Prasidėjus naujam LNK sezonui hiphopo grupės „G&G Sindikatas” lyderį Gabrielių Liaudanską-Svarą žiūrovai išvys iki šiol nematytame – pokalbių laidos vedėjo – amplua.
Pagal pasaulyje žinomą formatą „If” rengiamą laidą Svaras ves pasikeisdamas su kitu debiutantu žurnalistu Jonu Baniu – kas savaitę pakaitomis žiūrovai matys „Jeigu su Svaru” ir „Jeigu su Jonu Baniu”.
Žadama, jog laida, kurioje svečiuosis žymūs visuomenės žmonės, bus linksma, dramatiška ir nenuspėjama.
Laidos vedėjai pasakos įžymybei tikrą istoriją, paremtą tikromis patirtimis bei dilemomis, susipinančiomis į siužetą. Svečias turės į jį įsijausti, susitapatinti su herojumi ir rinktis, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje.
Kokia tai bus laida? – paklausėme paties Svaro, beje, pokalbio pradžioje pareikalavusio kreiptis „tu”, nes išgirdęs žodį „jūs” jis pradedąs dairytis aplinkui.
Apie formatą daug pasakoti negaliu, nes buvo toks prašymas. Kas man buvo įdomu, dėl ko sutikau dalyvauti laidoje – mes bandysime laužyti tam tikrus žmonių suvokimo stereotipus. Kalbėti tik tam, kad kalbėtum, man nelabai patiktų, bet laužyti noras yra. Reikia tai daryti, nes žmonija stabarėja, eina nežinia kur, ir tas kelias ne visai geras.
Kaip patekai į laidą?
Paskambino laidos prodiuseris ir pakvietė ateiti į peržiūrą. Pačioj pradžioj labai ypatingo dėmesio neparodžiau, buvau užsiėmęs kitais darbais, bet tada pagavau save, kad „laužausi”, lyg maivyčiausi. Sakau, gal įdomu, ir nuėjau pasižiūrėti. Kodėl pasirinko mane ir Joną, nežinau ir neklausiau. Anksčiau jokių panašių pasiūlymų iš televizijos nesu gavęs.
Eini į televiziją, kuri, ko gero, yra neatsiejama masinės kultūros dalis, nors „G&G Sindikatas” savo kūryba išreiškia pasipriešinimą jai.
Televizija ir masinė kultūra – neatskiriami dalykai, bet mes ne prieš masinę kultūrą. Mes patys esame kultūros dalis. Esame prieš tai, kas neteisinga ir netikra.
Jeigu gauni viešąją erdvę, kur gali išsakyti savo mintis platesnei auditorijai, tai yra labai gerai. Tą patį „teliką” reikia keisti. Su laiku į televiziją ateis vis daugiau naujų žmonių su geromis mintimis. Reikia, kad žmonės pagaliau turėtų galimybę rinktis, kuri jiems dažniausiai nesuteikiama. Jie turi išgirsti ir kitokią nuomonę.
Ar laidos vedėjas bus visiems jau pažįstamas Svaras, ar tau bus kuriamas koks nors naujas įvaizdis?
Jei iš manęs bandytų lipdyti manekeną – aš tokių žaidimų nežaidžiu. Man tai nebūtų įdomu, veiklos ir taip turiu užtektinai. Eiti į „teliką” vardan „teliko” – ne man.
Laidos kūrėjams pateikus keletą dilemų jums patiems, tu ir Jonas rinkotės skirtingas išeitis. Ar esate labai skirtingi?
Su Jonu susipažinome po „kastingų”. Gal tris kartus su juo bendravau. Man susidarė įspūdis, kad beveik visais klausimais esame panašūs, pasirodė, kad randame bendrų taškų. Jonas labai protingas „bičas”. O šiaip, žinoma, visi žmonės skirtingi, mūsų gyvenimai skiriasi.
Ar turi televizijoje autoritetą ir mėgstamų laidų?
Jeigu sąžiningai, aš televizoriaus beveik nežiūriu, ypač pastaraisiais metais. Žinias žiūriu, kad žinočiau, kas vyksta pasaulyje, ir sportą, o daugiau laiko jam neskiriu. Kūrybinių reikalų daug, ir geriau laiką išnaudoti tam, kas svarbiau. „Telikas” yra „telikas” – geriau bendrauti gyvai.
Tas gal nėra gerai, kad aš nelabai pažįstu žmonių iš „teliko”, nebūnu tame rate. Yra „bičų”, kurie man patinka. Pavyzdžiui, kaip Marijonas veda laidą. Rimvydas Paleckis, su kuriuo teko porą kartų pasikalbėti, patiko kaip žmogus.
„Jeigu” laidos kūrybinė grupė sako, jog atėjo laikas kalbėti apie tiesą, ištikimybę, dorą, meilę ir laisvę rinktis. Ar tai nėra tik tušti skambūs žodžiai?
Žmonėms šie žodžiai liko tušti ir skambūs. Gaila, kad jie nieko nebereiškia, bet kodėl – ar mes pasidarėme atbukę? Man pikta, kad tai nebevertinama.
Pavyzdžiui, žmonės važiuoja į užsienį, o paskui juokiasi pasakodami, kaip lengva tuos užsieniečius apgauti. Aš klausausi, žiūriu į juos ir nesuprantu – negi jūs tikite, kad tai yra gerai, tai teisinga?
Ne visi žmonės yra pamiršę vertybes, ir laida bandysime paremti tuos, kurie taip mąsto ir gyvena. Jeigu šių dalykų nebevertinsime, visuomenė sugrius. Pasaulis laikosi ant mažumos.
Kur dar, be „Jeigu”, tave artimiausiu metu išgirs ar išvys žiūrovai?
Emilis Vėlyvis, su kuriuo esame seni draugai, su kolega kuria filmą „AXX” festivaliui. Pasiūliau jam vieną naują dainą, kurios dar niekas negirdėjo, ir jam patiko, panaudos filme. Kaip tik šiuo momentu sėdžiu prie šios dainos.
Rudenį filme ji bus pristatyta pirmą kartą, o paskui, jeigu „chebrai” patiks, įtrauksime ir į albumą, kurį planuojame išleisti šiemet. Kaip pavadinsime? Mes ne iš tų, kurie sugalvoja albumui pavadinimą, o tada ima kurti. Visi paklausysim, ir žinosim, kaip jis vadinasi, ir apie ką jis.
Beje, viename festivalio filme teko ir pačiam dalyvauti. Paskambino Ernis (Ernestas Jankauskas, dalyvavęs realybės šou „Kelias į žvaigždes”. – Aut. past.), ir sako, kad suka filmą, paprašė „pasifilminti”. Atėjau, „pasifilminau”, štai ir viskas.
Esu įgarsinęs begalę reklamų – tai yra duona, darbas, kurį dirbu, kad valgyčiau. Muzikantas, kuris nesinaudoja savo populiarumu, negali pragyventi iš savo grojimo.
Nereali patirtis yra įgarsinti kokį nors personažą, kaip buvo su filmuku „Zebriukas Dryžius”. Smagu prisidėti prie gerų dalykų – neblogas tas zebriukas.
Apskritai „chebra”, kuri užsiima filmais, muzika, menu, yra labai gera ir daro gerus dalykus. Yra begalės neformato, bet žmonėms sunku prasiveržti. Leidžiama begalės albumų, apie kuriuos tūlas Lietuvos pilietis net neįtaria, ir daroma ne prasčiau, nei visame pasaulyje.