Numatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, skirtos ieškančių darbo asmenų užimtumui remti
Pastaruoju metu sparčiai mažėjant bedarbių, išryškėjo naujos tendencijos – darbo rinkoje vis sunkiau įsitvirtina ilgalaikiai bedarbiai, neįgalieji bei nekvalifikuoti ar vyresnio amžiaus asmenys. Įvertinus darbo rinkos pokyčius parengtas naujas Užimtumo rėmimo įstatymas, kuris šių metų rugpjūčio 1 dieną pakeitė nuo 1996 metų galiojusį Bedarbių rėmimo įstatymą.
Nors per pusę mėnesio naujasis įstatymas realiai dar ne itin ėmė veikti, jis, Lietuvos Darbo biržos direktoriaus pavaduotojos Galinos Savickienės teigimu, sudarys palankesnes sąlygas darbo pasiūlai ir paklausai derinti, bedarbiams padės greičiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių poreikių bei rems darbdavius, įdarbinančius asmenis, turinčius sunkumų įsilieti į darbo rinką.
Bedarbiai skatinami mokytis
„Svarbiausia motyvuoti įsidarbinti atėjusį žmogų”, – sakė G. Savickienė, pabrėždama, kad naujame Užimtumo rėmimo įstatyme numatyti pakeitimai organizuojant bedarbių ir įspėtų apie atleidimą darbuotojų profesinį mokymą bei neformalų švietimą. Peržiūrėtos ir patobulintos mokymo programos, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas jų kokybei ir praktiniam mokymui. Jos turėtų padėti bedarbiams įgyti darbo rinkoje paklausias profesijas, tobulinti įgūdžius, taigi – ir įsidarbinti, mat iki šiol buvo aiškiai jaučiamas tinkamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas.
Siekiant sudaryti palankias mokymosi sąlygas, bedarbiams didinama ir mokymosi stipendija bei apmokamos kelionės išlaidos. Kauno darbo biržos klientų aptarnavimo skyriaus vedėjos Loritos Baltrušaitienės teigimu, bedarbiams, dalyvaujantiems profesinio mokymo programose, per pirmuosius tris mokymosi mėnesius numatyta mokėti septintadalį Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos, o per vėlesnius – visą minimalią mėnesinę algą atitinkančią mokymosi stipendiją. Iki šiol jos dydis siekė tik 187,5 lito.
Asmenys, norintys pirmą kartą pradėti darbo veiklą pagal įgytą profesiją ar specialybę, taip pat turi galimybę trūkstamus darbo įgūdžius įgyti tiesiog darbo vietoje. G. Savickienė pastebi, kad darbdaviai turėtų noriai priimti žmones įgūdžiams įgyti, mat už kiekvieną jų kas mėnesį bus mokama subsidija, siekianti minimalią mėnesinę algą, be to, net iki penktadalio bus kompensuojamos darbo įgūdžių įgijimo tiesiogiai darbo vietoje organizavimo išlaidos. „Nauja ir tai, kad, darbdaviams diegiant naujausias technologijas, bus sudaryta galimybė apmokyti būsimus darbuotojus ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, jei tokių programų pasiūlos Lietuvoje neturėtume”, – sakė G. Savickienė.
Išplėstos remiamų asmenų grupės
Naujuoju įstatymu numatoma gerokai didesnė parama darbdaviams, steigiantiems ar pritaikantiems darbo vietas neįgaliesiems. Subsidijos dydis vienai darbo vietai įsteigti ar pritaikyti dabar siekia iki 22 paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, tai yra kiek daugiau nei 30 tūkstančių litų. Pasak Lietuvos darbo biržos darbo rinkos politikos realizavimo vedėjos Vilijos Zakšauskaitės, anksčiau buvo iš dalies kompensuojamas tik darbo užmokestis, o ne išlaidos darbo vietoms steigti ar pritaikyti.
Šiuo metu didelė dalis bedarbių nesugeba įsitvirtinti darbo rinkoje, todėl naujajame Užimtumo rėmimo įstatyme išplėstos ir papildomai remiamų asmenų grupės bei numatytas jų rėmimas. Tai asmenys, baigę profesines reabilitacijos programas, vyresni kaip 50 metų darbingi asmenys, taip pat auginantys neįgalų vaiką ar priklausantys nuo narkotinių medžiagų asmenys, prekybos žmonėmis aukos bei asmenys, nedirbę daugiau nei dvejus metus. L. Baltrušaitienės teigimu, nuo rugpjūčio 1 d. iš esmės pasikeitė jų įdarbinimo subsidijuojant vykdymo principai. Įsigaliojus naujam įstatymui darbo užmokesčio piniginė pašalpa įdarbinus šiuos asmenis bus mokama iki vienerių metų, ir tik įdarbinus terminuotam darbui – iki 3 mėn. Taip įdarbinus neįgaliuosius, kuriems nustatytas 20 – 40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis, parama bus skiriama visą jų darbo laikotarpį.
Savarankiško užimtumo rėmimas
Nauja savarankiško užimtumo rėmimo priemonė numato kur kas geresnes sąlygas kurti naujas darbo vietas. Pirmiausia neįgalieji, pradedantys savo verslą, dabar gali gauti piniginę paramą, siekiančią daugiau nei 30 tūkstančių litų, savo darbo vietai įsteigti. „Pavyzdžiui, neįgali moteriškė, mokanti siūti, už gautą piniginę paramą gali įsigyti reikiamas siuvimo priemones, išsipirkti verslo liudijimą ir dirbti”, – aiškino G. Savickienė pabrėždama, kad neįgaliesiems netaikomas reikalavimas prisidėti nuosavu indėliu.
Buvę bedarbiai savo verslui plėtoti taip pat gali gauti tokio paties dydžio valstybės paramą, skiriamą naujai darbo vietai įsteigti. Parama šie asmenys gali pasinaudoti, jei darbo vietą, kurioje turi būti įdarbinamas teritorinės darbo biržos siųstas bedarbis, steigs per trejus metus nuo mikroįmonės įregistravimo dienos. Šiuo atveju darbdaviai turi 35 proc. prisidėti savo lėšomis, o įsteigtas darbo vietas išlaikyti trejus metus.
Darbo rotacija
Nuo rugpjūčio 1 d. atsirado galimybė nedirbantiems asmenims bent laikinai įsidarbinti įmonėse vietoj atostogaujančių ar dėl kitų priežasčių negalinčių dirbti darbuotojų. „Ši nauja Užimtumo rėmimo įstatymo priemonė žmogui leidžia ne tik laikinai turėti darbą, bet ir padeda įgyti naujų žinių, kurios pravers vėliau įsidarbinant neterminuotam laikui”, – sakė G. Savickienė, pastebėdama, kad neretai terminuotam laikui dirbti priimtas žmogus įmonėje lieka kur kas ilgiau. Priemonė palanki ne tik bedarbiams: darbdaviui už laikinai įdarbintą asmenį darbo birža mokės pusės minimalios mėnesinės algos kompensaciją.
Užimtumo rėmimo įstatymas numato daugybę naujų priemonių, kurios turėtų ženkliai pakeisti esamą situaciją. Vien į profesinius mokymus, kvalifikacijos kėlimo kursus numatoma įtraukti daugiau nei 20 tūkstančių bedarbių, kurie vėliau galės įsidarbinti esamose ir naujai steigiamose darbovietėse, steigti savo įmones. Kiek šios naujos priemonės galėtų kainuoti valstybei, Lietuvos darbo biržos atstovai sakė negalintys numanyti, tačiau bet kokiu atveju naujai įsidarbinę asmenys bus nauji mokesčių mokėtojai, tad įstatymas tiek valstybei, tiek bedarbiams išties bus naudingas.