Apsikeisti vestuviniais žiedais ir įžadais šiomis dienomis trokšta dešimtys klaipėdiečių. Vien šiandien Klaipėdos santuokų rūmuose laukiamos 22 jaunųjų poros, dar bemaž 10 porų Santuokos sakramentą priims uostamiesčio bažnyčiose.
Tai, kad Lietuvoje šimtui santuokų vidutiniškai tenka 70 skyrybų, jaunavedžių netrikdo. Reta pora susimąsto apie ateitį ir sudaro vedybų sutartį, o į gyvenimą „susimetus” visuomenė vis dar žiūri skeptiškai. Dažnai prie altoriaus jaunuosius gena ne meilė, bet suapvalėjęs nuotakos pilvukas ar tėvų raginimas laikytis tradicijų. Jaunieji prisipažįsta, kad spaudimą jaučia ir iš šeimas sukūrusių draugų.
Renkasi vasarą
Klaipėdos santuokų rūmų vedėja Gražina Misevičienė dienraščiui sakė, kad liepą, rugpjūtį ir rugsėjo pradžioje vestuvių bumas pastebimas kiekvienais metais.
„Ir norinčiųjų susituokti tik daugėja – kitą savaitgalį planuojame 26 ceremonijas. Nepamenu, kad vasaros savaitgalį tuoktųsi mažiau nei 20 porų”, – pasakojo ji. Kitais metų mėnesiais poros tuokiasi kas antrą savaitgalį ir jų būna tik kelios.
Tokią tendenciją patvirtino ir Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčios kunigas Mindaugas Nausėda. „Vasarą jaunųjų visada daugiau. Žiemą pasitaiko tik viena kita pora”, – sakė jis. Šiandien šioje bažnyčioje aukso žiedus sumainys penkios poros.
Pasak M.Nausėdos, vasarą vestuvėms žmonės renkasi todėl, kad daugelis šiuo metų laiku atostogauja, o ir nuotaka trokšta vilkėti ne kailinius, bet baltą suknelę.
Tikisi saugumo
Įspūdinga yra ne tik santuokų, bet ir ištuokų statistika. Santuokų rūmų duomenimis, nuo sausio 1-osios susituokė 480 klaipėdiečių porų. Per tą patį laikotarpį metrikacijos biuras iš teismo gavo 447 ištuokos aktus. Pernai tokių aktų buvo apie 800, 2003-iaisiais – 740.
Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė Dalia Puidokienė dienraščiui teigė, kad žmonės tuokiasi vildamiesi, jog šalia kito žmogaus jie jausis saugiau. „Deja, toks žingsnis pasiteisina ne visada”, – aiškino D.Puidokienė.
Anot jos, žmonės prie altoriaus žengia ir dėl racionalių sumetimų: kai santuoka oficialiai įregistruota, lengviau planuoti ateitį, tvarkyti buitį.
„Kita vertus, po vedybų santykiai neretai pasikeičia. Bandoma sutuoktinį kontroliuoti, jį „privatizuoti”. Kai žmonės gyvena „susimetę”, jų vaidmenys yra daugmaž lygiaverčiai”, – aiškino D.Puidokienė.
Nori „baliaus”
Specialistė tikino, kad vestuves galima vadinti ir savotiška mada.
„Vieniems vestuvės reiškia santykių įprasminimą, kitiems tai – tik mados reikalas. Žmonės turi polinkį užsikrėsti vienas nuo kito. Kai aplink pradeda tuoktis draugai ir pažįstami, jaunimas mano, kad atėjo ir jų laikas”, – sakė D.Puidokienė.
Rugpjūčio 27-ąją vyru ir žmona tapsiantys klaipėdiečiai Aura Mušeckaitė ir Lauras Jansonas dienraščiui patvirtino, kad apsispręsti tuoktis juos paskatino ir tėvų bei draugų spaudimas. Dvejus metus drauge gyvenantys studentai prisipažino, kad jų tėvai trokšta matyti vaikus oficialiais vyru ir žmona, o draugai nori „baliaus”.
„Apie liūdną skyrybų statistiką girdėjome ne kartą, tačiau santuoka turi ir savų pliusų. Gyvenant „susimetus” ir norint įsigyti turto, reikia eiti pas notarą ir oficialiai forminti bendrą nuosavybę. Susituokus šie rūpesčiai atkrenta”, – sakė savo namus užmiestyje statyti jau pradėjusi pora.
Sutarčių nepasirašo
Aura ir Lauras tikino, kad apie turtinius klausimus suderinančią vedybų sutartį jie net neketina galvoti. „Esame kategoriškai nusistatę prieš panašias sutartis. Nenorime iš anksto suprogramuoti santuoką žlugimui. Pasirašai, o po to lauki, kada gi ateis metas skirtis”, – mano A.Mušeckaitė.
Notarė Jurga Prižgintienė stebėjosi, kad besituokiantys klaipėdiečiai vis dar pro pirštus žiūri į vedybų sutartis – jas pasirašo tik vienetai. „Gal žmonėms trūksta informacijos apie tokios sutarties naudą? Juk, pasirašius sutartį, skyrybų atveju nuskriaustųjų nebūna”, – spėliojo teisininkė.
Pasak jos, populiaresnės yra povedybinės sutartys, kurias dažniausiai pasirašo 40 perkopę klaipėdiečiai. „Neretai žmonės povedybinę sutartį pasirašo prieš skyrybas, kad nereikėtų turto dalintis per teismą”, – sakė J.Prižgintienė.
Vedybų sutarties pati nesudariusi notarė vis dėlto ragino prieš vedybas tokią sutartį pasirašyti. „Paprastai galvojame po to, kai kas nors negera nutinka. Juk niekas nežino, kaip susiklostys gyvenimas”, – samprotavo ji.
Ragina neskubėti
Kristaus Karaliaus bažnyčios kunigas M.Nausėda „Klaipėdai” tvirtino, kad santuokos sakramentą priimti norintys klaipėdiečiai raginami neskubėti. Užsiregistruoti ceremonijai reikia prieš tris mėnesius, kad jaunieji turėtų laiko galutinai apsispręsti.
Pasak jo, būsimiems sutuoktiniams būtina išklausyti ciklą paskaitų Klaipėdos šeimos centre. „Lektoriai pasakoja apie šeimą socialiniu ir psichologiniu požiūriu, natūralų šeimos planavimą, santuokos sakramentą”, – aiškino dvasininkas.
Be to, prieš ceremoniją kiekvienai porai tenka kalbėtis su kunigu ir pildyti priešsantuokinės apklausos anketą. „Visais šiais būdais bandoma užkirsti kelią lengvabūdiškiems sprendimams”, – sakė M.Nausėda.
Santuokų rūmų vedėja G.Misevičienė sakė, kad pasitaiko vyresnio amžiaus sutuoktinių, tačiau daugumos Klaipėdoje besi-tuokiančių žmonių amžius – nuo 20 iki 30 metų.
„Jaunimas negalvoja apie skyrybas. Kol neatsiranda problemų, bendras gyvenimas piešiamas rožinėmis spalvomis. Bet tokia jau mūsų prigimtis – žmonės tuokėsi ir tuoksis”, – mano G.Misevičienė.
1950-aisiais Lietuvoje buvo užregistruota 23 246 santuokos ir tik 625 skyrybos, 2004-aisiais – 19 429 santuokos ir 11 122 skyrybos.
Arnoldas Remeika