Per tris dienas liūtys nusiaubė didžiausias Kauno kapines, kuriose po didesnio lietaus gali į viršų išnirti ir karstai
Savaitės pradžioje liūtys Kaune pridarė rūpesčių mirusius artimuosius Karmėlavos kapinėse lankantiems žmonėms. Vanduo šlaituose paplovė smėlį, kai kur pasislinko net betoniniai kapų sutvirtinimai. Tačiau atsakingi Savivaldybės tarnautojai neįžvelgia didelių problemų, nors jos kartojasi po kiekvienos liūties.
Liūtys išvartė paminklus
Šį mėnesį pildosi sinoptikų prognozės dėl kritulių. Iki rugpjūčio vidurio kritulių anomalija viršijo vidutinį daugiametį kiekį (vidutinis daugiametis – 76 mm). Tai pajuto ir artimųjų kapus lankantys žmonės. Nuo sekmadienio iki antradienio Karmėlavos kapinių šlaituose liūtys ardė kapus ir paplovė takus.
Vakar kapinėse buvo matyti net nuvirtę paminklai. Vienas jų griuvo vandeniui paplovus smėlį po betoniniu kapo sutvirtinimu. Jis vietomis yra sulūžęs perpus. Dėl lietaus daugiau ar mažiau nukentėjo apie 50 kapų.
„Šeimoje sudarėme net lankymosi kapinėse grafiką, bet kapo priežiūra po eilinio lietaus nueina perniek”, – sakė Onutė Urbonavičienė. Moteris teigė nuo ryto iki vidurdienio prie artimųjų kapo nugabenusi apie šimtą maišų smėlio, bet jis po lietaus vėl atsiduria šlaito papėdėje. „Žinau, kad tai bergždžias reikalas, bet palikti kapo likimo valiai nenorime”, – sakė O.Urbonavičienė. Baigusi kalbėtis, ji toliau į IKI polietileninį maišelį kastuvu pradėjo pilti smėlį.
Situacijos nedramatizavo
Daugiausia bėdų liūtys padarė naujame Karmėlavos kapinių kvartale, kur yra kelios didelės kalvos. Jų viršuje dirva vietomis yra molinga, todėl lietaus vanduo srauniais upeliais bėga žemyn ir išplauna iš po kapų smėlį. „Nuostoliai nėra dideli, išardyta tik apie dešimt takų, kuriais žmonės lipa į kalvą, – sakė Savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra” direktoriaus pavaduotojas Valentinas Aleksa. – Tačiau mes kažkodėl dažnai kalbame ne apie priežastis, o apie pasekmes”. Jis kritikavo Savivaldybės sprendimą leisti žmones laidoti šlaituose ir architektų esą nederamai parengtą kapinių infrastruktūrą.
„Garantuoju, kad šios bėdos kartosis po kiekvienos liūties, jei Savivaldybė neskirs lėšų drenažui, laiptams įrengti”, – tikino V.Aleksa. Tiesa, jis, kaip ir Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Ramūnas Noreika, nedramatizavo situacijos Karmėlavos kapinėse, nors žmonės vis tiek keiksnoja valdžią.
Avariniams darbams neturi lėšų
Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas R.Noreika sakė, kad SĮ „Kapinių priežiūra” neturi lėšų avarinei situacijai likviduoti. „Kol kas įmonė verčiasi savo pajėgumais, bet problemą reikia spręsti iš esmės”, – sakė R.Noreika.
Pasak jo, kapinėms prižiūrėti įmonė per metus gauna tik 1,3 mln. litų, o reikėtų bent 900 tūkst. litų daugiau. „Skyrus didesnį finansavimą, būtų galima kai ką padaryti geriau, bet netikiu, kad biudžete atsiras daugiau pinigų”, – abejojo R.Noreika.
Tuo tarpu V.Aleksa tikino, kad vakar Karmėlavos kapinėse dirbo ir tos brigados, kurios paprastai prižiūri kitas miesto kapines.
„O juk po liūčių vienu metu reikia sutvarkyti visas 24 mūsų prižiūrimas kapines, kuriose ne tik liūtis pridarė bėdų, sakė V.Aleksa. – Daug kur vėjas išvartė medžius”.
Savivaldybės tarnautojams skundžiantis dėl lėšų stygiaus, eiliniai kauniečiai patiria nuostolių. Pasak O.Urbonavičienės, tik betoniniam sutvirtinimui įrengti jos šeima išleido apie 800 litų. „Sutvirtinimo apdaila kainuoja dar apie 1500 litų, bet mūsų artimųjų kapas yra palyginti kuklus”, – sakė moteris.
Sėmė automobilius ir rūsius
Dėl liūčių darbo nestigo ir „Kauno vandenų” avarinei lauko tarnybai. Pirmadienį komunalininkai gavo 51 pranešimą apie užsikimšusią lauko kanalizaciją.
„Apie 25 kartus gatvėse buvo užsikimšę lietui skirti nubėgti šuliniai, bet nė vienu atveju keleivinio transporto eismas nesutriko”, – sakė avarinės tarnybos atstovas Rimas Stundžėnas.
Pasak jo, nepatogumų turėjo tik lengvųjų automobilių vairuotojai. Kai kuriems jų nepavyko pervažiuoti per didesnes balas. Neretai vanduo užliedavo net automobilio saloną.
R.Stundžėno teigimu, dėl užpiltų rūsių kiek dažniau skundėsi Panemunės gyventojai.
„Sekmadienis ir antradienis buvo ramesni mūsų tarnybai, gavome atitinkamai 25 ir 27 pranešimus”, – sakė R.Stundžėnas.
Paros iškvietimų vidurkis paprastai siekia 22. Tuo tarpu rekordiškai daug kartų avarinę tarnybą miestiečiai kvietė praėjusiais metais. Tąsyk į dispečerinę kauniečiai skambino per šimtą kartų.