blaiviems vairuotojams netrukus gali tekti keisti savo įpročius.
Šiuo metu darbo grupė rengia įvairių įstatymų, susijusių su saugaus eismo užtikrinimu, pataisas. Jos turėtų numatyti drastiškas bausmes prasižengusiems vairuotojams.
Jei Seimas pataisoms pritars, prie vairo sėdusiems išgėrusiems asmenims gali grėsti ir privalomas gydymas nuo alkoholizmo, ir automobilio konfiskavimas, ir paros areštinėje.
Statistika – kraupi
Klaipėdoje per tris šventines dienas buvo sulaikyti net keturi neblaivūs vairuotojai.
Laimei, jie nespėjo nei patys susižeisti, nei sužaloti kitų.
Klaipėdos rajone sekmadienį buvo užregistruotos dvi girtų vairuotojų sukeltos avarijos.
Abi jos – vienodos. Vyrai, kurių vienas įpūtė 2,27 promilės, o kitas – 3,82 promilės, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Avarijose žmonės nebuvo sužaloti.
Nors pareigūnai džiaugėsi, kad ilgąjį savaitgalį girti vairuotojai nesiautėjo, šiųmetė statistika kur kas kraupesnė.
Per septynis šių metų mėnesius avarijas sukėlė net 23 neblaivūs vairuotojai.
Tai yra 76 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, kai tokių pažeidėjų buvo užregistruota tik trylika.
Per šiuos metus Klaipėdoje užregistruotos jau daugiau kaip 3500 avarijų, iš jų – 175 įskaitinės.
Jose 209 žmonės buvo sužeisti, o septyni žuvo.
Pernai per tą patį laikotarpį žuvo tik du žmonės.
Ignoruoja įstatymus
Eismo priežiūros skyriaus viršininko pareigas laikinai einantis Alvydas Katkauskas svarstė, jog įtaką išaugusiam neblaivių vairuotojų skaičiui gali daryti pagerėję šalies ekonominiai rodikliai.
„Tačiau bene svarbiausia priežastis – akivaizdus įstatymų ignoravimas. Atrodytų, jog Lietuvos įstatymai galioja ne lietuviams”, – sakė A.Katkauskas.
Dar viena priežastis, kodėl išgėrę asmenys nebijo sėsti prie vairo, – gana švelnios bausmės.
Vairuotojui, kuriam nustatomas lengvas girtumo laipsnis (nuo 0,41 iki 1,5 promilės), gresia bauda nuo 1 iki 1,5 tūkst. litų arba vairuotojo pažymėjimo atėmimas nuo metų iki pusantrų.
A.Katkausko teigimu, nors įstatymiškai numatyta galimybė išvengti teisių praradimo, 80 proc. atvejų vairuotojo pažymėjimas atimamas.
Jei vairuotojui nustatomas vidutinis girtumo laipsnis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės), jam gresia bauda nuo 1,5 iki 2 tūkst. litų ir vairuotojo pažymėjimo konfiskavimas nuo 1,5 iki 2 metų.
Vairuotojas, kuriam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,51 ir daugiau promilių), privalės sumokėti baudą nuo 2 iki 3 tūkst. litų ir vairuotojo pažymėjimą praras nuo 2 iki 3 metų.
Jei sulaikomas neblaivus vairuotojas, kuris neturi teisės vairuoti arba pažymėjimas yra atimtas, jam gresia bauda nuo 3 iki 5 tūkst. litų.
Gydytis – privaloma
Praėjusią savaitę Seimo nariai ir susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius prabilo apie tai, kad būtina griežtinti bausmes neblaiviems ir nuo narkotikų apsvaigusiems vairuotojams.
Saugaus eismo komisija jau yra pasiūliusi diferencijuoti ir griežtinti atsakomybę neblaiviems vairuotojams.
Kitaip tariant, švelniau bausti tuos, kurie neblaivūs prie vairo sulaikomi pirmą kartą, ir skirti kur kas griežtesnes baudas kelis kartus taip prasižengusiems vairuotojams.
Galutinį pasiūlymą Saugaus eismo komisija turi pateikti iki rugsėjo 1 dienos.
Seimo Narkomanijos prevencijos komisijos, kuri taip pat teikė pasiūlymus dėl neblaivių vairuotojų atsakomybės, pirmininkė Ramunė Visockytė įsitikinusi, jog vienos efektyvesnių bausmių yra privalomas gydymas nuo alkoholizmo ir automobilio konfiskavimas.
„Neblaivių vairuotojų problema tapo itin opi. Ir Seimo nariai, kurie sulaikomi neblaivūs prie vairo, privalo ne apgailestauti, bet rodyti pavyzdį. Privalomas gydymas yra būtinas. Alkoholizmas yra liga, dėl kurios vairuotojas vėl ir vėl neblaivus sės prie vairo”, – sakė R.Visockytė.
Kursai – formalumas
Tokiai nuostatai pritarė ir A.Katkauskas. Jo teigimu, privalomas gydymas nuo alkoholizmo yra ir profilaktikos priemonė, kuri padėtų išsaugoti žmogų kaip visuomenės ląstelę.
Skeptikai įsitikinę, jog toks gydymas rezultatų neduos.
Jau ir dabar dėl girtumo vairuotojo pažymėjimą praradę asmenys ir norintys jį susigrąžinti privalo išklausyti kursus „Alkoholio ir narkotikų žala žmogaus sveikatai”.
R.Visockytės teigimu, tokie kursai tėra formalumas.
Tai įrodė ir praėjusiais metais dienraščio „Klaipėda” žurnalistės atliktas eksperimentas.
Jo metu paaiškėjo, kad prasižengusiems vairuotojams tereikia susimokėti 60 litų, per penkiolika minučių atsakyti į penkis klausimus, ir tuomet suteikiama reikiama pažyma.
„Galbūt reikėtų elgtis kaip Švedijoje. Ten neblaivus vairuotojas ne tik turi „atsėdėti” paras, bet jų metu išklausyti paskaitą apie svaigalų žalą”, – svarstė R.Visockytė.
Sodina ir į areštinę
Susisiekimo ministerijos sekretorius Rimvydas Gradauskas neseniai lankėsi Latvijoje. Jis aiškinosi, kaip per pastaruosius metus latviams pavyko avarijų keliuose sumažinti perpus.
„Latviai įdiegė vieningą saugų eismą kontroliuojančią sistemą. Ten veikia Eismo saugumo direkcija. Todėl, pavyzdžiui, jei girto vairuotojo automobilis yra konfiskuojamas, jis kito negali nusipirkti ir įregistruoti. Latviai taip pat įvedė bausmę girtiems vairuotojams – pasirinktu laiku areštinėje praleisti tris paras. Tie, kurie į tokią baudą žiūri pro pirštus ir neketina „atsėdėti”, negali išvykti iš šalies”, – patirtimi dalijosi R.Gradauskas.
Bausmės gali nepatikti
Sekretoriaus teigimu, apie tokių priemonių bausti kompleksą reikia pagalvoti ir Lietuvoje.
„Neblaivių vairuotojų ypač daugėja tarp profesionalų – tų, kurie vairuoja sunkvežimius ir autobusus. Todėl naujose saugaus eismo taisyklėse yra numatyta, kad alkoholio kiekis jų kraujyje negalės viršyti ne 0,4 promilės, kaip buvo anksčiau, o 0,2 promilės”, – sakė R.Gradauskas.
Parlamentarė R.Visockytė vylėsi, jog įstatymų pataisos dėl griežtesnių sankcijų eismo dalyviams Seimą turėtų pasiekti dar per rudens sesiją.
Tik seimūnai spręs, ar verta neblaiviems vairuotojams ir kitiems eismo dalyviams taikyti griežtesnes bausmes.
„Sunku prognozuoti Seimo sprendimą. Jei tarp parlamentarų yra tokių, kurie patys nevengia neblaivūs sėsti prie vairo, tai gal griežtesnės bausmės jiems nepatiks”, – optimizmu netryško R.Visockytė.