Iš pradžių grandiozinių koncertų, o vėliau sprogimų Londone sudrebinto Didžiojo aštuoneto (G-8) šalių vadovams rengiantis aptarti pagalbos teikimą skurstančioms Afrikos šalims, Lietuvos politikai svarstė, jog mūsų valstybė pernelyg maža ir vos tik atsistojusi ant kojų, kad galėtų skirti ženklios finansinės paramos.
Tačiau Lietuva, būdama Europos Sąjungos (ES) narė, privalo finansiškai remti mažai išsivysčiusias šalis – pagal ES parengtą projektą tam siūloma kasmet skirti iki 0,7 proc. bendrojo šalies vidaus produkto. Tiesa, kol kas mūsų šalies biudžete skurstančių šalių paramai numatyti tik keli šimtai tūkstančių litų, tačiau ateityje ši suma turėtų išaugti.
Padėti privalo
„Vakarų ekspreso” kalbinti parlamentarai sutiko, jog bet kokia iniciatyva padėti skurstančioms Afrikos šalims yra sveikintina, tačiau padaryti esą galime nedaug.
„Pirmiausia reikėtų pagalvoti apie savo problemas. Mes nesame tokia galinga valstybė, kuri kaip Didžiojo aštuoneto šalys galėtų skolinti Afrikos šalims pinigų arba spręsti apie skolų nurašymą. Negalime skirti mokesčių mokėtojų pinigų Afrikai – turėtų praeiti 10-20 metų, kol pasivytume aukšto išsivystymo Vakarų šalis. Jei dabar imtume pinigus iš biudžeto, manau, kad būtume nelabai suprasti”, – svarstė Seimo Žmogaus teisių komiteto narys Algimantas Salamakinas.
Tačiau Tarpparlamentinių ryšių su Europos parlamentarų asociacija Afrikai grupės pirmininkas Egidijus Vareikis pastebi, kad Lietuva patenka tarp 55 aukšto išsivystymo pasaulio šalių – ji esanti 41-ojoje vietoje, todėl turi teikti pagalbą žemo išsivystymo šalims, kokios ir yra Afrikoje.
„Lietuva, kaip ES narė, privalo skirti pinigų pagalbai mažai išsivysčiusioms šalims. Yra toks projektas, pagal kurį tokiai pagalbai siūloma skirti iki 0,7 proc. BVP kasmet. Mes prie tokio skaičiaus artėsime po truputį”, – tvirtino E. Vareikis.
Šiemet Užsienio reikalų ministerijos (URM) padaliniui, užsiimančiam plėtros ir pagalbos politika, iš valstybės biudžeto buvo skirta 500 tūkst. litų, o pernai šis skaičius buvo mažesnis – 100 tūkstančių.
E. Vareikis pastebi, kad Lietuvos ir Afrikos šalių ryšiai kol kas „yra savotiški”. Anot jo, daugiau bendraujama tik su Pietų Afrikos Respublikoje gyvenančiais žydų išeiviais – litvakais. Mauritanijoje taip pat esanti viena bendra su Lietuva įmonė, tačiau apskritai ekonominių ar kitokių interesų nėra daug.
„Planų kurti afrikinius projektus yra – tai bus daroma per ES struktūras, tačiau viskam reikia šiek tiek laiko”, – tvirtino E. Vareikis.
Naudinga ir Lietuvai
Pasak Seimo Užsienio reikalų komiteto nario Vaclavo Stankevičiaus, jau vien tai, kad buvo įkurtas plėtros ir pagalbos politika užsiimantis URM padalinys, rodo, jog Lietuva nėra abejinga Afrikos ir kitų skurstančių pasaulio šalių problemoms.
„Mūsų indėlis kuklus, bet tokio padalinio atsiradimą vertinu teigiamai – yra ir jo reikmėms skirto biudžeto didėjimo tendencija”, – sakė V. Stankevičius.
Lietuva skurstančioms šalims padeda įgyvendindama bendrus projektus su Kanada, Vokietija, Prancūzija ir kitomis didžiosiomis valstybėmis.
„Balandžio mėnesį su dviem Užsienio reikalų ministerijos atstovais buvau Kanados sostinėje Otavoje, kur dalijomės patirtimi, kaip per bendrus projektus teikti paramą Afrikos, Azijos šalims. Tai yra vienas iš mūsų užsienio politikos prioritetų. Jis ryškės ateityje”, – sakė V. Stankevičius.
Anot jo, parama skurstančioms šalims esanti reikalinga stabilizuoti pasauliui.
„Neramumai ateina iš skurstančių šalių, todėl per bendrus paramos projektus siekiame išsaugoti pasaulio stabilumą. Tai yra naudinga ir pačiai Lietuvai”, – pastebi V. Stankevičius.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkės Zitos Žvikienės teigimu, negalima nepritarti paramos ir pagalbos teikimui tokioms valstybėms, kuriose skursta ir badauja žmonės, ypač vaikai, vien jau dėl žmogiškojo faktoriaus. Vis dėlto svarbu, kad paramos forma padėtų suprasti tos šalies žmonėms, kaip patiems tvarkytis savo valstybėje ir pasiekti, kad ekonomika augtų, o skurdas mažėtų.
Vertindama didžiųjų valstybių diskusijas dėl skolų nurašymo skurstančioms Afrikos valstybėms Z. Žvikienė pastebi, kad skolų nurašymas be valstybių įsipareigojimo investuoti į ekonomikos augimą sąlygojančias programas nebūtų tinkamas.
„Taip pat svarbu skatinti investicijas ir į žmogiškąjį faktorių, dalyvauti įvairiose pasaulio valstybių vykdomose programose skleidžiant švietimą ir pilietinį ugdymą”, – įsitikinusi Z. Žvikienė.
Kovoja su korupcija
Vienu iš svarbiausių uždavinių laikoma ir kova su Afrikos šalyse klestinčia korupcija. Jungtinių valstijų prezidento Džordžo Bušo poziciją, jog norisi būti tikriems, kad gavusios paramą Afrikos valstybių vyriausybės investuos į savo žmones ir kovos su korupcija, V. Stankevičius linkęs vertinti teigiamai.
„JAV prezidento kalba buvo stiprus signalas Afrikos vadovams, kad mes esame pasiruošę padėti, bet korupcija šiuos gerus norus naikina. Pagalba turi būti skaidri. Korupcijos apraiškos Afrikoje yra didžiulės. Neužtenka pasidėti pliusiuko, kad skyrėme šioms šalims pinigų, reikia stengtis, kad jie nenusėstų kieno nors kišenėse ir pasiektų paprastą afrikietį”, – sakė V. Stankevičius.
Tai padaryti esą nelengva, nes Afrikos šalys, nors ir skurdžios, tačiau suverenios valstybės.
„Stengtis, kad pinigai pasiektų tą, ką reikia, galime tik atskirų programų rėmuose – statant ligonines, teikiant pagalbą jaunimui ir įgyvendinant kitus projektus. Tai jau yra daroma”, – patikino Seimo narys.
Menininkų autoritetas svarbus
Pasak A. Salamakino, mūsų valstybė prie paramos Afrikai galėtų prisidėti kultūriniais renginiais – jei žmonės eitų į labdaros koncertus, aukotų pinigus, būtų sveikintina.
Tačiau tokie koncertai, kokį susitikus G-8 šalims surengė pasaulinio garso muzikantai, siekdami atkreipti dėmesį į skurstančios Afrikos problemas, – ne mūsų šalies nosiai. Anot Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nario Gintaro Steponavičiaus, vargu ar Lietuva galėtų sau leisti tai, ką gali turtingosios pasaulio valstybės.
„Įvairių projektų, ypač nevyriausybinių organizacijų lygmenyje, gimsta, ir tai yra pagirtina. Sveikinčiau bet kokią norinčiųjų ar galinčiųjų suteikti pagalbos iniciatyvą”, – sakė G. Steponavičius.
Anot Seimo nario Vytauto Grubliausko, muzikos pasaulyje žinomo Kongo vardu, Lietuvos menininkai dar nėra pasiekę tokių aukštumų ir žinomi pasaulyje, kad jų palaikymas darytų kokios nors įtakos pasaulio politikų sprendimams. Vis dėlto apskritai autoritetingų, aukšto lygio pasiekusių menininkų pozicija priimant politinius sprendimus esanti svarbi.
„Politiniai sprendimai priimami tokiuose susitikimuose, kaip G-8 šalių, bet meninis fonas taip pat yra svarbus. Garsiausi pasaulio atlikėjai, išreikšdami savo palaikymą Afrikos šalims, padeda priimti sprendimus. Jie yra tokie pat autoritetai kaip ir didieji politikai”, – neabejojo V. Grubliauskas.
Jo teigimu, nuošalyje likti nereikėtų.
„Nėra globalių problemų, kurioms galima likti abejingiems, nes rytoj jos gali atsiristi ir iki Europos. Diskusija yra tik tokia – kokia forma ir apimtimi tai daryti. Jei palaikymas būtų reiškiamas rengiant koncertą, aš pats jame būtinai dalyvaučiau be jokio atlygio”, – sakė V. Grubliauskas.
Giedrė Norvilaitė
„Vakarų eskpresas”