Airiams pagailo žuvų, kurias suvalgo lietuviai

Prie kai kurių Airijos ežerų pakabinti užrašai lietuvių kalba skelbia, kad čia sugautą žuvį reikia paleisti atgal, ją valgyti draudžiama.

Tuo tarpu Airijos spauda skelbia sunerimusių gyventojų signalus, kad lietuviai bei lenkai baigia išgaudyti žuvis jų šalies ežeruose.

Žuvys sparčiai nyksta, nes užsieniečiai, daugiausia lietuviai, esą jas milžiniškais kiekiais suvartoja maistui.

Šiaurės Rytų Airijos valdžia net išleido potvarkį, nurodantį, jog per dieną galima sugauti ne daugiau kaip keturias žuvis.

Sudoroja net nešvarias lydekas

Tokia Airijos dienraštyje „Irish Independent“ paskelbta informacija vakar sukėlė audrą šioje šalyje.

Kai kurie airiai net garsiai spėliojo, jog greičiausiai lietuviai valgo lydekas iš bado, nes šios žuvys Airijoje laikomos nešvariomis.

Esą lydekos suryja visus vandens nešvarumus bei sergančias žuvis, o kartais net žiurkes.

Vakar Lietuvos verslininkų Airijoje asociacijos prezidentas Mindaugas Maciulevičius buvo pakviestas į populiariausią Airijos radijo laidą „The Last Word“ („Paskutinis žodis“) radijo stotyje „Today FM“ papasakoti apie ypatingus lietuvių žvejojimo įpročius.

Gaudyti galima, valgyti – ne

Airijos teismuose dirbanti vertėja Jolita Puodžiukaitienė vakar „Lietuvos rytui“ teigė, kad kol kas nebuvo bylų dėl lietuvių gaudomų žuvų, bet jau rimtai svarstoma imtis ir teisinio persekiojimo.

Jau dabar rengiamos specialios operacijos, kurių metu tikrinami prie ežerų stovintys automobiliai, konfiskuojama žvejybos įranga bei laimikis.

Airijoje žuvis gaudyti galima, bet negalima jų išsinešti iš draustinių, jas reikia paleisti vėl į vandenį. Airiai taip ir elgiasi.

Tačiau lietuviai nepaiso draudimų ir jas suvalgo.

Gailisi, kad nėra kur žvejoti

„Irish Independent“ paskelbta informacija vakar buvo gyvai aptarinėjama tarp Airijoje gyvenančių lietuvių.

Airijos vakaruose, Golvėjaus mieste, barmenu dirbantis Kazys „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad visi pritarė, jog gaudyti žuvis ir jas valgyti – labai lietuviška.

Negi paleisi sugautą žuvį – tai juk nemokamas maistas!

Tačiau šiame regione lietuviai žuvų negaudo, nes nėra kur.

Žuvų lietuviai negaudo ir Drochedoje, nes čia teka labai nešvari Boino upė. Ten dirbantys lietuviai vakar labai gailėjosi, kad nėra kur žvejoti.

Pagauna, paglosto ir paleidžia

Navane gyvenantis vairuotojas Linas Lazauskas vakar „Lietuvos rytui“ patvirtino, kad lietuviai tikrai mėgsta Airijoje gaudyti žuvis. Daugiausia žvejoja dugninėmis ir plūdinėmis meškerėmis.

Kai kurie lietuviai net turi įsigiję leidimus žvejoti.

Šiuo metu upėse gausu iš jūros keliaujančių lašišų ir jūrų upėtakių. Ežeruose galima pagauti lydekų ir raudžių.

L.Lazausko teigimu, kai kurie į Airiją atvykę lietuviai yra iš tiesų puikūs meškeriotojai ir laimikiais gerokai lenkia airius. Šie pagavę žuvį paglosto ir paleidžia.

Turi įsigijęs leidimą

„Jei nori būti geras berniukas – malonėk laikytis įstatymų, nes svetimoje šalyje pranašu nebūsi“,- toks metalinių konstrukcijų gamyklos 39 metų darbininko Arūno devizas.

Dandolko mieste įsikūręs lietuvis jau porą metų turi leidimus į du žvejų mėgėjų klubams priklausančius ežerus. Vienas leidimas kainavo 20, kitas – 70 eurų.

Iš vieno ežero galima išsinešti tris sugautas žuvis, iš kito – keturias.

Valstybei priklausančiuose ežeruose sugautas žuvis privaloma paleisti. Jos čia veisiamos, todėl itin didelės.

Nieko panašaus lietuviui savo gimtinėje neteko matyti. Jis aiškino, kad neretai pasitaiko 5 kilogramus sveriančių karšių ar lydekų, sveriančių 20 kilogramų.

Todėl žvejyba – didelis džiaugsmas visiems atvykėliams – rusams, lenkams, ukrainiečiams. Tačiau, Arūno teigimu, šiais metais net klubams priklausančiuose ežeruose žuvų šiek tiek sumažėjo.

Pernai Arūnas įsigijo net specialų šaldiklį. Į jį sudėdavo tik legaliai sugautas žuvis.

Jūroje gaudo ir airiai

Airijoje galima žvejoti nuo jūros kranto ir pasiimti sugautas žuvis, išskyrus vieną – didžiadantę.

Šiuo metu čia itin gerai kimba skumbrės.

Nors dauguma žvejų – lietuviai, šias žuvis su malonumu namo nešasi ir airiai.

Žvejybos kultūrų skirtumai

Verslininkas M.Maciulevičius „Lietuvos rytui“ sakė bandęs airiams per radiją paaiškinti, kad Airijos dienraštyje „Irish Independent“ pateikti faktai – išpūsti, nes lietuviai tikrai nesuvalgys visų žuvų iš ežerų.

Tie keliasdešimt užkietėjusių žvejų iš Lietuvos, Lenkijos, Rusijos bei Vokietijos, kurie turėdami laisvo laiko važiuoja pažvejoti, nekelia pavojaus Airijos gamtai.

Verslininko manymu, šįkart tiesiog susidūrė dvi skirtingos žvejybos kultūros: lietuviai, kaip įpratę, pagavę žuvį suvalgo, o airiai – paleidžia.

M.Maciulevičius neatmetė, kad lietuvių praktiškumas galėjo šokiruoti kai kuriuos airių žvejus.

Smūgis – ir turizmo verslui

Be to, Airijoje plėtojama speciali turizmo šaka – čia kviečiami atvykti žvejai iš viso pasaulio praleisti laisvalaikio.

Kai buvo paskelbta, kad atvykėliai iš Rytų Europos žvejoja tinklais, airiai išsigando, kad gali žlugti pelningas verslas.

Per Airijos radiją M.Maciulevičius bandė paaiškinti, kad sugautas žuvis valgo ne tik lietuviai, bet ir lenkai, rusai, latviai, vokiečiai.

Siūlė skelbti parduotuvėse

M.Maciulevičiaus įsitikinimu, nesusipratimo dėl žuvų priežastis – informacijos stoka.

Jis siūlo Airijos vyriausybei pavaldžiai žvejybos tarybai pasirūpinti, kad būtų pakabinti skelbimai lietuvių kalba lietuviškų produktų parduotuvėse, kurių šioje šalyje yra šimtą.

Be to, Airijoje yra lietuviškų laikraščių, kur irgi vertėtų paskelbti žuvų gaudymo taisykles.

„Mes neturime galimybių apie tai informuoti kiekvieno bendruomenės nario. Galime tiktai patarti, kaip geriau paskleisti informaciją“, – sakė verslininkas.

M.Maciulevičius įsitikinęs, kad lietuvių įprotis valgyti pagautas žuvis tikrai nesugadins išeivių įvaizdžio, nes dauguma airių – protingi žmonės. Jie supranta, kad lietuviai gerbia įstatymus, bet jiems trūksta informacijos.

Moldavų pasai – lietuviški

„Lietuvos ryto“ žiniomis, airių priekaištai dėl beatodairiškai gaudomų žuvų gali būti žeriami ir ne visai tuo adresu.

Prieš kelias dienas iš šiaurinės Airijos dalies sugrįžęs ukmergiškis Saulius A. sakė, kad lietuvių vardui smarkiai kenkia tame regione nelegaliai gyvenantys ir nuolatos problemų su teisėsaugininkais turintys moldavai.

Pasirodo, daugybė moldavų yra įsigiję suklastotus lietuviškus pasus ir seno pavyzdžio mūsų šalies vairuotojo pažymėjimus.

„Aš tuos jų pasus mačiau, lyginau su savuoju. Akivaizdi klastotė, tačiau airių policijai tai neužkliūva. Matyt, jie dar nelabai gerai skiria naujų ES šalių asmens dokumentų originalus ir klastotes“, – kalbėjo Saulius.

Kartą jis važiavo automobiliu, kurį vairavo moldavas. Juos sustabdė policininkas.

Vairuotojas ramiai pakišo suklastotą lietuvišką vairuotojo pažymėjimą. Pareigūnas jį apžiūrėjo, atidavė ir palinkėjo gero kelio.

„Aš nieko prieš moldavus neturiu, bet vis dėlto reikia pripažinti, kad jų kultūra yra gerokai žemesnio lygio negu lietuvių. Tai – tamsūs, neišprusę žmonės.

Man būdavo labai gėda, kai jie, mosuodami lietuviškais pasais, šėliodavo Airijos miestelio gatvėse“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo porą mėnesių Airijoje praleidęs ukmergiškis.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Įvairenybės su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.