Į smulkias ir perspektyvias įmones investuojantys rizikos kapitalo fondai Lietuvoje nemato daug patrauklių investicijų, o ir veiklą pradedančios įmonės lėšų plėtrai mieliau pritraukia imdamos paskolas
Rizikos kapitalo fondų investicijos – užsienyje, ypač JAV – paplitęs būdas įmonei pritraukti pinigų, į akcininkų gretas įsileidžiant privatų investuotoją.
Tokie fondai dažniausiai investuoja į smukias ir vidutines įmones, kurios turi didelį plėtros potencialą. Po kelerių metų gerokai pakilus įmonės vertei toks investuotojas dažniausiai akcijas parduoda ir dairosi kitų patrauklių projektų.
Nors Lietuvoje veikia keletas bendrovių, į kurių akcinį kapitalą yra investavę rizikos kapitalo fondai, specialistai teigia, kad šalies verslininkai dar nesiryžta tokiu būdu pritraukti pinigų, mieliau renkasi komercinių bankų teikiamus kreditus ar siekia valstybės subsidijų.
„Dažnai mūsų verslininkai nenori sprendimo teise dalytis su kuo nors kitu, į bendrovės valdymą pritraukti žmonių iš šalies”, – sako valstybės garantijas paskoloms teikiančios „Invegos” Verslo plėtros skyriaus vadovas Audrius Zabotka.
Tikisi Briuselio pinigų
Specialistas aiškina, kad rizikos kapitalo fondai jau dabar sėkmingai investuoja į didesnes Lietuvos įmones, tačiau itin trūksta tokių fondų investicijų į smulkiąsias ir vidutines įmones. Jo teigimu, fondai retai kada domisi investicijomis, kurios nesiekia 1,5 mln. eurų.
Todėl norėdama pagyvinti rizikos kapitalo įsiliejimą į verslo įmones, valstybė tam žada panaudoti ir ES struktūrinių fondų lėšas. Jei Europos Komisija šiemet pritars, iš 2007-2013 metais Lietuvai skirtų lėšų dalis pinigų bus skiriama investicijoms į perspektyvių įmonių veiklą. Zabotka pasakoja, kad privačiam rizikos fondui investuojant į patrauklią įmonę, dalį lėšų skirs ir valstybė, taip prisiimdama dalį verslo rizikos.
Tačiau Lietuvos inovacijų centro direktorius Kastytis Gečas pabrėžia, kad valstybei dalyvauti tokiuose projektuose yra sudėtinga. Pirmiausia jei investicija nepasiteisins, bus sulaukta kritikos, esą valstybės pinigai eikvojami. Antra – jei bus finansuojami smulkūs projektai, teks susitaikyti su brangiu jų administravimu.
„Ką lengviau valdyti – vieną projektą už milijoną litų ar dešimt projektų po 100 tūkst. litų”, – retoriškai klausė Gečas.
Nėra kur investuoti
Rizikos kapitalo fondai investuoja tik į labai sparčiai besiplečiančias bendroves ir dažniausiai po 4-7 metų akcijas pelningai parduoda. Ekspertai pažymi, kad būtent tokių sparčiai kylančių įmonių ir trūksta, todėl rizikos kapitalo fondai Lietuvoje aktyviai neinvestuoja.
„Lietuvoje veikia apie 50 tūkst. įmonių, tačiau atrinkus turinčias didelį potencialą, jų daug neatsirastų”, – mano Inovacijų centro direktorius.
Rizikos kapitalo fondų atstovai teigia, kad Lietuvoje susiklosčiusi ūkio struktūra nėra palanki tokių fondų veiklai. Vakaruose dažniausiai rizikos kapitalas investuojamas į biotechnologijų, informacinių technologijų verslą, o Lietuvoje dominuoja tradicinės ūkio šakos – statyba, transportas, pramonė. Šių sektorių finansiniai rodikliai nedidėja taip žaibiškai, kaip inovacijų reikalaujančių ūkio sričių.
„Galime suskaičiuoti vos kelias įdomias biotechnologijų ar lazerių gamybos bendroves”, – sakė bendrovės „SEB VB rizikos kapitalo valdymas” projektų vadovas Danielis Kličmanas.
Ši įmonė neseniai yra investavusi į Lietuvoje dar naują golfo aikštynų verslą, taip pat į biodyzelino gamyklą Klaipėdoje. „Tai rizikinga sritis, tačiau mums įdomi”, – sakė Kličmanas.
Be to, ekspertas mano, kad rizikos kapitalo investicijos šalyje dar neprigyja, nes šiuo metu yra kur kas pelningesnių sričių, pavyzdžiui, nekilnojamasis turtas. „Kai per metus galima pastatyti namą ir jį pardavus gauti kelių šimtų procentų pelną, investicijos į biotechnologijas nublanksta”, – sakė Kličmanas.
Europa – įdomi
Kol kas labiausiai pažengusia rizikos kapitalo srityje valstybe laikomos Jungtinės Valstijos, o ES dar atsilieka. Tačiau „Invegos” specialisto Zabotkos teigimu, Briuselio institucijos vis labiau linksta atsisakyti „niekur nevedančio” tiesioginio įmonių subsidijavimo ir skatina valstybės garantijas bankų kreditams bei rizikos kapitalo fondų plėtrą remiant verslą.
Neseniai atlikta Europos privataus ir rizikos kapitalo asociacijos bei bendrovės „Deloitte” apklausa rodo, kad nors Europos rizikos kapitalo įmonės plečiasi už Europos sienų, didžiausias dėmesys ir toliau skiriamas Europai.
Iš 119 europiečių respondentų, 66 proc. nurodė per artimiausius penkerius metus ketinantys plėsti tarptautines investicijas. Plėtra tarptautinėse rinkose labiausiai domisi respondentai iš Europos, toliau seka Azijos (56 proc.) ir JAV (52 proc.) rizikos kapitalo įmonės.
„Vidurio Europoje yra gilios inžinerijos tradicijos, pigesnė darbo jėga ir stabili politinė santvarka. Iš pagrindinių Europos finansų centrų į ją galima atskristi vos per valandą ar dvi. Visa tai daro Vidurio Europą ypač patraukliu regionu privataus kapitalo investicijoms,” – teigė „Deloitte M&A Transaction Services Group” partneris Vidurio Europoje Garretas Byrne’as.