Po ilgus metus trukusio kankinančio laukimo, sunkių išgyvenimų, nuolatinio vaikščiojimo iš vienos teisėsaugos įstaigos į kitą kaunietė Aldona Gramauskienė pagaliau sulaukė dienos, kai galutinai įrodė savo teisumą.
Konstitucinis teismas šeštadienį paskelbė nutartį, kuri prieš šešerius metus tapusiai našle A.Gramauskienei atvėrė kelią iš valstybės prisiteisti 1 mln. litų moralinei ir beveik 4 tūkst. litų materialinei žalai atlyginti.
Konstitucinis teismas išaiškino: kompensacija už padarytą moralinę žalą gali būti išmokama ne tiktai nukentėjusiajam, bet ir jo artimiesiems, jeigu nukentėjęs asmuo miręs, o žalos atlyginimo dydis negali būti ribojamas įstatymais.
To kaunietė kartu su savo nepilnamete dukra Renata siekė, kai sunkiu nusikaltimu buvo apkaltintas, suimtas, nuteistas ir galiausiai Lukiškių kalėjime mirė A.Gramauskienės vyras Jonas Gramauskas.
Konstitucinio teismo sprendimo A.Gramauskienė su dukra laukė pusketvirtų metų. Tačiau dabar vėl prasidės ilgas procesas Vilniaus apygardos teisme.
Pareigūnams – kartūs žodžiai
„Man nereikia to milijono. Aš tik siekiu galutinai įrodyti, kad mano vyras buvo visiškai nekaltai nuteistas ir po sunkių išgyvenimų dėl patirtos neteisybės mirė.
Tegul tie, kurie padarė tokius sunkius pažeidimus, patiria tai, ką teko patirti vyrui, man ir vaikams. Manau, teisėjams ir prokurorams dėl jų šiurkščių klaidų neturėtų būti taikomi jokie senaties terminai. Jie privalo už tai atsakyti.
Priešingu atveju tokių istorijų, kaip mano vyro, bus dar ne viena”, – negalėdama sulaikyti ašarų „Lietuvos rytui” kalbėjo A.Gramauskienė.
Vyras įtartas nepagrįstai
Kaip jau rašė „Lietuvos rytas”, 1996 metų spalio 21-oji Gramauskų šeimai tapo lemtinga ir tragiška diena. Tądien sutuoktiniai susikivirčijo, nes A.Gramauskienė, negalėdama pakęsti vyro išgėrimų, jį gerokai aptalžė.
Tą pačią dieną į policiją kreipėsi viena kaunietė ir pasiskundė, kad naktį iš spalio 19-osios į 20-ąją ją sumušė ir apiplėšė taksi vairuotojas bei jo pažįstamas keleivis Ričardas.
Nukentėjusioji įsidėmėjo tiktai tris automobilio numerio skaičius, kurie sutapo su J.Gramausko mašinos numeriu. Vėliau pamačiusi šį kaunietį policijos komisariate nukentėjusioji pareiškė, kad jos skriaudikas yra būtent jis.
Policininkams, prokurorams ir teisėjams to užteko, kad J.Gramauskas būtų nuteistas.
Nors kaunietis buvo teisiamas pirmą kartą gyvenime, jam buvo skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė griežtojo režimo kalėjime.
„Net pats Alytaus kalėjimo viršininkas stebėjosi, kad mano vyras nuteistas taip griežtai”, – prisiminė A.Gramauskienė.
Vyko teismų maratonas
Nors prokurorams netgi nepavyko nustatyti antrojo įtariamojo – taksi vairuotojo draugo Ričardo, byla netrukus pasiekė teismą.
1999 m. balandį Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Furmanavičius J.Gramauską pripažino kaltu ir paskyrė ketverius metus laisvės atėmimo.
A.Gramauskienės samdyti advokatai pasiekė, kad vyro bylą persvarstytų Kauno apygardos teismas. Šis teismas, atsižvelgęs į šališkas interpretacijas, panaikino ankstesnį apylinkės teismo nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo tirti Kauno apylinkės prokuratūrai.
Nuteistojo širdis neatlaikė
„Aldona, palik viską ramybėje. Geriau aš atsėdėsiu kalėjime, kad tik man nereikėtų vėl iš naujo patirti etapų, pervežant iš vieno kalėjimo į kitą, nes tai – nepakeliama kankynė”, – skundėsi J.Gramauskas jau prieš pat mirtį savo žmonai.
Nesulaukęs išteisinimo, pervežtas iš Alytaus kalėjimo į Lukiškes, karštą 1999-ųjų vasarą tvankioje kameroje J.Gramauskas mirė. Tada jam buvo 43 metai. Kalėjimo medikai konstatavo: mirties priežastis – išeminė širdies liga.
A.Gramauskienė ir šiandien abejoja tokia vyro mirties priežastimi. Ji mano, kad vyras prieš mirtį buvo kankinamas. Jos prašymas atlikti pakartotinį vyro palaikų skrodimą buvo atmestas.
Bylą išpainiojo vilniečiai
Visas J.Gramausko bylos peripetijas, supainiotas aplinkybes ir pažeidimus išnarpliojo Generalinės prokuratūros pareigūnai.
„Generalinė prokuratūrą į mano skundą reagavo nedelsdama. Šiandien drąsiai galiu sakyti, kad Vilniaus ir Kauno prokurorų darbas skyrėsi kaip diena ir naktis.
Kauniečiai net nebuvo apklausę būtinų liudytojų, o mano parodymus laikė niekiniais.
Pareigūnai netgi nesigilino, kai aiškinau, kad tą naktį, kai esą mano vyras sumušė ir apiplėšė dvi merginas, mes kartu nakvojome namie”, – prisiminė A.Gramauskienė.
Galiausiai teismas J.Gramauską išteisino – jau po mirties.
Tačiau našlė iki šiol negali pamiršti vyrą nuosprendžio laukti Lukiškėse palikusios vienos Kauno teisėjos replikos: „Jeigu būčiau nujautusi, kad jis mirs, būčiau paleidusi”.
Mažiau pačiai reikėjo savo vyrelį daužyt – galbūt būtų dar gyvenęs… Kaip save pati už tai ketini baust? Pasiprašyk geriau cypėn savo noru o milijoną išvis pamiršk.