Mokytis reikia ne visam gyvenimui, o visą gyvenimą

Narystė Europos Sąjungoje keičia nacionalinius tikslus

Tarptautinė Lietuvos integracija į ES, NATO ir kitas struktūras tapo plačiausiai vartojama sąvoka, nagrinėjant Lietuvos plėtros tendencijas. Liberalizavus prekybą, laisvai judant kapitalui, ekonomika tampa ne tik europinė, bet ir pasaulinė. To negalima nepaisyti. Globalizacijai įsibėgėti didelę reikšmę turi mokslo ir informacinių technologijų pažanga. Jos iš esmės keičia ne tik gamybą, bet ir žmonių gyvenimo būdą, bendravimą ir darbą. Laukiama, kad ir toliau informacinės technologijos ir genų inžinerija bus pažangos variklis, kaip kad kadaise buvo garo mašina ir elektra.

Vienas lauke – ne karys

Rinka šalyje optimaliai paskirsto privačių prekių ir paslaugų gamybą ir vartojimą. Tačiau visuomenės galių reguliuoti rinką neužtenka. Be valstybės pastangų teigiamų prekių gamyba bus per maža, o neigiamų – per didelė. Svarbus visuomeninių produktų bruožas yra šalutinis jų poveikis ir vertės didėjimas.

Lietuvai tapus ES nare, kai kurie visuomeniniai aspektai yra tapę globalūs, kurių jokia valstybė negali kontroliuoti viena – tam reikia plačios tarptautinės kooperacijos ir bendradarbiavimo. Iš jų pažymėtini tokie: taika ir saugumas. Reikalinga kolektyvinio saugumo sistema, pasaulinės rinkos efektyvumas, laisva prekyba, suvienodinta konkurencija, išlaikomas finansinis stabilumas, aplinkos apsauga, kultūros paveldas, sveikatos apsauga (dėl ligų pernešimo rizikos padidėjimo), žinios ir informacija, teisingumas ir kriminaliniai nusikaltimai.

Pasaulį keičia internetas

Akivaizdu, kad nė vienos iš šių problemų Lietuva negali išspręsti viena. Lietuvos valstybė, du šimtmečius buvusi varomoji istorijos jėga, tarpnacionalinės integracijos spaudžiama, netenka buvusios reikšmės. Su tuo reikia susitaikyti.

Įstojimas į ES Lietuvai atveria dideles rinkas, leidžia lengviau prieiti prie naujų technologijų ir kapitalo, bet ir kelia didelių pavojų dėl ekonominės krizės, nemokėjimo konkuruoti atviroje rinkoje, kuriuos įveikti reikia veiksmingos politikos.

Tarptautinis kompiuterių tinklas – internetas keičia pasaulį, kuriame gyvename ne tik žinių plitimo ir veiksmingesnių ryšių požiūriu. Jo įtaka ekonomikai, socialiniai sričiai ir kultūrai yra nepaprastai didelė. Vienas EK komisaras taip apibūdino padėtį 2000 m.: „Verslo alternatyva paprasta – diegti skaitmenines technologijas arba mirti. Tai taikytina ir visai visuomenei. Jeigu mes nepasikeisime dabar, atsiliksime ir pralaimėsime visais lygiais: augimo, darbo vietų ir socialinio suartėjimo”.

Ekonomikos šaltinis – mokslas

Tai verčia visus ir ypač vadovaujančius kadrus nuolat mokytis, tobulėti. Informacinėje visuomenėje, kokioje gyvename dabar, atsiranda būtinybė ir sąlygos pereiti nuo principo: mokytis visam gyvenimui prie pricipo mokytis visą gyvenimą”. Tarkime, jeigu kuris nors specialistas, baigęs institutą prieš 20 metų, būtų nesimokęs savarankiškai, jis dabar būtų beviltiškas analfabetas. Nemokantis užsienio kalbos, nesugebantis naudotis kompiuterio galimybėmis, joks specialistas negali būti visavertis.

Visa tai kelia neįprastus aukšto mokslinio lygio uždavinius modernizuojant Lietuvos valstybės ir visuomenės funkcionavimo mechanizmus. Narystė ES verčia Lietuvą naujoviškai suvokti savo nacionalinius tikslus. Būtina modernizuoti ne tik įmonių, bet ir valstybės bei visuomenės valdymą, kad jis skatintų technologinę pažangą ir visų veiklos sričių inovacijas.

Gerai žinoma, kad ekonomikos augimo šaltinis yra mokslas. Tačiau taip pat žinoma, kad žinios pačios savaime dar nereiškia ekonomikos pažangos. Jos gali būti paprasčiausiai nenaudojamos. Šiais laikais, kad ir kaip būtų keista, kurti žinias kainuoja pigiau, negu jas perimti ir įdiegti. Tyrimams išleidžiama apie 20 kartų mažiau, negu mokymuisi ir lavinimuisi. Apskritai moksliniams tyrimams Lietuvoje skiriama dar per mažai lėšų, kurios nesiekia 1 proc. šalies BVP, tuo tarpu kitose šalyse – apie 2 proc. BVP. Didesnę ES struktūrinių lėšų dalį turėtų gauti mokslo institucijos.

Pasaulinio mokslo aruodai

ES sudaro dideles galimybes įgyvendinti ilgalaikius nacionalinius Lietuvos tikslus, taip pat ir mokslo plėtotę, kurie sutampa su bendrijos tikslais. Ji siekia ir padeda suvienodinti savo narių ekonomikos lygį, tačiau išsaugoti tautinį identitetą ir plėtros nacionalinę kultūrą. Norint pasiekti nacionalinius tikslus, šalia kitų dalykų, būtinos žinios ir gebėjimai. Dabartiniame dinamiškame pasaulyje jos turi būti nuolat ir vis sparčiau atnaujinamos. Jų reikia suprasti visuomenės raidai, žmogaus gebėjimams ir kūrybinėms galioms ugdyti. Nei šalies saugumo, nei žmogaus dvasinės gerovės negalima pasiekti nuolat neatnaujinant savo sugebėjimų. Tai pirmiausia taikytina vadovaujantiems šalies kadrams.

Lietuva nėra pajėgi kurti visų mokslo šakų žinias. Dauguma jų perimama iš pasaulinio mokslo lobyno.

Pavyzdys – Airija

Tvarkydama visuomenės gyvenimą ir ekonomikos plėtrą, šalis turi remtis mokslo analize. Pirmiausia, be pačių lietuvių, niekas neatliks Lietuvos istorijos, lietuvių kalbos ir kultūros tyrimų, neišsaugos nacionalinio identiteto. Daug sudėtingų problemų kyla svarstant gamtos ir technikos mokslų plėtojimo klausimus.

ES planuoja sukurti vieningą europinę mokslinių tyrimų erdvę, kurioje turės dalyvauti ir Lietuva. Ji galės pasinaudoti ir Europos moksliniu potencialu. Lietuva, rengianti universitetinio mokslo specialistus, turės atlikti ir mokslinius tyrimus. Daugumoje pramonės šakų bus remiamasi užsienio technologijomis ir importuota įranga. Mūsų laukia atsargus pasirinkimas, kurias gamybos šakas aprūpinti savomis aukštosiomis technologijomis. Tai nustatyti – vienas svarbiausių mokslo strategijos uždavinių.

Juozas Burneikis