Uoste – naftos stygius

Šį mėnesį Klaipėdos uoste gerokai mažiau kraunama „Mažeikių naftos” bendrovės naftos produktų.

„Mažeikių naftos” bendrovės Komunikacijos skyriaus viršininkas Giedrius Karsokas teigė, kad tai lėmė naftos tiekimo iš Rusijos problemos. Priminsime, kad po avarijos vadinamajame „Družbos” naftotiekyje Rusijos teritorijoje nafta į Mažeikius nebetiekiama vamzdynu. Ji gabenama tanklaiviais per Būtingės naftos terminalą.

Dėl to naftos apdorojimo gamykla Mažeikiuose 10 dienų dirbo ne visu režimu. Tuo metu pirmumas buvo teikiamas naftos produktais aprūpinti vidaus rinką. Todėl sumažėjo naftos produktų eksportas.

Šiais metais „Mažeikių nafta” yra suplanavusi pagaminti 8,6 mln. tonų naftos produktų. Iš to kiekio 41 procentą naftos produktų numatyta eksportuoti į Vakarų Europą, 19 procentų į JAV. Beveik visas kiekis naftos produktų, išskyrus bitumus, išgabenamas tanklaiviais per „Klaipėdos naftos” bendrovę.

Patvirtinęs, kad rugpjūtį per „Klaipėdos naftą” krauta mažiau „Mažeikių naftos” produkcijos, G.Karsokas tikino, kad bendras metinis kiekis nebus mažesnis nei pernai. Per pirmąjį pusmetį „Klaipėdos naftos” bendrovėje, anot G.Karsoko, netgi krauta 300 tūkst. tonų daugiau naftos produktų nei pernai. Tai turėtų išlyginti rugpjūčio mėnesio kritimą.

Susireguliavus naftos tiekimui į Mažeikius per Būtingės terminalą, „Mažeikių naftos” bendrovė neketina nutraukti savo įsipareigojimų dėl produkcijos tiekimo partneriams Vakarų Europoje ir JAV. Šiuo metu Mažeikių nafta jūros keliu gauna rusišką naftą. Tačiau gali būti priimama ir kitų šalių nafta.

Numatoma jūroje keisti Būtingės naftos terminalo tanklaivių švartavimo ir naftos padavimo plūdurą. Jei „Mažeikių naftos” gamyklos naftos apdorojimo poreikių nepajėgtų patenkinti Būtingės terminalas, nafta būtų importuojama ir per „Klaipėdos naftą”. Kada tai bus daroma, „Mažeikių naftos” atstovai neatskleidžia.

Nors „Klaipėdos nafta” labiau skirta krauti naftos produktus į tanklaivius, tačiau yra technologinės galimybės priimti tanklaivius su nafta ir iškrauti ją į talpyklas. Po to nafta būtų pumpuojama į geležinkelio cisternas ir traukiniais gabenama į Mažeikius. Panaši krovos schema vykdoma kasmet priimant po vieną, o šiemet net du tanklaivius su orimulsija, kuri kaip kuras skirta Lietuvos elektrinei.

Nuskambėjo teiginių, kad „Klaipėdos nafta” negali priimti tokių didelių tanklaivių kaip Būtingės terminalas. „Klaipėdos naftos” bendrovės generalinis direktorius Jurgis Aušra teigė, kad jie gali priimti iki 100 tūkst. tonų talpos tanklaivius. Panašaus dydžio tanklaiviai priimami ir Būtingės naftos terminale.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.