydytojas vaikų psichiatras Linas Slušnys.

Pasak specialisto, vaikų nelaimingumas tampriai susietas su suaugusiųjų gyvenimu, t.y. jo šeima: „Kiek yra nelaimingų paauglių, tiek pat yra nelaimingų ir suaugusiųjų. Tad esame nelaimingiausia ir tauta Europoje.”

Gydytojo pastebėjimu, mūsų visuomenės nestebina net tai, kad esant gyviems biologiniams tėvams, mažieji auga globos namuose. Anot psichiatrijos specialisto, niekam nekyla klausimas, kaip jaučiasi vaikas, išduotas pačių artimiausių žmonių.

„Nelaimingas vaikas automatiškai tampa nelaimingu paaugliu, o vėliau ir nelaimingu suaugusiuoju”, – pažymi pašnekovas.

Leidžiama žaloti vaikus

„Europos ekspertų atlikti tyrimai atskleidė ir tai, jog smurto aukomis dažniausiai tampa mūsų šalies vaikai, – situaciją komentavo vaikų psichiatras. – Pas mus daugiausiai fiksuojama ir nepilnamečių savižudybių atvejų bei bandymų nusižudyti.”

Psichiatrui nesuprantama tai, jog vaikystę iš savo atžalų atimantys tėvai Lietuvoje nėra baudžiami. Vaikus žalojantiesiems netaikomas net priverstinis gydymas nuo alkoholizmo ar narkomanijos.

„Didžiausias suaugusiųjų nusikaltimas yra tas, jog jie negerbia vaiko nuomonės, nepaiso jo jausmų, – pažymi specialistas. – Vaikas – žmogus. Prieš bausdami savo sūnų ar dukrą, prisiminkime tai.”

Psichiatro pastebėjimu, vieni tėvai savo vaikus apleidžia dėl to, nes jiems pirmoje vietoje yra darbas. Asocialios šeimos savo nelaimes skandina alkoholyje, o jų nelaimėliai vaikai yra primetami valstybei, t. y. niekam. Blogiausia, kad tėvams įstatymo yra leidžiama taip elgtis.

„Nelaimingi vaikai paauglystėje tampa agresyvūs – mokykloje jie ima tyčiotis iš savo bendraamžių, nuo jų kenčia ir pradinukai, – konstatavo gydytojas. Anot jo, ne mokykla, o šeima vaikus padaro nelaimingais, o sykiu ir piktais.

Nesveikuoja sveikieji

Prieš 15 metų turėjome rimtų problemų dėl neįgaliųjų integravimo į visuomenę. „Susitvarkius reikalams šitoje srityje, šiandien senbuvės ES narės mums parodė, kad problemų turime ne su invalidais, o su sveikąja visuomenės dalimi, – konstatavo psichiatras.

– Vaikų nelaimingumo formulė labai paprasta – suaugusieji nesilaiko taisyklių, kurias deklaruoja savo vaikams. Tėvai ne tik neranda laiko užsiimti su savo atžalomis, bet net nebando išklausyti jų. Kadangi vaikui nėra su kuo pasikalbėti, jis pats priiminėja sprendimus.

Tėvai ydingai elgiasi sakydami vaikui, jog jie dirba dėl jo. Tai girdėdamas vaikas pasijaučia kaltu ir nelaimingu.

Jeigu nepakeisime požiūrio į vaiką, negerbsime jo kaip pašnekovo – po pusšimčio metų tiesiog neliks Lietuvos.”

Pasak psichiatrijos specialisto, neišklausyti vaikai savyje nešiojasi įvairiausių baimių. Kai tėtis ar mama yra nelaimingi, vaikas įsitikinęs, jog dėl to kaltas yra jis.

„Laimės formulė labai paprasta. Tai – dėmesys vienas kitam”, – sakė L. Slušnys.

Šeimoms – lengvatos

Valstybinės vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos (VVTAKT) vadovė Rimantė Šalaševičiūtė mūsų dienraščiui sakė, kad gavo oficialų raštą apie minėtų tyrimų, atliktų Didžiosios Britanijos specialistų, išvadas.

Kokių veiksmų imsis vaikų teises ginanti kontrolieriaus tarnyba?

„Dauguma tėvų laiko savo atžaloms neranda, nes turi daug dirbti, kad išlaikytų šeimą, – komentavo kontrolierė, – Todėl esame parengę Vaiko gerovės valstybės strategijos planą – jame numatyta parama ne tik socialiai remtinoms, bet ir visoms šeimoms, ypač jaunoms.”

R. Šalaševičiūtė akcentavo, kad jau rugsėjo mėnesį imsis veiksmų šiam projektui įgyvendinti.

Jame numatytos mokesčių lengvatos visoms šeimoms, auginančioms du ir daugiau vaikų. Vaikų turinčioms jaunoms poroms norima padaryti gerokai palankesnes sąlygas imant paskolą iš banko būstui įsigyti.