Naujoji Ukrainos vyriausybė kalba apie draugystę su Rusija, tačiau gali būti verčiama skverbtis į Vakarų ekonomines struktūras
Tai, kad naujasis premjeras Viktoras Janukovičius pirmojo vizito nuvyko į Rusiją, dar nereiškia, kad Kijevo politikai žiūrės tik į Rytus, nurodo Nyderlandų laikraštis „Standard”.
Praėjusiais metais prezidentu tapęs Viktoras Juščenka, vos pradėjęs eiti pareigas, irgi nuskubėjo pirmiausiai į Maskvą, tačiau jis tebenori savo šalį vesti Vakarų link.
Kartu abu politikai žino, kad visų jų žingsnių sėkmę didele dalimi nulems iš Rusijos gaunamų dujų kaina.
Laukia nelengvos derybos
Dujų kaina daro didžiausią įtaką pirmiausia pramonei, bet galiausiai neigiamai paveikia visą ūkį, kurį ima smaugti infliacija. Šis pavojus laikinai atsitraukė.
V.Janukovičius po viešnagės Rusijoje pareiškė, kad jis su savo kolega Michailu Fradkovu susitarė, jog kainodaros mechanizmas iki kitų metų pabaigos nebus keičiamas. Bet naujasis premjeras negalėjo garantuoti, kad dujų kaina per šį laikotarpį nepadidės smarkiai. Savo ruožtu M.Fradkovas pareiškė, kad „derybos šiuo klausimu nebus lengvos”.
Naujasis Ukrainos premjeras mano, kad jis su Rusijos vadovybe suras bendrą kalbą visais klausimais. Tačiau analitikai abejoja, kad dujų kaina, nuo 95 dolerių už tūkstantinį kubinių metrų padidėjusi iki 110 dolerių, bus stabili bent kelerius metus.
Geri laikai baigėsi
Kijeve baiminamasi, kad nuo 2007-ųjų Maskva dujų kainą padidins iki maždaug 250 dolerių. Rusijos pareigūnai net ištikimiausią savo sąjungininkę – Baltarusiją – įspėjo, jog artimiausiais metais už „žydrąją liepsnelę” teks mokėti kelis kartus daugiau.
Ukrainos valstybinės kompanijos „Naftogaz Ukrainy” vadovas Aleksandras Bolkisevas tautiečius perspėjo, jog pigių dujų laikai baigėsi, ir paragino ministrų kabinetą dėti visas pastangas, kad kainų didėjimas būtų laipsniškas ir mažiau skausmingas.
Naujasis Ukrainos finansų ministras Nikolajus Azarovas demonstruoja optimizmą, sakydamas, kad kitais metais šalies BVP padidės 6,5 proc. Kartu jis pripažįsta, kad 15 dolerių padidėjusi dujų kaina sumažins BVP mažiausiai dviem procentais.
Tempia kita kryptimi
Bet į klausimą, ar naujoji Ukrainos vyriausybė visiškai susitaikys su Rusija ir nustos net žvalgytis į Vakarus, vienareikšmio atsakymo nėra, pažymi „Standard”.
Laikraštis primena, kad V.Juščenka iš V.Janukovičiaus išgavo pažadą neliesti planų, pagal kuriuos ilgalaikėje perspektyvoje bus siekiama integruotis į Vakarų ekonomines struktūras. Naujasis Ukrainos premjeras kol kas laikosi pažado, bet kaip bus ateityje – neaišku.
„Oranžinis” prezidentas V.Juščenka ieško galimybių suartėti su Vakarais. Bet, kaip sakė N.Azarovas, tokie Ukrainos planai prieštarauja integracijos procesams, vykstantiems NVS, kur formuojama Bendroji ekonominė erdvė (BEE).
Ukrainos mėginimas prisijungti prie BEE kirstųsi su planais įstoti į Tarptautinę prekybos organizaciją (TPO). Bet Kijevo politologas Aleksandras Pogrebinskis agentūros „Reuters” korespondentui sakė, kad su premjeru V.Janukovičiumi susijęs Rytų Ukrainos verslo elitas, nors ir simpatizuojantis Rusijai, vis dėlto nori patekti į TPO, nes tokiu atveju jam plačiau atsivertų Vakarų rinkos.
Per pirmąsias naujosios vyriausybės darbo savaites buvo vis daugiau požymių, kad ankstesniojo – „oranžinio” – ministrų kabineto kursas gali būti smarkiai pakeistas. Ministras N.Azarovas pareiškė, kad trys iš keturių laisvųjų ekonominių zonų, kurias ankstesnioji ministrė pirmininkė Julija Timošenko panaikino, nes jos esą buvo tapusios oligarchų prieglobsčiu, bus atkurtos.
Anot „Standard”, labai suaktyvėjo turtingiausias Ukrainos žmogus – Rinatas Achmetovas, kurį šalies žiniasklaida vadina „pilkuoju Janukovičiaus kardinolu”. Turtuolis mano, kad iš jo atimtas ir kompanijai „Mittal Steel” parduotas „Krivorožstal” metalurgijos kombinatas turi vėl tapti jo nuosavybe. R.Achmetovas kombinatą privatizavo labai pigiai.
J.Timošenko pasiekė, kad „Krivorožstal” būtų parduotas solidžiai Vakarų kompanijai – „Mittal Steel”. Jeigu V.Janukovičiaus vyriausybė „nacionalizuotų” metalurgijos kombinatą ir be jokių kompensacijų sugrąžintų R.Achmetovui, tai šalis galėtų tik pasvajoti apie narystę TPO ir Europos Sąjungoje (ES).
Dviejų koncepcijų kova
Pasak tarptautinės žiniasklaidos, Maskvoje kuriami planai, kaip galutinai užkirsti Ukrainai kelią jos siekiams įsijungti į Vakarų ekonomines struktūras. Žinomas Rusijos politologas Sergejus Markovas, duodamas interviu Lenkijos laikraščiui „Dziennik”, teigė, kad kai kurie žmonės Kremliuje norėtų, jog V.Juščenka valdžioje būtų kuo ilgiau. „Galiausiai Ukraina suskiltų į dvi dalis; vieną, rytinę, pasiglemžtų Rusija, o kita niekam nebūtų įdomi”, – tokį scenarijų dėstė politologas.
Jo nuomone, kaimyninės šalies skilimas Rusijai būtų nenaudingas, nes tai visiems laikams sugadintų jos santykius su Vakarais.
S.Markovas, atsakydamas į klausimą, kokių konkrečių planų turi Rusija Ukrainos atžvilgiu, teigė, kad „dabar Maskvoje vyksta kova tarp dviejų koncepcijų atstovų”. Pirmosios atstovai mano, kad Rusija turi kuo aktyviau dalyvauti sprendžiant visus kaimyninės šalies klausimus. Jie siekia Ukrainą įtraukti į Rusijos dominuojamą BEE. Šios koncepcijos atstovų nuomone, antroji pagal didumą slavų šalis turi būti ekonomiškai stipri valstybė.
Antroji Rusijos koncepcija – visai kitokia. Pagal ją Ukraina turėtų būti silpna valstybė, iš kurios būtų tik reikalaujama, kad ji garantuotų Rusijos žaliavų eksportą.
Kaltinimai konflikto provokavimu
S.Markovo nuomone, prezidentas V.Juščenka, vykdydamas savo planus įtraukti Ukrainą į NATO, provokuoja tarp Maskvos ir Kijevo didelį konfliktą. „Jis nori izoliuoti mus, nustumti į Sibiro glūdumą, apsupti sanitariniu kordonu ir kartu primesti didelius tarifus už energetikos išteklių tranzitą.
Tokia Ukraina stotų tarp mūsų ir Europos, nekalbant jau apie tai, kad viskas vyktų aktyviai kišantis Jungtinėms Valstijoms, kurios nori visiškai kontroliuoti antrą pagal didumą slavų šalį”, – pylė kaltinimus V.Juščenkai S.Markovas, teigdamas, jog „V.Juščenka – antirusiškas, o V.Janukovičius – ne prorusiškas, bet į kompromisus linkęs politikas”.