Vakar Klaipėdos apygardos teismas atidėjo naftos gavybos bendrovės „Geonafta” inicijuotos bylos dėl įmonės „Genčių nafta” steigimo sutarties pripažinimo negaliojančia nagrinėjimą.
Žinia, remdamasis būtent šia sutartimi, tarptautinis Kopenhagos arbitražas 2003-iųjų pabaigoje priteisė iš „Geonaftos” ir Lietuvos Vyriausybės Švedijos bendrovei „Svenska Petroleum Exploration” (SPE) sumokėti 12,5 mln. JAV dolerių (36,12 mln. litų).
Bylos nagrinėjimą teismas atidėjo, nes į posėdį negalėjo atvykti trečiąja šalimi patrauktos Vyriausybės atstovas. Pastarasis užtruko Londone, kur arbitražinis teismas nagrinėja dar vieną švedų inicijuotą bylą. Ja SPE siekia leidimo Kopenhagos arbitražo priteistą sumą išieškoti iš atsakovų turto, esančio Didžiojoje Britanijoje.
Į teismą Klaipėdoje vakar jau antrą kartą neatvyko liudyti kviečiamas Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys. Pastarasis būdamas premjeru 1993 metų kovo 27 dieną pasirašė Vyriausybės nutarimą, kuriuo pritariama „Genčių naftos” steigimui, suteikiama šiai įmonei licencija eksploatuoti Genčių naftos telkinį.
„Geonaftos” interesus ginančios advokatų kontoros „Baublys and partners” teisininkas Evaldas Rapolas prašė teismą B. Lubiui pritaikyti sankcijas, nes liudytojas privalo dalyvauti bylos nagrinėjime.
Reaguodamas į tokį prašymą, bylą nagrinėjantis teisėjas Bronius Valius pašmaikštavo: „Norite mane Cininu padaryti?”.
Teismas neatsižvelgė į minėtąjį ieškovų prašymą ir nusprendė, kad jie patys turi pasirūpinti jiems palankių liudytojų atvykimu. Jei B. Lubys ir kiti iki šiol neatvykę liudytojai nepasirodys ir kitame teismo posėdyje, kuris vyks rugsėjo 16 dieną, byla bus nagrinėjama be jų.
Priminsime, kad teismų maratonas tarp „Geonaftos”, Lietuvos Vyriausybės ir SPE prasidėjo 2000 metais, kai Švedijos bendrovė kreipėsi į Kopenhagos tarptautinį arbitražą ir pareiškė, kad buvo pažeista „Genčių naftos” teisė kartu su „Geonafta” eksploatuoti Kretingos ir Nausodžio naftos telkinius Vakarų Lietuvoje.
Kad būtų išmokėta kompensacija, Kopenhagos arbitražo sprendimas turi praeiti Lietuvos teisminę kontrolę. Dėl to SPE kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą. Pastarasis sustabdė ieškinio nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta „Geonaftos” inicijuota byla Klaipėdos apygardos teisme. Tokį Apeliacinio teismo sprendimą Aukščiausiajam Teismui apskundė ir švedai, ir Lietuvos Vyriausybė. Abu šiuos kasacinius skundus Aukščiausiasis Teismas gegužės pabaigoje atmetė.
Beje, Vyriausybei ir „Geonaftai” nesumokant švedų naudai priteistų pinigų, kas mėnesį kaupiasi maždaug po 180 tūkst. litų delspinigių. Jeigu vis dėlto valstybei reikėtų sumokėti priteistą sumą, lėšos tikriausiai būtų skiriamos iš Vyriausybės rezervo. Tai būtų didžiausia suma, kurią Lietuvos Vyriausybė sumokėtų užsienio bendrovei už jai padarytą žalą.
Martynas Vainorius
Vakar Klaipėdos apygardos teismas atidėjo naftos gavybos bendrovės „Geonafta” inicijuotos bylos dėl įmonės „Genčių nafta” steigimo sutarties pripažinimo negaliojančia nagrinėjimą.
Žinia, remdamasis būtent šia sutartimi, tarptautinis Kopenhagos arbitražas 2003-iųjų pabaigoje priteisė iš „Geonaftos” ir Lietuvos Vyriausybės Švedijos bendrovei „Svenska Petroleum Exploration” (SPE) sumokėti 12,5 mln. JAV dolerių (36,12 mln. litų).
Bylos nagrinėjimą teismas atidėjo, nes į posėdį negalėjo atvykti trečiąja šalimi patrauktos Vyriausybės atstovas. Pastarasis užtruko Londone, kur arbitražinis teismas nagrinėja dar vieną švedų inicijuotą bylą. Ja SPE siekia leidimo Kopenhagos arbitražo priteistą sumą išieškoti iš atsakovų turto, esančio Didžiojoje Britanijoje.
Į teismą Klaipėdoje vakar jau antrą kartą neatvyko liudyti kviečiamas Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys. Pastarasis būdamas premjeru 1993 metų kovo 27 dieną pasirašė Vyriausybės nutarimą, kuriuo pritariama „Genčių naftos” steigimui, suteikiama šiai įmonei licencija eksploatuoti Genčių naftos telkinį.
„Geonaftos” interesus ginančios advokatų kontoros „Baublys and partners” teisininkas Evaldas Rapolas prašė teismą B. Lubiui pritaikyti sankcijas, nes liudytojas privalo dalyvauti bylos nagrinėjime.
Reaguodamas į tokį prašymą, bylą nagrinėjantis teisėjas Bronius Valius pašmaikštavo: „Norite mane Cininu padaryti?”.
Teismas neatsižvelgė į minėtąjį ieškovų prašymą ir nusprendė, kad jie patys turi pasirūpinti jiems palankių liudytojų atvykimu. Jei B. Lubys ir kiti iki šiol neatvykę liudytojai nepasirodys ir kitame teismo posėdyje, kuris vyks rugsėjo 16 dieną, byla bus nagrinėjama be jų.
Priminsime, kad teismų maratonas tarp „Geonaftos”, Lietuvos Vyriausybės ir SPE prasidėjo 2000 metais, kai Švedijos bendrovė kreipėsi į Kopenhagos tarptautinį arbitražą ir pareiškė, kad buvo pažeista „Genčių naftos” teisė kartu su „Geonafta” eksploatuoti Kretingos ir Nausodžio naftos telkinius Vakarų Lietuvoje.
Kad būtų išmokėta kompensacija, Kopenhagos arbitražo sprendimas turi praeiti Lietuvos teisminę kontrolę. Dėl to SPE kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą. Pastarasis sustabdė ieškinio nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta „Geonaftos” inicijuota byla Klaipėdos apygardos teisme. Tokį Apeliacinio teismo sprendimą Aukščiausiajam Teismui apskundė ir švedai, ir Lietuvos Vyriausybė. Abu šiuos kasacinius skundus Aukščiausiasis Teismas gegužės pabaigoje atmetė.
Beje, Vyriausybei ir „Geonaftai” nesumokant švedų naudai priteistų pinigų, kas mėnesį kaupiasi maždaug po 180 tūkst. litų delspinigių. Jeigu vis dėlto valstybei reikėtų sumokėti priteistą sumą, lėšos tikriausiai būtų skiriamos iš Vyriausybės rezervo. Tai būtų didžiausia suma, kurią Lietuvos Vyriausybė sumokėtų užsienio bendrovei už jai padarytą žalą.
Martynas VAINOR
Vakar Klaipėdos apygardos teismas atidėjo naftos gavybos bendrovės „Geonafta” inicijuotos bylos dėl įmonės „Genčių nafta” steigimo sutarties pripažinimo negaliojančia nagrinėjimą.
Žinia, remdamasis būtent šia sutartimi, tarptautinis Kopenhagos arbitražas 2003-iųjų pabaigoje priteisė iš „Geonaftos” ir Lietuvos Vyriausybės Švedijos bendrovei „Svenska Petroleum Exploration” (SPE) sumokėti 12,5 mln. JAV dolerių (36,12 mln. litų).
Bylos nagrinėjimą teismas atidėjo, nes į posėdį negalėjo atvykti trečiąja šalimi patrauktos Vyriausybės atstovas. Pastarasis užtruko Londone, kur arbitražinis teismas nagrinėja dar vieną švedų inicijuotą bylą. Ja SPE siekia leidimo Kopenhagos arbitražo priteistą sumą išieškoti iš atsakovų turto, esančio Didžiojoje Britanijoje.
Į teismą Klaipėdoje vakar jau antrą kartą neatvyko liudyti kviečiamas Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys. Pastarasis būdamas premjeru 1993 metų kovo 27 dieną pasirašė Vyriausybės nutarimą, kuriuo pritariama „Genčių naftos” steigimui, suteikiama šiai įmonei licencija eksploatuoti Genčių naftos telkinį.
„Geonaftos” interesus ginančios advokatų kontoros „Baublys and partners” teisininkas Evaldas Rapolas prašė teismą B. Lubiui pritaikyti sankcijas, nes liudytojas privalo dalyvauti bylos nagrinėjime.
Reaguodamas į tokį prašymą, bylą nagrinėjantis teisėjas Bronius Valius pašmaikštavo: „Norite mane Cininu padaryti?”.
Teismas neatsižvelgė į minėtąjį ieškovų prašymą ir nusprendė, kad jie patys turi pasirūpinti jiems palankių liudytojų atvykimu. Jei B. Lubys ir kiti iki šiol neatvykę liudytojai nepasirodys ir kitame teismo posėdyje, kuris vyks rugsėjo 16 dieną, byla bus nagrinėjama be jų.
Priminsime, kad teismų maratonas tarp „Geonaftos”, Lietuvos Vyriausybės ir SPE prasidėjo 2000 metais, kai Švedijos bendrovė kreipėsi į Kopenhagos tarptautinį arbitražą ir pareiškė, kad buvo pažeista „Genčių naftos” teisė kartu su „Geonafta” eksploatuoti Kretingos ir Nausodžio naftos telkinius Vakarų Lietuvoje.
Kad būtų išmokėta kompensacija, Kopenhagos arbitražo sprendimas turi praeiti Lietuvos teisminę kontrolę. Dėl to SPE kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą. Pastarasis sustabdė ieškinio nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta „Geonaftos” inicijuota byla Klaipėdos apygardos teisme. Tokį Apeliacinio teismo sprendimą Aukščiausiajam Teismui apskundė ir švedai, ir Lietuvos Vyriausybė. Abu šiuos kasacinius skundus Aukščiausiasis Teismas gegužės pabaigoje atmetė.
Beje, Vyriausybei ir „Geonaftai” nesumokant švedų naudai priteistų pinigų, kas mėnesį kaupiasi maždaug po 180 tūkst. litų delspinigių. Jeigu vis dėlto valstybei reikėtų sumokėti priteistą sumą, lėšos tikriausiai būtų skiriamos iš Vyriausybės rezervo. Tai būtų didžiausia suma, kurią Lietuvos Vyriausybė sumokėtų užsienio bendrovei už jai padarytą žalą.
Martynas Vainorius
„Vakarų eskpresas”