Sociologinės apklausos rodo, kad vairuotojai apgaudinėja save pinigus skirdami ne automobilių remontui, o pareigūnų papirkinėjimui
Avarijų priežastis nagrinėjantys ekspertai tvirtina, kad dėl „geležinių” priežasčių – t.y. dėl prastos techninės automobilio būklės įvyksta maždaug 4 – 5 proc. visų avarijų. Vadinasi, galima daryti prielaidą, kad jei absoliučiai visų mūsų šalies keliais zujančių keturračių stabdžiai veiktų efektyviai, nebūtų nudilusios padangos, normaliai savo funkcijas atliktų amortizatorius, važiuoklės mazgai ir vairo mechanizmas, kitų eismo dalyvių neakintų žibintai ir panašiai, kiekvienais metais nebūtų prarasta apie 30 gyvybių, o didesnių ar mažesnių traumų išvengtų keli šimtai Lietuvos žmonių.
Net ir juodžiausi cinikai, ko gero, neišdrįstų sakyti, kad tai smulkmena. Deja, daugybė vairuotojų minėtus defektus laiko smulkmenomis ir mieliau paslapčia moka keliasdešimties litų kyšį techninės apžiūros stotyse, nei investuoja į automobilio „sveikatą”.
Amžiaus koeficientas
Šios srities specialistai atkreipia dėmesį į vieną specifinę Lietuvos transporto parko ypatybę: vidutinis statistinis lengvųjų automobilių amžius svyruoja apie 13 metų. Neabejojama, kad solidi metų našta lemia itin sunkius avarijų padarinius, nes netgi jaunesnes 9 – 12 metų senumo mašinas serviso dirbtuvių meistrai vertina kaip pasiekusias kritinę amžius ribą. Peržengus ją važiuojančiųjų traumatizmo ir žūties rizika avarijos atveju pradeda intensyviai didėti. Teigiama, kad tiek eksploatuotas mašinas lyginant su 2 – 4 metų senumo keturračiais itin skaudžių padarinių avarijos metu tikimybė išauga 1,5 – 2 kartus.
Svarbu ir tai, kad „žilo plauko” sulaukę automobiliai neišvengiamai turi žymiai daugiau didelių techninių trūkumų, keliančių jų šeimininkams grėsmę. Lyginant juos su automobiliais be techninių trūkumų, „senukų” rizika pakliūti į eismo įvykį yra beveik 50-60 proc. didesnė. Techninių apžiūrų įmonių asociacijos „Transeksta” duomenimis, beveik pusė automobilių pirmosios apžiūros metu pripažįstami kaip turintys rimtų defektų, tad galima spėti, jog padėtis Lietuvos keliuose yra dvigubai grėsmingesnė nei kitose civilizuotose šalyse.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įvairių eismo saugumo akcijų metu, kai keliuose atsitiktinės atrankos būdu tikrinami automobiliai, jau keletą metų pasitvirtina liūdna tiesa: apie 40 – 43 proc. sustabdytųjų turi gana rimtų trūkumų, nors vairuotojai ir pateikia galiojančius techninės apžiūros talonus. Ekspertų teigimu, taip yra todėl, kad net ir sėkmingai įveikusio techninių apžiūrų barjerus tokio amžiaus „bolido”, priklausomai nuo eksploatacijos intensyvumo ir sąlygų, techninės charakteristikos nepakitusios išlieka vidutiniškai tik apie 6 mėnesius. Jei mašina vėliau nesulaukia kvalifikuotos profilaktinės pagalbos ir yra naudojama tol, kol ją apskritai pavyksta užvesti ir išvairuoti į kelią, po pusmečio ji pradeda kitiems eismo dalyviams kelti maždaug pusantro karto didesnį pavojų nei techniškai tvarkingas automobilis. Sąlyginai dideles apkrovas gaunančios senos mašinos būklė maždaug po dvejų metų eksploatacijos – tiek, kiek galima legaliai važinėti neužsukus į TAC, saugaus eismo ir aplinkosaugos požiūriu tampa kritiška.
(Ne)nupirkta ramybė
Kaip į šias problemas žiūri patys vairuotojai? „Transparency International” Lietuvos skyrius (TILS) neseniai asociacijos „Transeksta” užsakymu (projektą rėmė Jungtinių Tautų vystymo programa) atliko pagilintus automobilių techninės apžiūros sektoriaus skaidrumo tyrimus. Rinkos tyrimų ir konsultacijų įmonės „Viseo” surengė dvi sociologines apklausas, kurių išvados pakerta viltis, kad padėtis keliuose artimiausiu metu gali pastebimai keistis.
Reprezentatyvi apklausa parodė, kad 58 proc. gyventojų automobilių techninės apžiūros sektorių laiko korumpuotu – trečdaliui respondentų yra tekę girdėti apie neoficialius mokėjimo tarifus automobilių techninės apžiūros centruose ir stotyse (TAC). Dar didesnis apklausos dalyvių būrys prisipažino, jog jiems patiems yra tekę tokiu būdu tvarkyti reikalus TAC ir neoficialiai atsilyginti už paslaugas. T.y. už tai, kad kontrolieriai „nepastebėtų” kokių nors defektų ir leistų juo toliau važinėti keliais.
Beje, minėtos apklausos duomenys iš esmės patvirtina STT užsakymu „TNS Gallup” atlikto nacionalinio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2005” išvadas, kuriose nurodyta, jog per pastaruosius 5 metus 31 iš 100 tvarkiusiųjų reikalus TAC gyventojų mokėjo kyšį. Kas penktas apklausos dalyvis, atlikęs automobilio techninę apžiūrą, naudojosi dirbančių TAC pažįstamų pagalba. TAC dažniausiai mokamas 50 – 100 litų kyšis.
Trečdalis tvarkiusių reikalus TAC prisipažįsta ketinantys neoficialiai atsilyginti ir ateityje. Tokios nuostatos dažniausiai laikosi respondentai, kurie jau prisipažino mokėję, taip pat respondentai iš kaimo bei turintys didžiausias pajamas.
Pagrindinė neoficialaus atlygio priežastis – prasta techninė automobilio būklė ir didelės remonto išlaidos. Įtakos šiam žingsniui turi kitų patarimai bei paties asmens sprendimas. TILS projektų vadovė Jolanta Piliponytė atkreipė dėmesį į tai, kad kyšininkavimo iniciatyva priklauso TAC klientams, bet ne darbuotojams. Maža to, paaiškėjo, kad klientai aukštai vertina TAC darbuotojų kompetenciją ir aptarnavimo kultūrą: dešimties balų skalėje įvairius aptarnavimo kokybės parametrus respondentai vertino vidutiniškai beveik 8 balais. Vadinasi, užuot pasinaudoję kvalifikuotais patarimais, kokius automobilio gedimus reikėtų neatidėliojant pašalinti, vairuotojai moka pinigus tam, kad jiems būtų leidžiama važinėti ir rizikuoti savo bei kitų sveikata.
Įdomu ir tai, kad nors maždaug du trečdaliai tvarkiusiųjų reikalus TAC išreiškė norą mažinti korupciją šioje srityje, tačiau net 73 proc. apklausos dalyvių prisipažino patys ir ateityje duotų arba greičiausiai duotų kyšius. 83 proc. respondentų taip pat prisipažino, kad net ir matydami už nesąžiningą techninę apžiūrą neoficialiai mokamus pinigus, apie tai jie nepraneštų jokiai teisėsaugos institucijai.
Verslininkai toleruoja kyšius
Apklausos parodė, kad į abejotinus kompromisus su sąžine yra linkę leistis ne tik pinigų mašinų remontui stokojantys Lietuvos provincijos gyventojai, bet ir stambių bei vidutinių įmonių vadovai. Verslininkai kyšininkavimą taip pat laiko automobilių techninių apžiūrų sektoriaus vystymosi kliūtimi ir teoriškai smerkia neoficialius susitarimus, tačiau dalis jų vis dėlto mieliau mokėtų pinigus tiesiai į kontrolierių kišenę, nei remontuotų mašinas.
Viena iš dešimties Lietuvos vidutinių ir stambių įmonių mokėtų neoficialiai, kad įmonės transporto priemonės sėkmingai įveiktų techninę apžiūrą. 50 proc. įmonių atstovų prisipažįsta, kad yra linkę TAC mokėti neoficialiai ir kad anksčiau jau yra turėję kyšininkavimo patirties šioje srityje. Beveik dešimtadalis apklaustų stambių ir vidutinių įmonių teigė kada nors davusios kyšius TAC. Dažniausiai įmonės TAC neoficialiai moka savo iniciatyva. Dažnai tokį sprendimą argumentuoja lėšų stoka automobilių remontui techniniam aptarnavimui ir kaip „padėką” už atliktą apžiūrą.
Kaip ir gyventojai, turintys savo automobilį, taip ir didžioji dalis (74 proc.) asmenų, atsakingų už įmonėse naudojamų automobilių parko techninę priežiūrą, mano, jog TAC Lietuvoje yra korumpuoti. Šeši iš dešimties respondentų prisipažino girdėję apie neoficialaus mokėjimo tarifus TAC ir dažniausiai minėjo 50 ir 100 litų kyšį. Trečdalio apklaustųjų nuomone, neoficialus mokėjimas padeda spręsti įmonių problemas TAC.
Tuo tarpu įmonių, neturėjusių kyšininkavimo patirties, atstovai teigė, kad dažniausiai pavyksta atlikti apžiūrą be neoficialaus mokėjimo, nes automobilis techniškai tvarkingas. Taip pat buvo deklaruojama, jog neoficialus mokėjimas prieštarauja įsitikinimams arba tokiu atveju būtų pažeistas įstatymas. Dažniausios neoficialiai automobilių techninės apžiūros centruose mokėtos sumos yra 100 Lt ir 50 Lt. Šiek tiek daugiau nei pusė (54 proc.) neoficialiai mokėjusių įmonių atstovų teigė, kad ir ateityje neoficialiai atsilygintų už įmonės automobilių techninę apžiūrą. Beveik visoms įmonėms (98 proc.), paskutinį kartą mokėjusioms neoficialiai, kyšis automobilių techninės apžiūros centruose padėjo visiškai ar bent iš dalies išspręsti apžiūros problemas.
Sprendimų paieškos
Asociacijos „Transeksta” viceprezidentas Gintautas Šlėderis, samprotaudamas apie priemones, kurios galėtų padėti sumažinti kyšininkavimą techninės apžiūros centruose, pasakojo apie ketinimus kompiuterizuoti visą automobilių tikrinimo bei vertinimo procedūrą ir taip sumažinti žmogiškojo faktoriaus įtaką.
„Specialią programą mums jau rengia bendrovė „Sintagma”. Beveik 2 mln. litų kainuosiantis projektas turėtų būti įgyvendintas kitais metais. Į kompiuterį įvedant duomenis apie variklio darbą, šviesos signalizaciją, stabdžių efektyvumą bei kai kurių kitų agregatų veiklos parametrus, programa nuspręstų, ar automobilis gali būti eksploatuojamas”, – žadėjo G.Šlėderis. Jo teigimu, įgyvendinant projektą būtų sujungtos asociacijos „Transeksta”, valstybės įmonės „Regitra” ir policijos duomenų bazės, todėl būtų galima kelyje gauti informaciją apie bet kurio automobilio techninę būklę, kokie trūkumai jam buvo nustatyti.
G.Šlėderis taip pat žadėjo imtis iniciatyvos rengti informacines kampanijas, kurių metu vairuotojai būtų skatinami kuo daugiau sužinoti apie savo automobilius ir raginami technines problemas spręsti, o ne slapstytis nuo jų.
Alytaus techninės apžiūros centro „Skirlita” vadovas Vladas Stasiukynas savo ruožtu pastebėjo, kad bene svarbiausia persilaužimo mažinant avarijų dėl „geležinių” priežasčių skaičių prielaida yra pačių vairuotojų ir TAC ekspertų požiūris į šį reikalą.
„Savo klientams dažnai sakome, kad mūsų verslas yra gyvybės išsaugojimo verslas ir prašome, kad į mus žiūrėtų kaip į patikimiausius savo techninius patarėjus. Deja, priekaištų, jog „išbrokuojame” tik ką iš serviso dirbtuvių paimtą automobilį, išgirstame kur kas dažniau nei padėkų už perspėjimus dėl tykančių problemų”, – pripažino V.Stasiukynas. TILS vadovai šioms iniciatyvoms taip pat pritaria ir siūlo didesnio apžiūrų skaidrumo užtikrinimą plane „Garbingesnės apžiūros”, ragina šviesti TAC klientus, ugdyti darbuotojus, kompiuterizuoti apžiūros vertinimą, pasitelkti antikorupcinį lobizmą, intensyviau kontroliuoti automobilių techninę būklę keliuose, stebėti bei vertinti antikorupcinių priemonių poveikį.