Ministras kėsinasi perskaičiuoti šeimos gydytojų algas

Naujasis Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas įsitikinęs, kad šeimos gydytojų atlyginimas turi priklausyti ne tik nuo pacientų skaičiaus, bet ir nuo suteiktų paslaugų kiekio bei jų kokybės

Rimvydas Turčinskas sveikatos apsaugos ministro postą perėmė ne pačiu palankiausiu metu. Specialiųjų tyrimų tarnyba, sudariusi Lietuvos korupcijos žemėlapį, konstatavo, kad sveikatos apsauga – viena korumpuočiausių veiklos sričių. Užsienio ekspertai, apklausę 26 valstybių gydymo įstaigų lankytojus, paskelbė, jog Lietuvos sveikatos apsauga – prasčiausia Europoje.

Lyg to dar būtų maža, šią vasarą, kaip niekada, Lietuvoje pristigo donorų kraujo. Būtent todėl ministras, sutikęs pasikalbėti su LŽ, labai skubėjo – su Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybe jis vyko į Nacionalinį kraujo centrą duoti kraujo.

Didesnis krūvis

– Ministre, geriausiu atveju turite dvejus darbo metus. Ką ketinate realiai nuveikti?

– Laikotarpis iš tiesų nėra pats palankiausias sveikatos apsaugai, bet reikia ryžtingai daryti tai, ką numatėme.

Manau, pagrindinė ašis, apie kurią privalo suktis visa sveikatos reforma, turi būti pacientas, antrojoje vietoje – medikas. Žinoma, jei blogai medikams, nėra gerai ir pacientams.

Daugiausia dėmesio ketiname skirti pirminės sveikatos priežiūros – šeimos gydytojo – institucijai. Ir pirmiausia – pakeisti šeimos gydytojų darbo apmokėjimą. Šiandien jiems mokama pagal žmonių, įtrauktų į sąrašus, skaičių. Manau, atlygis už darbą turi būti išskaidytas. Gydytojai už juos pasirinkusius pacientus iš valstybės gautų tik vieną dalį atlyginimo, už suteiktas paslaugas – kitą. Tai skatintų šeimos gydytojus nerašyti lengva ranka siuntimų pas antrinio ar tretinio lygio konsultantus, jie patys galėtų išspręsti pacientų problemas. Kitaip tariant, atlikti tai, ką ir privalo daryti kaip bendrosios praktikos gydytojai.

Dar vieną atlyginimo dalį sudarytų užmokestis už suteiktų paslaugų kokybę ir jų skaičių. Šeimos gydytojai galėtų puikiausiai kooperuotis teikdami paslaugas visą parą.

Kai pacientas taps viso darbo ašimi, bus galima kalbėti ir apie kitų grandžių atpalaidavimą nuo nereikalingų konsultacijų, ne visada pagrįsto stacionarinio gydymo.

– Aktyviai važinėjate po provincijos ligonines, nors, kaip buvęs rajono ligoninės vadovas, matyt, ir taip neblogai žinote visas problemas. Dėl ko labiausiai skundžiasi ligoniai ir medikai?

– Iš tiesų važinėju ne dėl to, kad nežinočiau skaudulių, o kad išklausęs pacientų, gydytojų pastabas, nuomones, skundus įsitikinčiau, jog einame teisingu keliu.

Dažniausiai pacientai būna nepatenkinti eilėmis poliklinikose, kad negali greitai patekti pas šeimos gydytojus. Yra pasitaikę atvejų, kai manęs, Seimo nario, prašė padėti patekti pas savo šeimos gydytoją, nes eilės jau buvo sudarytos trims savaitėms į priekį. Tai viena aktualesnių problemų. Antra – pasitikėjimo šeimos gydytojo institucija trūkumas.

Žinoma, esminis klausimas medikams – atlyginimai. Pagal 2005 metais pasirašytą daugiašalę gydytojų organizacijų ir Vyriausybės sutartį, kurios ir toliau laikysimės, darbo užmokestį kasmet numatoma didinti 20 procentų. Nesakau, jog to užtenka, tačiau valstybė šiuo metu yra skyrusi tiek lėšų, kiek gali. Kad šiemet įvykdytume savo įsipareigojimus dėl atlyginimų didinimo, reikės 315 mln. litų, kitąmet – daugiau kaip 654 mln. litų. Galbūt teks ieškoti ir papildomų lėšų, kad ne tik įsipareigojimus įvykdytume, bet dar daugiau medikams pridėtume.

Pirmieji įsakymai – antikorupciniai

– STT pernai atlikto korupcijos tyrimo duomenimis, oficialiai rodoma tik 40 proc. medikų pajamų, 60 proc. sudaro nelegaliai gautas atlygis: dovanos, kyšiai, atsidėkojimai ir t. t. Šių metų gegužę gydytojų darbo užmokesčio vidurkis siekė 2386 litus, slaugytojų – 1458 litus. Jei skaičiuotume pagal STT metodiką…

– Negaliu netikėti tuo, ką sakote, bet nepasitikslinęs konkrečių skaičių nieko negaliu komentuoti ir vienareikšmiškai vertinti situaciją.

O korupcijos tikimybė yra. Matyt, ne veltui pripažįstama, kad jos kai kuriose srityse, taip pat ir sveikatos apsaugoje, esama nemažai. Todėl vieni pirmųjų mano, kaip ministro, pasirašyti įsakymai buvo dėl korupcijos prevencijos. Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžias įstaigas įpareigojau pateikti informaciją apie korupcijos pasireiškimo tikimybę tam tikroje veikloje, taip pat nusakiau sritis, kuriose tai turi būti atlikta. Kitu įsakymu nurodžiau antikorupcijos požiūriu įvertinti kai kurias sveikatos apsaugos sritis reglamentuojančius teisės aktus.

Galiu užtikrinti, jog ministerija pasiryžusi dirbti, kad visos galimybės pasireikšti korupcijai būtų užkirstos.

– Ministre, ar pats esate davęs medikams kyšį arba dovaną?

– Ne, neteko. Tik kava vaišinau. Šiaip esu dėkingas ir dėkojęs daugeliui medikų.

Dėl finansavimo nesiskundė

– Šią vasarą LŽ redakcija sulaukia nemažai ligonių, ypač onkologinių, skambučių dėl vaistų trūkumo. Kaip gali būti, kad valstybė pritrūktų būtiniausių medikamentų? Ir dar – ar tikrai taupydami lėšas rengiatės Vilniaus universiteto Onkologijos institute sumažinti lovų skaičių?

– Pacientai, ypač onkologiniai, turi gauti tokį gydymą, kuris jiems būtinas. Tikrai atkreipsime į tai dėmesį.

Dabar dėl Onkologijos instituto. Susiklostė keistoka situacija. Puikiai žinoma, kad valstybė onkologijai teikia prioritetą, skiria nemažą finansavimą. Kilus triukšmui dėl esą lovų skaičiaus mažinimo šiame centre, kalbėjomės ir su Valstybinės ligonių kasos, ir su Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovais. Tiek vieni, tiek kiti tvirtino, jog Onkologijos institutas nė karto nesikreipė dėl finansavimo trūkumo. Dar daugiau – 2005 metais jis nepanaudojo 236 tūkst. litų, skirtų ambulatoriniam onkologinių ligonių gydymui, ir 225 tūkst. litų, numatytų dienos chirurgijai. Jei tai būtų vien finansavimo problema, mes pasirengę ją spręsti. Šiuo metu ministerija aiškinasi Onkologijos institute susidariusią padėtį. Kai Vilniaus teritorinės ligonių kasos sudaryta komisija pateiks išvadas, ieškosime sprendimo.

Atliekamas auditas

– Liepos pabaigoje Santariškių klinikų mikrochirurgai atliko unikalią operaciją – dvejų metukų neturinčiai mergaitei prisiuvo keturis nukirstus pirštukus. Septynias valandas trukusi operacija daryta naudojantis 20 metų senumo mikroskopu…

– Žinau, kad Lietuvos mikrochirurgai – aukšto lygio specialistai, o jų įranga – šiuolaikiška. Žinoma, pasenusius prietaisus reikia atnaujinti. Šiuo atveju siūlyčiau kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją.

– Paskutinėmis darbo dienomis Jūsų pirmtakas padarė keletą abejotinų kadrinių sprendimų. Lyg ketinote juos peržiūrėti?

– Šiuo metu atliekamas finansinis ir ūkinis ministerijos skyrių auditas. Kai gausime išvadas, bus priimtas sprendimas dėl vieno ar kito darbuotojo.