Jau šią savaitę Kaune bus montuojamas dar vienas naujas šviesoforas, tačiau kitų gyventojai turės ilgai palaukti
Sausakimšos gatvės, ilgai trunkančios automobilių spūstys judriose sankryžose ir netvarka dėl pernelyg menko eismo reguliavimo piktina ne vieną vairuotoją.
Dar didesnę nuoskaudą ar net pavydą eismo dalyviams sukelia žinia, kad sostinėje panašios problemos sprendžiamos neatidėliotinai, pasitelkiant milžiniškas lėšas.
Nenuostabu, kad daugeliui susidaro įspūdis, jog laikinojoje sostinėje tam trūksta rimtesnio dėmesio.
Gyventojai ėmė piktintis
Daugelį kauniečių papiktino ir nemažą rezonansą sukėlė liepos 29-ąją Ateities plento ir Apaščios gatvės sankirtoje įvykusi tragiška eismo nelaimė.
Tą pavakarę Ateities plente susidūrė, pirminiais duomenimis, gerokai greitį viršijęs užmiesčio link skriejęs sportinio tipo motociklas bei į šią judrią gatvę iš šalutinės, Apaščios gatvės, įsukti bandęs „Opel Astra” markės lengvasis automobilis.
Kraupios avarijos metu į automobilį įsirėžęs 24-erių metų kaunietis motociklininkas žuvo vietoje, o mašiną vairavęs Tadžikistano pilietis buvo smarkiai sužeistas.
Iškart po šios avarijos gyventojai dar aktyviau ėmė skųstis chaosu miesto gatvėse ir vienas po kito vardijo sankryžas, kuriose šviesoforai, jų teigimu, yra tiesiog būtini. Bene dažniausiai minėta Taikos prospekto ir Ateities plento sankirta.
„Ateities plente be perstojo vyksta intensyvus eismas, todėl reikalingi bent keturi šviesoforai, kad pagerėtų ir supaprastėtų įvažos į Kauno miestą bei išvažos iš jo, nesusidarytų spūstys ir sumažėtų avaringumas. Be to, neretai būna sudėtinga patekti į Palemoną bei sugrįžti iš jo atgal į judrią gatvę. Kauno valdininkai jau nežinia kiek laiko nuolat tvirtina svarstantys, kaip pagerinti situaciją, bet iki šiol nematyti jokių konkrečių rezultatų. Kol vyksta svarstymai ir diskusijos, Ateities plente kyla eismo nelaimės, kad ir kaip būtų gaila, nusinešančios netgi žmonių gyvybę”, – „Kauno dienai” atsiųstame laiške rašo skaitytoja Dalia.
Kauniečių vizijos dar tolimos
Dar šių metų pradžioje buvo skelbiama, kad Vilniuje bus diegiama automatizuota šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistema, kuri, kaip tikimasi, gerokai sumažins vilniečius varginančias automobilių spūstis mieste ir net padės užfiksuoti eismo pažeidėjus bei automobilių vagystes. Diegiant šią sistemą visi sostinės gatvių šviesoforai bus sujungti į vieną sistemą, o greta jų atsiras ir vaizdo stebėjimo kameros. Apie pusšimtį milijonų litų kainuosianti naujoviška moderni sistema bus pirmoji tokia Baltijos šalyse.
„Teko girdėti, kad Vilniaus miesto vadovai senus šviesoforus keičia naujoviškais ir moderniais. Kažin ar negalėtų vilniečiai dėl dvimiesčio gyventojų saugumo padovanoti laikinajai sostinei bent kelis tuos senus ir niekam nebereikalingus šviesoforus, nes naujų tikėtis vis vien beviltiška? Aišku, kad būtų geriausia, jei leistų ir savo darbuotojus prisidėti prie spartesnio jų įrengimo Kaune, nes visąlaik mąstantys ir nieko konkretaus nepadarantys kauniečiai, net ir gavę dovanų, tikriausiai nesugebėtų jomis tinkamai pasinaudoti”, – smarkiai ironizuodama ir neslėpdama pasipiktinimo daugelyje miesto gatvių tvyrančiu chaosu kalbėjo „Kauno dienos” skaitytoja.
Sekant kolegų iš sostinės pavyzdžiu, Kauno valdininkams birželį taip pat buvo pristatytas investicinis projektas „Šiuolaikinė integruota miesto eismo valdymo sistema”. Tąkart teigta, esą Kaune veikiantys šviesoforai ir jų valdymo sistema kasmet kelia vis daugiau rūpesčių, todėl artimiausioje ateityje teks imtis kardinalių priemonių. Pastarojo projekto vertė taip pat panaši į vilniečio – 48 milijonai litų. Deja, laikinosios sostinės vadovams teko pripažinti ir karčią tiesą: Transporto investicijų direkcija 2004-2006 metų laikotarpiui nenumato papildomų kvietimų teikti paraiškas, todėl naujoviškų idėjų autoriams derėtų orientuotis į 2007-2013-uosius metus. Pastarąjį projektą ketinta finansuoti iš Savivaldybės, Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei privačių lėšų.
Vis dėlto vargu ar verta mieste pradėti atnaujinimo ir modernizavimo darbus, jei tų šviesoforų daugelyje vietų akivaizdžiai trūksta. Dažnas gyventojas šiuo atveju pasiūlytų veikiau užsiimti ne renovacijos, bet įrengimo darbais.
Pesimistinės prognozės
Kauno miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Gustienė, kuruojanti miesto šviesoforų įrengimo ir tvarkymo klausimus, nepažėrė pernelyg optimistinių prognozių, tačiau užtikrino, kad visi darbai, kuriems skirtos lėšos iš miesto biudžeto, yra vykdomi ir anaiptol nestovi vietoje.
Pasak A.Gustienės, vienos judrios miesto sankryžos aprūpinimas šviesoforais miestui kainuoja apie pusketvirto šimto tūkstančių litų. Kad ir kaip būtų gaila, tačiau kasmet iš bendro pinigų „aruodo” atseikėjamų pinigų pakanka vos vienam tokiam projektui įvykdyti.
„Pasiūlymus įrengti šviesoforus vienoje ar kitoje miesto vietoje mes gauname ne tik iš Eismo priežiūros tarnybos, bet ir iš pačių gyventojų, turinčių lygiai tokią pačią teisę teikti savo pastebėjimus. Mes stebime bei nagrinėjame avaringumą, sankryžų pralaidumą bei transporto srautus, o savo išvadas teikiame Saugaus eismo komisijai. Tokiu būdu sudaroma prioritetinė eilė, kuri ir nurodo, kur pirmiausiai būtina įrengti šviesoforus”, – aiškino A.Gustienė.
Pašnekovės teigimu, gyventojų aktyvumas – gan didelis. Kauniečiai ne tik siūlo įrengti šviesoforus, tačiau perduoda valdininkams ir informaciją apie jau esamų sankryžų reguliatorių privalumus ar trūkumus. A.Gustienė sakė iš vieno vairuotojo sulaukianti nemažai informacijos apie neseniai įrengtą šviesoforą Neries krantinės ir Varnių gatvių sankirtoje. Anot jos, tokia praktika dažnai gerokai palengvina Savivaldybės tarnautojų darbą.
Vis tik pasitaiko atvejų, kai dėl tos pačios sankryžos priekaištus atsiunčia trys ir daugiau gyventojų, o visi jų išdėstyti skundai būna kardinaliai skirtingi: vieniems eismas atrodo intensyvesnis vienoje pusėje, o kitiems – didesnės spūstys priešingoje gatvėje, todėl tokiais atvejais sudėtinga paisyti tokių pareiškimų. Lygiai taip būna ir kalbant apie esamų šviesoforų trūkumus: pėstieji nervinasi, kad yra priversti ilgai laukti, kol jiems dega raudonas signalas, o vairuotojai piktinasi dėl pernelyg trumpai jiems degančio žalio.
Šią savaitę – naujas šviesoforas
Pasak specialistės, šiuo metu jau įvykęs atviras viešųjų pirkimų konkursas bei pasirašyta įrengimo sutartis, pagal kurią artimiausiu metu Kaune turėtų būti sumontuotas naujas šviesoforas K.Baršausko ir Breslaujos gatvių sankryžoje. Jau šią savaitę čia turėtų prasidėti parengiamieji statybos darbai, o jų pabaiga sutartyje numatyta gruodžio viduryje. A.Gustienės patikinimu, nėra abejonių, kad pastaroji gatvių sankirta dar šiemet taps reguliuojama.
Tuo tarpu paklausta apie Taikos prospekto ir Ateities plento sankryžai numatytas prognozes, A.Gustienė pripažino, kad kol kas projektas jai pertvarkyti nėra parengtas, tačiau pasigirdo prašymų tokius darbus pradėti: „Iš miesto mero jau yra gauta pirminė informacija, kad Eismo priežiūros tarnybos pareigūnai kreipėsi su prašymu pradėti projektuoti minėtą sankryžą”. Anksčiau tokie darbai nebuvo vykdomi, nes skirtingos institucijos tarpusavyje nesutarė, kokia išeitis būtų geriausia: įrengti šviesoforą ar pradėti reorganizacijos darbus ir nutiesti atskirus nuvažiavimus ar net viaduką.
Sostinei – daugiau pinigų
Artimiausiu metu prioritetinėje eilėje numatyta įrengti šviesoforą Raudondvario plento ir Vakarinio lanksto susikirtime netoli Lampėdžių karjero. Taip pat vykdomos derybos su privačiais asmenimis dėl sankryžos reguliavimo Raudondvario plento ir Jovarų gatvių sankirtoje. Ilgainiui lengviau atsipūsti galės ir Romainių bei Aukštųjų Kaniūkų gyventojai, mat greta valstybės įmonės „Regitra” esančioje sankryžoje šviesoforas irgi numatytas.
Netoli Eigulių kapinių ir įvažos į Kleboniškio parką esantis nuvažiavimas iš kelio Vilnius-Kaunas į Jonavos gatvę, pasak A.Gustienės, taip pat privalės laikui bėgant tapti šviesoforo reguliuojama sankryža.
Pašnekovė pabrėžė, kad visi šie darbai tikrai bus atlikti, tačiau jie laukia savo eilės. Šiemet teks apsiriboti metų pradžioje pabaigtu šviesoforu Varnių ir Neries krantinės gatvių sankirtoje bei K.Baršausko ir Breslaujos sankryžoje atsirasiančiu dar vienu.
„Beliks tik laukti kitų metų biudžeto. Visa tai sprendžia miesto Taryba. Mes savo ruožtu taip pat darome atitinkamus žygius informuodami jos narius apie susidariusią situaciją bei kitaip skleidžiame informaciją, mėgindami išsireikalauti daugiau lėšų miesto eismo problemoms spręsti”, – kalbėjo Energetikos skyriaus vyriausioji specialistė, suskaičiavusi, kad sostinėje, pasinaudojant struktūrinių fondų lėšomis, tokiems tikslams skiriamos pinigų sumos yra net keliasdešimt kartų didesnės, o kauniečiams apie tai dar per anksti net ir svajoti.
Pareigūnai koreguos prioritetus
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos viršininkas Alfonsas Tarasevičius patvirtino, kad jau yra parengtas raštas, pasirašytas Kauno policijos vadovo Algirdo Kaminsko, ir perduotas merui dėl būtinybės suteikti pirmumo eilę įrengiant šviesoforą Ateities plento ir Taikos prospekto sankirtoje. Pareigūnas suskaičiavo, kad iš viso pastarojoje vietoje įvyko apie trys dešimtys eismo nelaimių.
„Matome, kad judėjimas čia visuomet yra itin didelis. Matyt, didele dalimi jį nulemia ir netoliese esantis Kauno automobilių turgus. Tad stengsimės, kad kuo greičiau minėta sankryža taptų reguliuojama, nes kol kas situacija ten išties sudėtinga. Suprantama, kad ir kitose miesto vietovėse yra labai svarbu įrengti šviesoforus, tačiau dabar jau įvykiai kalba patys už save, kad čia būtinybė yra bene didžiausia. Apie tai teks tartis su miesto Saugaus eismo komisija”, – sakė A.Tarasevičius.
Pareigūnas pripažino, kad atvažiuojant Taikos prospektu ir mėginant pasukti Vilniaus link, kairysis posūkis yra sudėtingas. Daugelis vairuotojų išvengia automobilių spūsčių važiuodami pirmąja eismo juosta ir sukdami dešinėn, Amalių link, o po to kiek tolėliau apsisukdami gatvės viduryje ir grįždami atgal.