Daugybė pasaulio gyventojų kenčia nuo įvairiausių baimių, vadinamų fobijomis.
Nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties žmonės kažko bijo. Tačiau į specialistus dėl šio nepatogumo kreipiasi tik nedidelė dalis.
Psichiatrai teigia, kad žmonės dažniausiai bijo ne aukščio ar graužikų, bet kitų žmonių.
Be to, modernėjančiame pasaulyje randasi ir naujų formų fobijų. Pasaulio gyventojus kamuoja teroro aktų ar gamtos kataklizmų grėsmės baimė ir net fobija, kad nespės atsiliepti į telefono skambutį.
Gimsta bijodami
Gydytojai baimes skirsto į dvi kategorijas. Vienos iš jų – plačios, būdingos daugeliui žmonių, o kitos – siauros, pasireiškiančios individualiai ir skirtingai.
Pasak psichiatrės Svetlanos Babaš, daugiausiai nerimo sutrikimais skundžiasi jauni žmonės. Baimės pasireiškia veido paraudimu, gausiu prakaitavimu, vidurių palaisvėjimu. „Kai kuriems vien pagalvojus apie tai, kad teks eiti į parduotuvę, ima trūkti oro ir daužytis širdis”, – pasakojo S.Babaš.
Gydytojos teigimu, įvairūs nerimo sutrikimai gali priklausyti nuo paties žmogaus jautrumo ir nuo socialinės aplinkos. Vieni jau gimsta jautrūs ir kažko bijodami, o kitiems tokie sutrikimai pasireiškia dėl psichologinių traumų vaikystėje.
Neina apsipirkti
Mažosios baimės pasitaiko retai, bet būna pačios įvairiausios. Iš individualių, smulkiųjų fobijų žmonės dažniausiai skundžiasi kraujo, vorų, rupūžių, griaustinio, AIDS baimėmis, o neretai skeptiškai žiūri ir į maistą, baimindamiesi kuo nors užsikrėsti.
Tačiau dažniausiai žmonės bijo minios, kitų žmonių ir prekybos centrų. Autobuse jie sėdasi prie pat durų, kad galėtų greičiau pabėgti ir nervingai dairosi, ieškodami tariamų užpuolikų.
Gydytoja S.Babaš pasakojo, kad gana daug pacientų vartoja trumpalaikius raminamuosius vaistus. Neišgėrę tabletės jie neina net iš namų, ypač jeigu reikia eiti į šurmuliuojantį miestą arba tiesiog į parduotuvę.
Pagydyti įmanoma
Neretai pasitaikanti uždarų patalpų baimė taip pat gali sukelti kasdieninių problemų. „Žmonės negali miegoti, jeigu durys ir langai uždaryti, nevažinėja liftu, o ką bekalbėti apie skrydžius lėktuvu”, – aiškino S.Babaš.
Gydytoja psichiatrė patikino, jog su šiais sutrikimais kovoti įmanoma. Visai neseniai ji pagydė moterį, bijojusią uždarų patalpų. Pacientės vyras padovanojo kelionę lėktuvu į Turkiją, o ji net eidama į tualetą durų neuždarydavo. Tačiau noras pamatyti egzotišką šalį ir vaistai padėjo nugalėti visas baimes.
Sulaukia pašaipų
Daugelis žmonių, turinčių tokių sutrikimų, vengia kreiptis į medikus, bijodami aplinkinių pašaipų ir nesklandumų įsigyjant vairuotojo pažymėjimą ir tvarkant kitus dokumentus.
S.Babaš teigimu, į specialistą reikėtų kreiptis tuo atveju, kai baimė trikdo kasdienybę. Išklausius specialų kursą, o esant sunkesniems atvejams pavartojus vaistų, fobijų galima atsikratyti.
Gydytoja nuramino, kad smulkūs nerimo sutrikimai nei vairuotojams, nei kam kitam jokios įtakos neturi, tad nesklandumų dėl dokumentų tvarkymo taip pat neturėtų kilti.
Dreba dėl kataklizmų
Be įprastų baimių – susirgti, prarasti artimuosius ir turtą, pasaulio gyventojus okupavo naujos fobijos.
Per televiziją rodomi gyvybes nusinešantys karščiai, namus nuplaunančios liūtys, gyvenvietes pasiglemžiantys cunamiai bei uraganai sukelia paniką. Ją didina mokslininkų prognozės dėl būsimų gamtos kataklizmų, susijusių su visuotiniu atšilimu.
Gamtos reiškinių baimės apsėsti žmonės su siaubu laukia būsimų kataklizmų ir iš anksto apsirūpina gausybe vaistų.
Naują fobiją psichologai pavadino gamtos reiškinių baime. Specialistų nuomone, dėl jos išplitimo daugiau kalta ne pati gamta, bet žmonių sukurti šiurpinantys pasakojimai.
JAV Ajovos universitete atliktas tyrimas parodė, kad visi 139 tiriamieji daugiau ar mažiau baidėsi nenuspėjamos gamtos.
24 procentus šios fobijos kamuojamus respondentus lydėjo itin bjauri savijauta: svaigo galva, pykino, padažnėjo širdaplakis, apėmė dusulys, panika ir bejėgiškumo jausmas. Apsipylę prakaitu jie negalėjo nei valgyti, nei miegoti.
Girdisi skambutis
Kita nauja baimė susijusi su mobiliaisiais telefonais.
Daugeliui turėtų būti žinoma situacija, kai kažkur suskamba telefonas ir visi aplinkiniai žmonės susijaudinę ima naršyti po savo kišenes ar rankines. Yra ir sunkesnė šios fobijos forma – kai kurie žmonės girdi skambutį, pavyzdžiui, koncerte ar vairuodami automobilį, nors išties niekas neskamba.
Terminą „ringxiety”, reiškiantį skambučio baimę arba maniją, sugalvojo Deividas Laramis iš Kalifornijos profesionaliosios psichologijos mokyklos.
D.Laramis prisipažino, jog ir jį persekioja mobiliojo telefono skambutis. Jį girdi, kai skutasi, kai bėga vanduo iš krano. Skambutis jam vaidenasi net TV reklamoje ar dainoje per radiją. „Nepadeda ir telefono išjungimas”, – tikino D.Laramis.
Nors ši modernėjančio gyvenimo pagimdyta baimė nėra pripažinta susirgimu, psichologai pabrėžia, jog mobilusis telefonas lemia naujas priežastis būti įsitempusiam ar sudirgusiam.
Psichologinį poreikį nuolat „būti ryšyje” ir nepraleisti svarbios informacijos lydi telefonų gausa. Kai kuriose pasaulio valstybėse telefonų yra daugiau nei gyventojų. Ne vienas turi po kelis telefonus, skirtus darbui, šeimai, pramogai.