Kas toji Botsvana? Daugelis bus primiršę šią Afrikos valstybę, nors plotu ji lenkia Lietuvą kone dešimtį kartų. Tiesa, visų jos gyventojų skaičius mažai pranoksta, tarkim, vilniečių skaičių, ir kol kas nesame girdėję apie kokį nors botsvanietį rašytoją. Aiman, neišgirsime ir šįkart, nes romaną „Pirmoji moterų seklių agentūra” (išleido „Alma littera”, vertė Rasa Drazdauskienė), nors jo veiksmas vyksta šioje pietinės Afrikos respublikoje, o visi be išimties knygos veikėjai yra juodaodžiai afrikiečiai, parašė škotų kilmės autorius Aleksanderis Makal Smitas (Alexander McCall Smith). Kad ir kaip ten būtų, autoriaus pažinimo kompetencija abejoti netenka – Edinburgo universiteto medicinos teisės profesorius taip pat yra gimęs Afrikoje, o tiksliau – Zimbabvėje.
A.Makal Smitas jau buvo parašęs daugiau nei 40 knygų, bet tik prieš septynerius metus, sukūręs romaną apie botsvanietę seklę Ramotsvę, tapo žinomas visam pasauliui. Kas gi toji Ramotsvė, sukėlusi tikrą sensaciją, kone Ramotsvės maniją ciniškame bei
agresyviame pasaulyje, ir kodėl Didžiosios Britanijos mokslininkai šią knygą rekomenduoja netgi kaip psichoterapijos priemonę? Juk Prešijoza Ramotsvė – tik „gera moteris, gyvenanti geroje šalyje”, vienintelė moteris seklė visoje Botsvanoje, įkūrusi privačią seklių agentūrą ir, „gurkšnodama raudonąją arbatą”, tirianti „baisius” nusikaltimus: dingo vyras, mylimas žmogus susirado kitą, sukčius rengia apgavystę…
Nors seklė Ramotsvė dažnai pavadinama afrikietiškąja mis Marpl, romano „Pirmoji moterų seklių agentūra” sąmoningai neįvardijau detektyviniu – tiesiog vengdamas suklaidinti šio žanro mėgėjus. Čia nagrinėjamos bylos civilizuoto vakariečio akimis atrodo tokios naivios ir vaikiškos, kad net ima darytis mielos – tokie jausmai paprastai užplūsta stebint suaugusiųjų pasaulį imituojančius vaikų žaidimus. Tik A.Makal Smito romanas, vaizduojantis primityvias afrikiečių pastangas tapti civilizuotiems, mumyse pažadina kažin kokius giluminius, pirmapradžius visos žmonijos vaikystės prisiminimus.