Liepos 2-6 vykusiame IV tarptautiniame festivalyje „Operetė Kauno pilyje” publika galėjo pasigėrėti savomis ir užsienio muzikos žvaigždėmis
Net ir vien tik sausai statistiškai vardijant – simfoninis orkestras ir baletas iš Sankt Peterburgo, operetės ir operos dainininkai, atstovaujantys Šveicarijai, Vengrijai, Čekijai, Bulgarijai, Ukrainai, Vokietijai, Muzikinio teatro ir sostinės puikiausi balsai, penki dirigentai iš Lietuvos, Italijos ir Rusijos, – festivalio mastas ir programa yra įspūdingi. Pridėjus autentiškus įspūdžius, kuriuos patyrė žiūrovai koncertuose Miesto sode, Muzikiniame teatre ir prie Kauno pilies, šventės meninį ir organizacinį lygį galima įvertinti aukščiausiu balu.
Kylantis aukštyn
Į komplimentus festivaliui, sakomus saviškių, būtų galima žiūrėti santūriai, tačiau jų nešykšti ir svečiai. Jame grojusiam Sankt Peterburgo valstybinės kapelos simfoniniam orkestrui dirigavęs garsus dirigentas, tarptautinių konkursų laureatas Aleksandras Sladkovskis sako: „Tai tikrai europinio lygio renginys, turintis didelį potencialą augti. Aš manau, kad artimiausiais metais jis turi šansų patekti į prestižinių, plačiai žinomų festivalių klubą”.
Festivalį organizavęs „Baritonų trio” – Gediminas Maciulevičius, Danielius Vėbra, Benjaminas Želvys ir koordinatorė Laima Kuzmickaitė-Milašienė lengviau atsikvėpė tik tada, kai Santakos padangę ėmė raižyti „Senukų” dovanotas fejerverkas – ženklas, kad šventė pasiekė finalą. „Visi rūpesčiai baigsis, kai išvažiuos paskutinis svečias. Kol kas atsipalaiduoti dar negalime”, – po baigiamojo koncerto sakė Gediminas Maciulevičius. 420 tūkstančių litų biudžetu operuojantis festivalis buvo didelis ūkis, kuriame lyg kokiame katile kunkuliavo ir organizaciniai, ir kūrybiniai rūpesčiai. „Džiaugėmės, jausdami Savivaldybės ir rėmėjų petį. Be jų tokio renginio neišjudintume”, – pastebėjo Benjaminas Želvys.
Šiemet koncertų padaugėjo
Festivalio preliudija buvo nemokamas koncertas liepos 2 dieną Miesto sode, kuriame grojo Sankt Peterburgo valstybinės kapelos styginių grupė, perkusijos ansamblis iš Čekijos „Aries” ir šoko kauniečių stepo grupė „Funny beat”. Liepos 3-iąją koncertas „Europos teatrų žvaigždės” Muzikiniame teatre džiugino operos gerbėjų širdis.
Klasikinių operų fragmentus dainavo solistai Peteris Svetlikas (Čekija), bulgarė Christina Vasiljeva, dainuojanti Prahos teatre, tame pat teatre dirbantis Andrejus Besčastnas iš Ukrainos. Muzikali devynmetė Izraelio atstovė Daniela Gurevič, gyvenanti Prahoje, suteikė rimtai programai pramoginės nuotaikos, vaizduodama boso A.Besčastno partnerę.
Liepos 3-iąją surengtu koncertu festivalis „Operetė Kauno pilyje” pradžiugino ir Druskininkų kurorto publiką. Po vienos dienos poilsio atėjo „sunkiosios artilerijos” dienos: du svarbiausi koncertai prie Kauno pilies liepos 5-6 dienomis. Gausiai susirinkusiems kauniečiams šoko Sankt Peterburgo
Agripinos Vaganovos rusų baleto akademijos šokėjai. Vieno veiksmo baletas „Šopeniana” ir pa de de iš klasikinių baletų „Arkliukas Kupriukas”, „Korsaras”, „Spragtukas” ir kt., atliekami jaunųjų akademijos auklėtinių, žavėjo emocijos ir technikos darna. Tik…vienas „bet” – publikai nesimatė šokėjų kojų, nes ankštos scenos pirmame plane sėdėjo orkestras. Tad baleto spektaklis šiek tiek priminė bučinį per stiklą. Gelbėjo tik didelis ekranas scenos šone, kuriame matėsi visos šokėjų figūros.
Tačiau organizatorių pastangas priminti šiuo aukšto meninio lygio vakaru ir lietuviškojo baleto 80-metį, pagerbti mūsų šokio veteranus (šventėje buvo apdovanota ilgametė Muzikinio teatro baleto artistė Jadvyga Šalnaitė) publika įvertino labai dėmesingai. Į baleto vakarą Santakoje buvo atėję nemažai ir tokių žiūrovų, kurie paprastai šio festivalio koncertuose lankosi retai. „Suviliojo galimybė bent akies krašteliu pamatyti klasikinį rusų baletą. Nors iš baleto spektaklio lauko scena ir dienos šviesa atima dalį jo paslaptingumo ir šventiškumo, vis vien nesigailiu atėjusi. Šokėjai iš Sankt Peterburgo
Agripinos Vaganovos baleto akademijos tikrai nuostabūs”, – dalijosi savo įspūdžiais verslininkė Rima Dabužinskienė.
Gražiausių melodijų ir balsų paradas
Festivalio pabaigą vainikavo keturias valandas trukęs operetės vakaras ir įspūdingas fejerverkas, nugriaudėjęs prie Kauno pilies po vidurnakčio. Koncertą pradėjo Muzikinio teatro buvę primarijai – Mykolas Rekys, Danutė Dirginčiūtė, Juozas Malikonis, iki šiol mylimi publikos. Klasikinių operečių „Grafas Liuksemburgas”, „Vienos kraujas”, „Čigonų baronas”, „Monmartro žibuoklė”, „Bajaderė”, „Balius Savojoje”, „Grafaitė Marica”, „Šypsenų šalis”, „Džiudita” ir kt. fragmentus daugiatūkstantinei publikai dainavo net 32 solistai – festivalio svečiai ir Lietuvos dainininkai. Puikiai, be jokių nuovargio ženklų grojo Sankt Peterburgo valstybinės kapelos simfoninis orkestras, kuriam tą vakarą dirigavo visi penki festivalio dirigentai: Aleksandras Sladkovskis (Rusija), Allesandro Pagliazzi (Italija), kauniečiai Julius Geniušas, Virgilijus Visockis, Jonas Janulevičius.
„Orkestras nusipelno pačių didžiausių pagyrimų. Jo muzikantai labai profesionalūs, puikiai skaito gaidas iš lapo, yra itin disciplinuoti. Kažin ar Kauno orkestrai būtų susidoroję su tokiu krūviu, jei būtų groję festivalyje vietoj kviestinių muzikantų. Labai žavėjo ir Aleksandro Sladkovskio dirigavimas, kuriame nėra nieko nereikalingo”, – sakė muzikologė Alina Ramanauskienė.
Žiūrovai karštai plojo saviems ir užsienio atlikėjams, labai tiksliai „decibelais” įvertindami kiekvieną pasirodymą. Tradiciškai publiką „užvedė” Virgilijaus Noreikos atliekama arija iš „Čigonų barono”, sužavėjo metams nepasiduodančio Eduardo Kaniavos ir šiandien garsiausio mūsų tenoro, itin dažnai gastroliuojančio užsienyje, Algirdo Januto pasirodymai. Kaskadinė pora iš Budapešto operetės teatro Karoly Peller ir Szilvi Szendy papirko publiką žaižaruojančiu temperamentu ir akrobatikos bei dainavimo deriniu. Tačiau ne mažesnės aplodismentų audros susilaukė ir santūrioji bulgarė
Christina Vasiljeva, dainuojanti Čekijos teatruose operines soprano partijas. „Tai neabejotinai gražiausias festivalio balsas. Nors nieko negalima prikišti ir solistų iš Šveicarijos dainavimui”, – teigė Alina Ramanauskienė ir teatrologė Daina Klimauskaitė.
Barbara Buhofer – plataus diapazono solistė, dainuojanti ir operose, o Danielis Zihlmanas – tipingas operetinis „amantas”. Jie atliko Lietuvos žiūrovui mažiau žinomų operečių fragmentus.
Deguto kruopelė medaus nepagadino
Publika smalsiai stebėjo bei komentavo ir programos dalyvių išvaizdą bei aprangą. Operetės vakare koncertavę Lietuvos dainininkai, ypač moterys, vilkėjo itin elegantiškus ir skoningus drabužius. Solistė Rita Preikšaitė prisipažino, kad jos efektinga tamsiai mėlyna suknelė buvo užbaigta siūti tik tą patį vakarą. Ji naudojasi jauno, į garsenybes dar netaikančio dizainerio paslaugomis ir sako jo darbu esanti patenkinta. Bulgarės Ch.Vasiljevos suknelės buvo subtiliai lakoniškos, pagyvintos tik spindinčiais papuošalais. Šveicarės B.Buhofer sceninis apdaras ir šukuosena dideliu išradingumu ir skoningumu nepasižymėjo: ryškiai žalia suknia ir auksinis šalis, o prie to dar žalios tamprios pirštinės aukščiau alkūnių.
Daugiausiai publikos komentarų, ir dažnai gana ironiškų, susilaukė vakaro vedėjos aktorės Nijolės Narmontaitės persirenginėjimai. Per festivalį pranešėja pademonstravo net šešis skirtingus tualetus, kai tuo tarpu garsiausios solistės – tik du tris. Paskutinis N.Narmontaitės apdaras buvo „pagardintas” ir cilindru. Šalia aukštaūgės aktorės, dar avinčios ir aukštakulnius, jos partneris Gintaras Mikalauskas atrodė kone nykštukas. Tačiau jis atsirevanšavo kolegei sugebėjimu žaismingai ir laisvai improvizuoti scenoje „netempiant gumos”.
Girdėjosi abejonių ir dėl koncertų režisūros. Tos misijos ėmėsi solistas Andrejus Besčastnas, turintis ir kino bei teatro aktoriaus diplomą. Tačiau iš tokio masto festivalio po atviru dangum daryti dar ir šou – nelengvas uždavinys. Ir kažin ar būtinas – juk koncerto programa operetę mėgstančiam žiūrovui ir taip patraukli. Be to, – pakankamai ilga. Ko gero, nevertėjo jos dar ilginti iš „Dviračio žynių” atklydusio „esto” ar „moters gyvatės” numeriais…
Rūta Kanopkaitė