Į restoraną – ir gaišti laiko, ir gadinti nervų

Pajūryje dar neregėtą poilsiautojų gausą dovanojusi karšta vasara buvo palanki Palangoje ir aplinkinėse vietovėse esančių kavinių ir restoranų savininkams.

Geri orai klientus ginė į lauko kavines, o verslininkus nuolat kamavo bene vienintelis rūpestis – kaip lauko terasose padidinti sėdimų vietų skaičių.

Tačiau kuo daugiau klientų trokštantys sulaukti kavinių savininkai, regis, užmiršo, kad prie stalelių prisėdusius poilsiautojus teks ir aptarnauti.

Savaitgaliais, ypač per ilgąsias vasaros šventes, lauko kavines apgulę žmonės buvo priversti laukti padavėjo, vėliau – atnešamų patiekalų, galiausiai laikas būdavo gaištamas laukiant lėtai nešamos sąskaitos.

Kavinėse sėdimas vietas gausinę verslininkai kartu nepasirūpino nei gausesniu padavėjų ir virėjų būriu, nei virtuvės plėtimu.

Nei padavėjos, nei alaus

Rugpjūčio 13 diena. Sekmadienio vakaras. „Lietuvos ryto” korespondentas su bičiuliu nutaria pavakarieniauti keli kilometrai nuo Palangos, Rūdaičių kaime, esančiame restorane „Bajorų gūžta”.

Aplinka maloni, laisvų vietų yra. Bėdos prasidėjo pamėginus užsakyti maisto. „Karštųjų patiekalų reikės laukti apie valandą”, – įspėja padavėja.

Nieko baisaus, tiek galima ir palaukti. Kol išsirinksime patiekalą, paprašome atnešti alaus ir keptos duonos su sūriu.

Patiekalas seniai išsirinktas, tačiau nei padavėjos, nei alaus nėra. Mes kartkartėmis matome padavėją besiblaškančią apie restorano virtuvę, tačiau į mūsų pusę ji net nežvilgteli.

Prie gretimo stalelio tuo pačiu metu kaip ir mes įsitaisė šeima. Šie žmonės, kol išsirinks patiekalą, paprašė cigarečių pakelio.

Blyneliai kepami dvi valandas

Sėdime be alaus, o kaimynai prie gretimo stalelio – be cigarečių. Nuotaika genda sulyg kiekviena laukimo minute.

Galų gale po pusvalandžio pasirodo mūsų padavėja. Su mūsų alumi, jų cigaretėmis, bet be keptos duonos.

Šeima prie gretimo stalelio lengviau atsipučia ir pradeda užsakyti patiekalus. Tačiau netikėtai sužino, kad paprasčiausių blynelių teks laukti dvi valandas.

Žmonės nutaria nebeerzinti savo tuščių skrandžių, sumoka už cigaretes ir pakyla nuo stalelio.

Jeigu blynelių reikia laukti dvi valandas, kiek laiko gaminamas mėsos patiekalas?

Sėdime, siurbčiojame alų, laukiame duonos ir stebime, kaip ateina lankytojai, atsisėda prie tuščio staliuko, bergždžiai palaukia padavėjos ir pakilę nueina.

Mes duonos sulaukiame po 50 minučių. Ji kažkodėl jau pravėsusi. Daugiau ko nors užsisakyti nesiryžtame – gaila laiko.

Pripilti bokalą – sunkus darbas

Rugpjūčio 14 diena. Pirmadienis. Lauke lyja. Įsitaisome restorane J.Basanavičiaus gatvėje „Livonija”. Anksčiau jis vadinosi „Fortu”, sovietmečiu – „Vasara”.

Įdomumo dėlei įjungiu chronometrą. Ir, pasirodo, ne be reikalo.

Po 13 minučių nueinu prie baro ir pats užsisakau patiekalus, nes nė vienai aplinkui zujančiai padavėjai mes nepasirodėme įdomūs.

Nuo užsakymo pradžios praėjo 20 minučių. Mes vis dar sėdime prie tuščio stalo. Paklausiu pro šalį einančios padavėjos, ar taip jau sunku įpilti alaus bokalą. Ji atšauna, kad čiaupas vienas ir alus pilamas eilės tvarka.

Tokį paaiškinimą suprasčiau, jei restoranas būtų sausakimšas lankytojų ir kiekvienas iš jų užsisakytų po 5 bokalus alaus. Bet tą dieną lauke klientų nebuvo, nes lijo, o viduje irgi buvo laisvų staliukų. Liko apsišarvuoti kantrybe.

Alaus sulaukiame po 43 minučių nuo mūsų įžengimo į restoraną.

Kiaulės kulnas spėjo atšalti

Prie gretimo staliuko sėdi iš pažiūros pasiturintis suvalkietis su sūnumi. Jis visą tą laiką, kol mes laukėme užsakyto gėrimo, siurbčiojo vieną bokalą alaus ir laukė savo kepto kiaulės kulno.

Jo sūnui per tą laiką atnešė picą. Šis ją spėjo sudoroti ir nuobodžiaudamas laukė, kol tėvas gaus kiaulės kulną. Galų gale atnešė. Suvalkietis godžiai kibo į maistą, bet staiga nuo jo atšoko.

„Laukiau visą valandą, o jūs man atnešėte šaltą kaip ledas karką”, – pasikvietęs padavėją priekaištavo suvalkietis. Padavėja pripažino, kad per valandą mėsa nespėjo net sušilti, ir ją nusinešė.

Mes pakikenome, kad kiaulės kulną dabar pašildys mikrobangų krosnelėje, tačiau iš pykčio ir alkio pajuodęs suvalkietis į mūsų repliką nieko neatsakė.

Arbatpinigių palikti nesinorėjo

Aš picos sulaukiau, kai chronometras rodė 52 minutes.

Išgirdę klausimą: „O kur užsakyti koldūnai?” padavėjai nuramino: „Tuoj, tuoj bus”.

Aliejuje gruzdinti paprasčiausi koldūnai buvo patiekti po 1 val. ir 5 min. Tuo pačiu metu pašildytos karkos sulaukė ir suvalkietis.

Bet skanus maistas sugadintos nuotaikos nepataisė. Suprantama, nei „Bajorų gūžtoje”, nei „Livonijoje” arbatpinigių nepalikome.

Šiokiadieniais – tuščia

Po Žolinės „Bajorų gūžta” pastebimai ištuštėjo. Praėjusio ketvirtadienio pavakare erdvioje restorano terasoje prie dviejų stalų sėdėjo vos keletas lankytojų.

„Pakankamai lankytojų sulaukiame savaitgaliais”, – save ir „Lietuvos ryto” žurnalistą ramino padavėjas.

Jeigu „Bajorų gūžtoje” blynelių reikia laukti dvi valandas, kiek laiko gaminamas mėsos patiekalas?

Pirmame ir antrame „Bajorų gūžtos” aukšte yra 20 keturviečių stalų. Restorano terasoje ir lauke – dar 32 stalai po 6 vietas.

„Bajorų gūžta” vienu metu gali priimti 272 klientus.

Tačiau ar restoranas pajėgus tiek aptarnauti?

Didelėje maitinimo įstaigoje be barmeno dirba 3 padavėjai ir 3 virėjai. Darbuotojas sako, kad padavėjų sumažėjo tik dabar.

Kaip trys padavėjai suspės, jeigu restoraną užgrius lankytojai? „Kaip nors. Mes jau įpratę”, – šypsosi čia dirbantis vyrukas.

Su didele virtuve bankrutuotų

Išgirdęs apie 50 minučių klientui neštą keptą duoną ir dvi valandas žadėtus kepti blynelius restorano „Bajorų gūžta” savininkės vyras bei įmonės direktorius Rimantas Beržinis tvirtina, kad tai yra nenormalu.

„Tai jau ypatingas atvejis. Tai arba klaida, arba nenoras dirbti. Už tai padavėją reiktų vyti iš darbo”, – restorano vadovas nusiteikęs rūsčiai.

R.Beržinis paaiškino, kad 272 klientai vienu metu niekada nesusėda. Vasarą klientai renkasi į 192 vietas turinčią terasą, o kitu metų laiku užima viduje esančius stalus – 80 vietų.

Direktorius teigė, kad tokiam lankytojų skaičiui darbuotojų užtenka. Savaitgaliais jame dirba po 6 virėjus ir 6 padavėjus.

Restoranas turi 40 tūkstančių litų kainavusią kompiuterizuotą užsakymų priėmimo ir apskaitos sistemą, kuri esą sumažina žmogaus klaidos galimybę ir pagreitina aptarnavimą.

Du šimtus žmonių aptarnaujančioje „Bajorų gūžtos” virtuvėje yra dvi dujinės ir viena elektrinė viryklė. Ar ne per mažai?

„Jeigu mes virtuvę darytume dviem šimtams žmonių, bankrutuotume”, – atvirauja R.Beržinis.

Pasiryžę atnešti stalelių

Dideliam klientų antplūdžiui tarsi pasiruošęs ir „Livonijos” restoranas, esantis Palangoje.

Pirmame restorano aukšte telpa apie 90 žmonių. Terasoje gali susėsti dar apie 200 klientų.

Praėjusio ketvirtadienio pavakare lauko terasoje nuobodžiavo du padavėjai. Lankytojai sėdėjo tik prie vieno stalelio.

Pakalbintas padavėjas informavo, kad šiuo metu terasoje yra apie 100 vietų.

„Jei prireiktų, lauke pastatytume papildomų stalelių”, – paaiškino restorano darbuotojai.

Padavėjai nustebo sužinoję, kad restorano lankytojas alaus bokalo laukė pusvalandį: „Pas mus yra keletas alaus čiaupų visoms pilstomo alaus rūšims”.

Tačiau populiariausiam ir dažniausiai užsakomam šviesiajam „Livonijos” alui tėra skirtas vienintelis alaus pilstymo čiaupas.

Restoranas dirba blogai

„Alaus pilstymo įranga čia niekuo dėta.

Lietuvoje niekas nebenori dirbti”, – rėžė „Livonijos” restorano bendrasavininkis, bendrovės „Palangos statyba” valdybos pirmininkas Rimantas Jasiukėnas.

Verslininko teigimu, alaus bokalą galima pripilti per keliolika sekundžių, bet bėda ta, kad paskutinis normalus padavėjas ir statybininkas seniai jau yra išvykęs į Airiją.

„Lietuvoje padavėjui mokėk kiek nori, jis vis tiek suksis kaip sraigė”, – piktinosi R.Jasiukėnas.

Palangiškis sakė, kad „Livonijoje” padavėjai gauna 800-1000 litų atlyginimą. Antra tiek jie uždirba gaudami klientų paliekamų arbatpinigių.

Tačiau vasarą restorano darbuotojų kolektyvas per mėnesį pasikeičia 100 procentų.

Artėjant rudeniui „Livonijos” savininkas galutinai įsitikino, kad prieš vasarą pradėjęs dirbti restoranas gero kolektyvo nesurinko ir šiemet nebesurinks.

„Livonijos” bendrasavininkio R.Jasiukėno teigimu, bėda ta, kad paskutinis normalus padavėjas ir statybininkas seniai jau yra išvykęs į Airiją.

„Palangos „Livonija” dirba blogai. Tai matyti palyginus mūsų valdomų Klaipėdos restoranų apyvartą”, – nukirto „Livonijos” savininkas.

Ne ką geriau ir Vilniuje

R.Jasiukėnas teigė, kad kiek kitokia situacija yra aukštąsias mokyklas turinčiuose didmiesčiuose, kur noriai dirba nemažai studentų. Palangoje situacija tragiška – niekas nenori dirbti juodesnio darbo.

Jis pasakojo praėjusį penktadienį su tokia pat situacija susidūręs ir Vilniuje.

Pačiame sostinės centre jis su draugu užsuko į „Pomodoro” kavinę atsigerti kavos. Padavėjos vyrai laukė 10 minučių, nors ji tuo metu prie gretimo stalelio atnešė valgiaraštį. Klausia, gal prie mūsų prieisite. Negirdi.

Bergždžiai palaukę dar 5 minutes verslininkai pakilo ir išėjo.

Per 3 minutes atneštos kavos R.Jasiukėnas atsigėrė prie „Novotelio” viešbučio esančioje kavinėje.

„Kad mes „Pomodoro” nebuvome aptarnauti, nekaltas nei kavinės savininkas, nei baras, nei kavos virimo aparatas. Tiesiog padavėja nenori dirbti, – įsitikinęs verslininkas. – Galima blogai dirbantį padavėją atleisti, tačiau jo vieton ateis dar didesnis tinginys ir nemokša, kurį, be to, teks mokyti padavėjo darbo”.

Vienu metu kone pusantro tūkstančio klientų galinčios priimti šalia Palangos esančios užeigos „HBH Juozo alus” bendrasavininkė Rada Matulevičienė:

„Prieš kelerius metus mūsų užeigoje gerokai padidėjus sėdimų vietų skaičiui su lėtu aptarnavimu susidūrėme ir mes.

Pradėję analizuoti priežastis supratome, kad darbą stabdo įvairiomis pareigomis apkrautas barmenas.

Nuo šiol kartu su barmenu dirba dvi alaus pilstytojos, o kavinės pastate atskirai pastatėme dar keletą kasos aparatų, su kuriais dirba pačios padavėjos. Pagrindiniame užeigos pastate iš viso yra trys alaus pilstymo vietos bei 4 kasos aparatai.

Mūsų užeigoje vienoje pamainoje iš viso dirba 60 padavėjų, 5 barmenės ir 10 alaus pilstytojų. Viena padavėja aptarnauja tris stalus, prie kurių sėdi po 8 žmones.

Kiekvienas virėjas virtuvėje atlieka tik savo funkcijas: vienas kepa mėsą, kitas – bulves, trečias ruošia daržoves, ketvirtas – desertą.

Iš padavėjos gavusi lapelį su priimtu užsakymu virtuvės vyriausioji garsiai per mikrofoną skaito sąrašą patiekalų. Jį girdinčios virėjos kiekviena išsirenka savo gaminamą patiekalo sudėtinę dalį.

Mūsų užeigoje reikalaujama, kad vėliausiai per 50 minučių nuo kliento atėjimo jam būtų atnešamas karštasis patiekalas. Per 10 minučių klientas turi gauti alaus ir užkandžio”.