Neatsiejama muzikantų gyvenimo dalis – gerbėjai. Vienus žvaigždūnus jie erzina įkyriais skambučiais, be perstojo atakuoja gatvėje ar prisiekinėja meilę, kitus – džiugina dovanomis ir šiltu bendravimu.
Pasiteiravome Lietuvos muzikantų, kokių kurioziškų ar net liūdnų situacijų yra patyrę su gerbėjais. Kokie jų veiksmai labiausiai įžymybes erzina ir kaip su įkyriais gerbėjais bandoma kovoti?
Natalijai Zvonkei gerbėjas prisiekinėjo meilę
„Daug įvairiausių situacijų yra įvykę su gerbėjais. Kartą pamenu, dar prieš vestuves, per vieną koncertą su merginomis stovėjome scenos užkulisiuose ir šmaikščiai bendravome. Netikėtai prie manęs priėjo gal 30 metų kostiumuotas vyriškis ir drebančiu balsu man į ausį pasakė, kad nori asmeniškai labai rimtai pakalbėti, ir pasiūlė paeiti į šoną. Aš, be abejo, nesutikau, net truputėlį išsigandau, pamaniau, – kažkoks maniakas.
Po ilgų įkalbinėjimų, nesutikus su juo bendrauti, jis drebančiomis rankomis iš kišenės išsitraukė dėžutę, kurioje buvo sidabrinė grandinėlė su širdelės formos pakabuku. Padovanojo man ją ir prisiekinėjo meilę. Užsivedęs vyriškis teigė, kad gyvena kaimynystėje, ir ragino užeiti į svečius, net laiptinės durų kodą užrašė. Buvo gana juokinga, bet kartu ir nejauku.
Nekreipiau dėmesio į jo siūlymus, tačiau dar ilgą laiką už mašinos valytuvų rasdavau užkištų gėlių ar jo parašytų laiškų. Bet po kiek laiko, tikriausiai supratęs, kad nieko nepavyks, liovėsi taip elgtis.
Dabar mano rajone gyvenančios mergaitės nuolat iš darželio priskina gėlių ir užkiša už mašinos valytuvų.
Yra ir tokių gerbėjų, kurie be perstojo skambina telefonu ir tyli. Šiaip aš net durų niekada neatidarau, jei niekas iš anksto nepranešė, kad turi ateiti.
Kartą buvau nukentėjusi, kaip įtariu, nuo antigerbėjų. Kažkas akmeniu sudaužė mano automobilio stiklą, ant kurio didelėmis raidėmis buvo užrašytas grupės pavadinimas. Taip vagys tikrai negalėjo pasielgti, nes iš automobilio nieko nebuvo pavogta.”
Rolandui Janavičiui per koncertą numovė žiedus
„Dažnokai gerbėjos, per koncertus paėmusios už rankų, bando įsitraukti į minią. Kartą koncertavau viename Kauno naktiniame klube ir viena mergina taip stipriai paėmė man už rankos pirštų, kad net tempdama sugebėjo numauti man visus žiedus.
Nemanau, kad ji specialiai taip pasielgė, norėdama tuos žiedus pavogti, tiesiog tikriausiai jie nukrito ant žemės ir tiek. Be abejo, nepuoliau jų ieškoti tarp žmonių minios, susitaikiau su tuo ir tiek.
Būna, kad gerbėjos įkyriai kas penkias minutes skambina ir tik dūsauja arba pasako, kad myli mane, ir išjungia telefoną. Tokiais atvejais įsivedu į savo telefoną tos merginos numerį ir, pamatęs tą skambutį, net neatsiliepiu.
Aš ant tokių žmonių nė kiek nepykstu. Toks mūsų darbas, tai natūralu.”
Egidijui Dragūnui dovanoja tortus
„Mano gerbėjai visada labai aktyvūs, tačiau manęs iš pusiausvyros kokiais nors neigiamais poelgiais niekada nėra išvedę.
Kažkaip ramiai reaguoju į įvairius grasinančius ir prastai nusiteikusių žmonių skambučius, lipimą koncertų metu ant scenos ar kreivius žvilgsnius gatvėje.
Tik kai dar gyvenau ne nuosavame, o daugiabučiame name, dėl gerbėjų nuolat kentėdavo ir nervindavosi mano kaimynai. Du kartus jie turėjo remontuoti laiptinę, nes nuo pirmo iki šešto aukšto visos sienos gerbėjų buvo aprašinėtos smulkiu raštu. Buvo įspūdingas vaizdas.
Šiaip iš gerbėjų esu gavęs daugybę kruopščiai, su įvairiausiomis nuotraukomis ir nuoširdžiausiais linkėjimais parašytų laiškų, su pačiais netikėčiausias ir šmaikščiausiais užrašais marškinėlių ar megztinių.
Pasitaikydavo ir tokių atvejų, kai, atvėręs buto duris, rasdavau ant kilimėlio paliktą tortą, šokoladą ar kokį suvenyrą.”
Deivis dovanų gavo šuniuką
„Labiausia mane erzina alkoholio padauginusios gerbėjos, kurios įkyriai lenda į akis ar net per koncertą užlipa ant scenos.
O šiaip dauguma gerbėjų – geranoriškai nusiteikę. Eidami gatve pasisveikina, paklausia, kaip sekasi, ar palinki sėkmės.
Linksmiausias atvejis – kai antrąją Naujųjų metų dieną kažkas paskambino į duris, o jas atvėręs, išvydau mielą šuniuką, kurį pasilikau ir auginu iki šiol.”
Laura telefonu sulaukia ir grasinimų
„Aktyviausiai mane atakuoja aplinkinių kiemų mergaitės – paskambina į buto duris ir pabėga arba į pašto dėžutę primeta įvairiausių laiškų, straipsnių apie mane ar plakatų su mano atvaizdais.
Kartą, pamenu, buvo labai juokinga, kai vienas gerbėjas į pašto dėžutę įmetė savo užrašų knygutę ir po kelių dienų atėjo jos atsiimti. Teigė, esą įkrito visiškai atsitiktinai.
Esu sulaukusi ir grasinimų. Vienas vaikinas anksčiau nuolat skambindavo ir sakydavo, jog mane yra įsimylėjęs, ir neva aš privalau su juo draugauti, kitu atveju, jo pasakymu, man bus labai blogai. Grasino net smurtu.
Telefono numerio niekada nekeičiau, tiesiog visada su tokiais įkyriais gerbėjais kovoju labai paprastai – įsijungiu telefone begarsę programą ir į tokius skambučius net nekreipiu dėmesio.
Vienu metu nuolat sulaukdavau įvairiausių keistų elektroninių laiškų. Vienas veikėjas, pasivadinęs Dievu, rašydavo, kad jaučia mano galią daryti įvairiausius stebuklus, ir teigė, kad aš jam privalau padėti.
Be abejo, sulaukiu ir įvairiausių staigmenų, siurprizų – pliušinių meškiukų ar nuotaiką pakeliančių gražių suvenyrėlių. Didžiausia staigmena man buvo, kad už patekimą į „Euroviziją” man padovanojo „Reno Clio” automobilį.”