Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC) susirinkę žiūrovai galėjo pranokti skaitmeninės fotografijos erą. Po septintosios projekto ,,Erozija” parodos ,,Pinhole gentis” atidarymo jie susipažino su klasikinės nespalvotos fotografijos virtuve, o patys kurdami fotopiešinius turėjo galimybę suvokti meno vertę už kadro.
1839-aisiais Prancūzijoje buvo paskelbta, kad plokštelėje, padengtoje sidabro jodidu, dailininkui išradėjui L.Dagerui pavyko gauti patvarų vaizdą – dagerotipiją. Šiuo atradimu prasidėjo fotografijos istorija. Šiandien, įžengus į XXI amžių, išradimų pertekliaus fone jau kyla problema – nebepajėgiama susidoroti su skaitmeninių vaizdų virtualumo logika. ,,Gali turėti auksinę plunksną, bet jei neturėsi ką ja rašyti, ir aukso plunksna nepadės”,- teigė projekto vadovas Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Remigijus Treigys ,,Pinhole gentis” parodos atidarymo metu.
Fotoaparatas nebūtinas
Pinholo technikos pagrindas – nuo Aristotelio bei Euklido laikų žinoma ir analizuojama šviesos savybė, kai pro skylutę įsiskverbianti šviesa dėl visiškai tamsios patalpos sienos projektuoja apverstą vaizdą. Ši pirmųjų astronomų ir tapytojų naudota technika bei vėliau Johaneso Nipcės atrastas cheminis vaizdo registravimo ir fiksavimo procesas padėjo fotografijos, vėliau ir kino kertinį akmenį: nesinaudojant beveik jokiomis techninėmis priemonėmis buvo galima fiksuoti aplinką.
KKKC iki rugsėjo 6-osios veikiančioje parodoje dalyvauja fotografijos žanro entuziastai iš viso pasaulio. Archajiška technologija išgauti vaizdai parodos lankytojus traukia į gyvenimą žvelgti kitu kampu. Eksponuojami fotografijos meistrų Gintauto Trimako, Dariaus Kuzmicko, Tomo Vyšniausko darbai bei Vilniaus dailės akademijos augintinių fotografijos. Technine meistryste ir išradingumu stebina dalyviai iš užsienio: Slavomiras Decykas iš Lenkijos, Stivas Irvinas ir Driu Gilbertas iš Kanados, Peteris Christensenas ir Bardas Kjersemas iš Danijos, taip pat fotografai iš Latvijos, Rusijos, Belgijos, Olandijos, Italijos.
,,Lietuvių darbuose daugiau žaidžia idėja, užsieniečių – pamėgti objektai”,- aiškino projekto kuratorius Gytis Skudžinskas.
Lietuvės Boženos Miežonis pinholas – metalinė dėžutė nuo arbatos, fotografavimo objektas – vaizdas, matomas iš tarpulangių, priežastis – visada žiūrime pro langą, bet niekada nežiūrime iš vidaus lango į išorę. Eglės Navickaitės pinholo kamera – dėžutė nuo norvegiško snuso (snusas – svaiginamoji medžiaga). Į tarptautinę meno areną prasimušusio lietuvio architekto, dizainerio, fotografo D.Kuzmicko pinholas traukė šiltu paprastumu ir profesionalo braižu, kanadiečio D.Gilberto – ,,skaitmenine” realybės projekcija.
,,Svarbu ne priemonė, o tai, ką norima pasakyti meno kūriniu. Tikrasis menas glūdi eksperimente” , – teigė KKKC direktorius menotyrininkas Ignas Kazakevičius.
Atgaivino klasiką
Meno kūrinio gimimą iš eksperimento praktiškai įrodė didysis vakaro magas iš Palangos Adas Sendrauskas. Rugpjūčio 1-ąją šventusiam 50-metį fotografui dar nestinga jaunatviško parako. Adas – tikras akcijų meistras. Per akcijas „Kasdieniškas-nekasdieniškas portretas” (1997) ir „Para” (2003) sukurta nemažai portretų: fotomenininkų, rašytojų, muzikantų, aktorių, praeivių. Iš šių kolekcijų ir buvo atrinkti darbai jo 50-mečio pa-rodai ,,Kolegos, draugai, bičiuliai”, pristatomai Klaipėdos fotografijos galerijoje. Tai savotiška dovana Klaipėdai miesto gimtadienio proga. O per parodos „Pinhole gentis” atidarymą Adas klaipėdiečiams pateikė dar vieną dovaną – galimybę sugrįžti į fotografijos ištakas. ,,Nemėgstu kartotis”,- užtikrino akcijos unikalumą fotomenininkas.
Menininkų kiemelio erdvėje įsikūrusi didžiulė juoda Ado fotolaboratorija viliojo parodos lankytojus fotogramų spausdinimo akcija. Ryškalas, fiksažas, vanduo, ryškalas, vanduo, fiksažas – tokia trajektorija keliavo smalsiųjų parodos lankytojų fotografinio popieriaus lapeliai, kol juose gimė kažkokie kūrybos ženklai.
Susipažinę su šviesos blyksnių formuojamais piešiniais, drąsesnieji ryžosi ir rimtesniems eksperimentams, nepabūgo įlįsti į ,,juodąją dėžę” ir patys išmėginti klasikinės nespalvotos fotografijos ryškinimo ir fiksavimo techniką, įamžinti trimačius objektus. Fotolaboratorijos viduje stūksančios kontaktinės dėžės, akimirksniu gaminančios fotogramas, ,,aukomis” tapo tiek moteriški apatiniai, tiek pusmetrinės užsieniečių barzdos. Galutiniai rezultatai – akivaizdus įrodymas, kad kuo buitiškesnis ir atgrasesnis objektas, tuo įspūdingesnė nespalvota fotograma.
Įamžino savo barzdą
Turistas pastorius iš Vokietijos, atsitiktinai užklydęs į Menininkų kiemelį, nepraleido progos įsiamžinti savo įspūdingo ilgio barzdą. Penkiasdešimtmetį peržengusio Reinhardo teigimu, barzdos jis neskuto nuo… 13 metų! Ir užtikrino, kad jokiu būdu nenori pasiekti rekordą: ,,Tiesiog noriu būti kitoks. Tai mano individualumo bruožas”, – teigė žavusis pastorius.
A.Sendrausko fotografiniame nuotykyje dalyvavo ir pradedantieji jaunieji fotografai, ir rimčiau fotografija besidomintys būsimieji studentai. Nuolatinis KKKC parodų lankytojas Giedrius irgi nenusivylė: ,,Tokios akcijos reikalingos. Tai yra tai, kuo paskui gali būti pasekta, vėliau plėtota. Ši akcija dvelkia nostalgija”.
,,Per visa tai praėjęs žiūrovas supras, kad iš vienos pusės menas žudo, iš kitos – daro nemirtingais”, – aiškino akcijos esmę I.Kazakevičius.
Nuslūgus renginio šurmuliui, visi jo dalyviai buvo pakviesti įsiamžinti bendroje nuotraukoje. Tik šįsyk jau darytoje šiuolaikišku fotoaparatu.