Daugelis pasakytų – prietarais netikime. Tačiau pasiknaisiojęs atminties vingiuose kiekvienas gali paskaičiuoti: kiek kartų nevalingai nusispjovė per kairį petį ir tukseno į stalą prakalbus apie nelaukiamus įvykius, kiek kartų bambėjo grįžę į butą pasiimti pamiršto daikto ir kiek kartų dėl nesėkmių bėdą suvertė tryliktai dienai.
Šių dienų žmonės ne tik laikosi senų, bet ir kuria naujus prietarus.
Kiekvienas savo galvoje turi prietarų sistemą. Vieni baidosi tam tikrų skaičių, kiti gamtos reiškinių, treti susigalvoja individualių, gyvenimo būdui pritaikytų taisyklių. Skirtingus darbus dirbantys žmonės taip pat turi savų, profesinių prietarų.
Jūrininkai – prietaringiausi
Patys jūrininkai pripažįsta, kad jie yra prietaringi, tačiau kokiais likimo siųstais ženklais tiki – atvirauti nelinkę.
Kapitonas Sigitas Šileris prasitarė, kad jūrininkai stengiasi niekur neplaukti pirmadieniais ir penktadieniais, o ypač tada, kai šios savaitės dienos kalendoriuje pažymėtos skaičiumi 13. Jūreiviams taip pat nevalia spjaudyti prieš vėją ir sėsti į viršininko kėdę.
S.Šileris įsitikinęs, kad prietarai tikrai veikia. Pasak jo, norint prisišaukti vėją, tereikia pakrapštyti burės stiebą nagais ir pašvilpauti.
Nėra trylikto aukšto
Su velniu siejamas skaičius 13 prastų asociacijų kelia ir kitų profesijų atstovams.
Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro vyriausioji specialistė Irena Niuniavaitė pasakojo, kad šis skaičius magišku laikomas nuo senų laikų ir jeigu jis kaip nors „įsipainioja” į nelaimingą nutikimą, žmogui labai paprasta rasti bėdos kaltininką.
Taip tryliktam skaičiui bėdas mėgsta sumesti žvejai ir vairuotojai. Jie tryliktą dieną paprasčiausiai stengiasi neatlikinėti jokių darbų.
Vakarų valstybių verslininkai, norėdami įtikti klientams, linkę net pagudrauti. Kai kuriuose viešbučiuose tiesiog nėra trylikto kambario, o po daugiaaukščių namų dvylikto aukšto iš karto seka keturioliktas. JAV kompanijų lėktuvų salonuose nėra tryliktos eilės.
Menininkams – atvirkščiai
Linkę į menus žmonės prietarais taip pat tiki, tačiau dažnai jų įsitikinimai būna priešingi plačiosios visuomenės nuostatoms.
Grupės „Bavarija” narys Juozas Liesis pasakojo, kad jų grupė jokių prietarų neturi. „Vardan vienybės mes prieš koncertą sudedame rankas ir pasakome stebuklingą žodį”, – tikino J.Liesis. Koks tas stebuklingas žodis, „Bavarija” paslapties neišdavė.
Skirtingai nei visiems, J.Liesiui skaičiai 12, 13 yra labai sėkmingi.
Šių skaičių nebijo ir fotografas Gintas Palaima. Fotomenininkui taip pat labai geras ženklas, jeigu prieš darbą jis ką nors paliko namie ir teko sugrįžti. Geriausia, jei taip sugrįžo ne vieną, o kelis kartus.
Kur moteris – ten bėda
Etnokultūros centro vyriausiosios specialistės I.Niuniavaitės teigimu, prietarai gali būti skirstomi į tuos, kurie yra jau įaugę į mūsų sąmonę ir jais mes priversti tikėti, ir tuos, kuriuos kiekvienas žmogus susigalvoja laikui bėgant.
Be maginių skaičių, juodos katės ir sudužusio veidrodžio, blogu ženklu dar laikomos moterys. Pasak I.Niuniavaitės, įvairių profesijų vyrai garantuoja nesėkmes, jei išsiruošę į darbą pirmiausia gatvėje sutinka dailiosios lyties atstovę.