Už 14 tūkstančių svarų sterlingų Londono aukcione parduoti trys šimpanzės Kongo sukurti paveikslai bei liepos 19 d. 18 val. Klaipėdoje, P. Domšaičio galerijoje, atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus delfinų piešinių paroda paskatino pasidomėti, ar gyvūnų meniniai sugebėjimai – tikrai originali, vertinga kūryba ar tik dresūros vaisius bei žmonių pasipelnymo šaltinis.
„Kuria tik žmogus”
P. Domšaičio galerijos vedėja, menotyrininkė Kristina Jokubavičienė juokais pritarė minčiai, jog gyvūnai gali suvokti grožį, tačiau abejoja, kad jų „meną” galima vadinti kūryba.
„Žinoma, gyvūnai suvokia grožį. Pavyzdžiui, mano katinas uosto pamerktas gėles. Tačiau manau, jog žmonės patys atranda gyvūnų veikloje požymius, artimus sau.
Žmonių ir gyvūnų kūryba gretinti buvo pradėta 1933 m. Vokietijoje, po nacionalsocialistų kampanijos „Išsigimęs menas”, nukreiptos prieš modernų meną. Iš muziejų, galerijų jie surinko geriausių modernistų paveikslus ir padarė kilnojamą parodą, kuria teigė, kad modernus menas yra niekai bei teplionės ir gretino ją su beždžionių piešiniais.
Demonstruoti beždžionių „kūrybą” itin populiaru tapo pokariu. Apskritai XX amžiuje, kai dailininkai pradėjo ieškoti naujų inspiracijų kūrybai, buvo atrastas ne tik gyvūnų sugebėjimas piešti, bet ir vaikų, psichiškai nesveikų žmonių, egzotiškų kraštų tautų atstovų kūryba.
Mano nuomonė į gyvūnų kūrybą skeptiška. Žinoma, gyvūnai turi intuityvų pradą, tačiau manau, kad kūryba – išskirtinis žmogaus bruožas. Joks gyvūnas, nei kompiuterinis robotas negali patirti kūrybos teikiamo malonumo”, – įsitikinusi menotyrininkė.
Reaguoja į spalvas
Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo darbuotojai mano, jog delfinai dar jautresni grožiui nei žmonės, ir patys jaučia malonumą tiek piešdami, tiek klausydami melodingos muzikos, tiek patys leisdami garsus.
Su delfinais dirbanti savanorė Rūta Vaicekauskaitė pastebėjo, jog delfinai reaguoja į spalvas. „Pasirodymų metu delfinai sukanda teptuką, kurį treneriai pamirko į trijų spalvų dažus – raudoną, geltoną ir žalią. Kartais delfinai piešia aktyviai, primargina visą lapą, kitą sykį – tik vos vos brūkšteli. Kartais užtepa daug vienos spalvos, o kitų beveik iš viso netepa, o kartais užtepa visų spalvų didelį kiekį ir padaro tamsų piešinį. Manau, kad tai priklauso nuo jų nuotaikos. Jeigu jie pieštų mechaniškai – tai piešiniai būtų daugmaž vienodi. O dabar – visi skirtingi. Galbūt, jei galėtų, jie pasirinktų visai kitokias spalvas ir nutapytų tikrai įdomių dalykų „, – įsitikinusi mergina.
„Nostrumu laikyti teptuką ir papurtyti galvą galima išmokyti kiekvieną delfiną, tačiau pagrindinės mūsų dailininkės – delfinės Premija ir Gabija”, – pridūrė piešti delfinus mokantis muziejininkas biologas Sigitas Safonovas.
Piešiniai parduodami
Delfinų piešiniai Lietuvos jūrų muziejuje yra kaupiami. Pašnekovai parodė didžiulį jų pluoštą, iš kurio gražiausi piešiniai bus atrinkti parodai P. Domšaičio galerijoje.
Muziejaus lankytojai už sutartinę kainą gali ir nusipirkti delfinų piešinių. Tokiu būdu muziejus renka lėšas delfinų terapijos projektui.
Pasak muziejininkų labiausiai delfinų tapyba domisi ir ją vertina užsieniečiai, nes ne visuose jūrų muziejuose delfinai mokomi piešti. Kartais muziejuje rengiami delfinų piešinių aukcionai. Juose delfino piešinys brangiausiai buvo parduotas už kelis tūkstančius litų.
Žavi bendravimo menas
Sigitas Safonovas prisipažino, kad jam asmeniškai mielesnis delfinų dainavimas (garsų skleidimas) nei tapyba. „Delfinų piešiniai – chaotiški, o jų skleidžiami garsai sklinda iš jų vidaus ir yra labai individualūs. Per juos jie gyvai išreiškia savo santykį vienas į kitą ir į žmogų.
Per pasirodymus delfinai ne visada vienodai „dainuoja”, kartais garsiau, intensyviai, kartais – tyliau, lėčiau. Išskirtinių koncertų metu galima pastebėti, kaip gyvai delfinai reaguoja į muziką, prie kurios jie nėra įpratę. Tačiau labiausiai delfinų grožio suvokimas ir meniniai sugebėjimai atsiskleidžia ne pasirodymų metu. Man žaviausias – delfinų tarpusavio bendravimo menas. Kaip jie myli, prižiūri ir švelniai elgiasi su savo vaikais, kaip taškosi ir dainuoja pamatę žmones”, – pasakojo biologas.
Gyvūnų genijų nesutiko
Šunų dresuotojas Andrejus Popovas sako pastebėjęs, jog kai kurie šunys labai reaguoja į muziką lyg bandydami pritarti įdomiai kaukia, loja, tačiau kitais įgimtais šunų meniniais talentais dresuotojas abejoja.
„Praktiškai kiekvieną šunį galima išmokyti šokti, tačiau mano manymu, tai – sportas, ne menas. Gyvūnų meniniai sugebėjimai – tai jų dresuotojų darbo vaisius. Jei yra šunų, kurie patys tokių sugebėjimų turi, tai jie yra genijai. Per dvidešimties metų mano darbo praktiką aš tokių genijų nesutikau”.
Menininkų – ne vienas
Kaune esančio Lietuvos zoologijos sodo Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėja Virginija Mikutavičienė įsitikinusi, kad gyvūnai reaguoja į spalvas, grožį, o kai kurie jų turi įgimtą meninį pradą, kurį galima išugdyti.
„Juk ir žmogus niekada nepieštų, jei vaikystėje jam niekas neduotų pieštukų. Taip pat ir gyvūnai. Prieš 15 metų mūsų zoologijos sode buvo dvi šimpanzės. Viena buvo laukinė, o kita – užaugusi dresuotojų šeimoje. Pirmoji nemokėjo jokių žmogiškų veiksmų, o dresuotojų užauginta mokėjo naudotis įrankiais ir labai mėgo piešti. Mes jai duodavome popieriaus, pieštukų ir ji primargindavo lapus abstrakčiais piešiniais iš brūkšniukų, rutuliukų, spiralių. Gaila, kad tų piešinių neišsaugojome”, – apgailestavo muziejaus darbuotoja.
Šiuo metu, pasak pašnekovės, Lietuvos zoologijos muziejuje Kaune, pasireiškė karčiuotųjų pavianų meniniai gabumai. „Šios beždžionėlės savo narve nukrapštė tinką ir jo gabalėliais išbraižė betonines grindis, sienas. 30-50 cm skersmens plotai net balti nuo gausybės brūkšniukų. „Piešimas” ypač patiko pavianų jaunikliams”, – pastebėjo V. Mikutavičienė.
Pavianų piešinius muziejininkė lygino su vienerių metukų vaiko kūryba. „Pavianai ne tokie gabūs kaip šimpanzės. Jie nepiešia sudėtingesnių formų, tik brūkšnelius. Galbūt galima išugdyti iš jų dailininkus, tačiau kol žvėrys gyvena ankštuose, primityviuose narvuose – vargu ar tai įmanoma”, – pasiskundė muziejaus darbuotoja.
V. Mikutavičienė yra pastebėjusi ne vieno gyvūno jautrumą muzikai. „Anksčiau muziejuje gyvenusi pilkoji Baltijos ruonė Roza labai mėgo daineles. Kai ji rujodavo ir būdavo labai agresyvi – dainuodavome jai lopšines. Jų klausydamasi ji nurimdavo, kinkuodavo galvą. Tik tada buvo įmanoma išvalyti jos narvą”.
Dabar, pasak muziejininkės, į melodingą balsą artistiškai reaguoja lokiai. „Baltasis lokys Jasperas, išgirdęs dainelę, linguoja į taktą, savaip šoka. O juodasis amerikinis lokys Grigas, kai paprašome pašokti, atsistoja ant dviejų kojų ir sukasi ratu”, – pasakojo V. Mikutavičienė.
Pasaulyje
Kol lietuviai tik svarsto menas ar ne menas – gyvūnų kūryba, pasaulyje iš gyvūnų talento žmonės kraunasi kapitalą.
Šį mėnesį Londono aukcione „Bonhams” už 14 tūkstančių svarų sterlingų parduotos trys drobės, kurių autorius – šimpanzė Kongas. Beždžionės meno kūriniai buvo išstatyti greta Renuaro ir kitų meno meistrų. Pradinė Kongo darbų kaina nesiekė 800 svarų sterlingų, bet pirkėjai pasirodė esą tikri entuziastai. Kongo piešinių savininku tapo amerikietis Hovardas Hongas, kuris domisi šiuolaikine daile.
Šimpanzė Kongas gyveno Londono zoologijos sode XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje. Teptuką jam įdavė antropologas Desmondas Morisas, kuris buvo įsitikinęs, kad beždžionėms nesvetima estetika. Kongas yra nutapęs daugiau kaip 400 paveikslų. Kalbama, kad vieną jų savo namuose ant sienos buvo pasikabinęs Pablas Pikasas.
Jurga Petronytė
„Vakarų eskpresas”