Besivadovaudami nustatytomis normomis, savaitgaliais ligoninių medikai dalį atvykstančių ligonių turėtų išvyti lauk, nesuteikę jiems medicinos paslaugų
Savaitgaliais, pasibaigus poliklinikų darbo valandoms eilinėmis savaitės dienomis ligoninių priėmimo skyriai nemokamai turėtų teikti tik būtinąją pagalbą, o pirminės sveikatos priežiūros paslaugas – tik tiems pacientams, kurių šeimos centrai su ligonine yra sudarę sutartis. Specialistai konsultuoti turėtų tik turinčius šeimos gydytojų siuntimus ligonius.
Žmones ištinka šokas, kai jie negaluodami atvyksta į ligoninės priimamąjį ir sužino, kad pagal jų sveikatos būklę būtinoji pagalba jiems nėra reikalinga, o jei nori, kad ligoninės gydytojai juos konsultuotų, turėtų už šias paslaugas susimokėti arba kreiptis į savo šeimos gydytoją.
„Iš akies” diagnozuoti neįmanoma
Kauno teritorinės ligonių kasos ekspertai nustatė, kad Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje 928 atvejais ligoniams buvo suteiktos traumatologų paslaugos, bet tai nebuvo konsultacijos, nes pacientai atvyko be šeimos gydytojų siuntimų. O 405 atvejais ligoninėje pacientams suteiktos paslaugos atitiko bendrosios praktikos gydytojo reikalavimus ir jas turėjo suteikti šeimos gydytojai. Už šias ligoniams suteiktas medicinos paslaugas ligonių kasa Raudonojo Kryžiaus klinikinei ligoninei atsisakė sumokėti beveik 36 tūkstančius litų.
„Mums pinigus nubraukė už tai, kad mes ligonių neišvarėm, kaip turėtume elgtis pagal įstatymą, o priėmėm, – apgailestavo Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktorius (vyr. gydytojas) Skirmantas Juozas Paukštys. – Mūsų medikai suteikė medicinos paslaugas, neatitinkančias būtinosios pagalbos reikalavimų, kai kreipėsi žmonės susižeidę galvą, patempę ir išnarinę raiščius, esant kaulų išnirimams, paviršiniams kaklo, krūtinės sužalojimams. Kaip turi elgtis gydytojas traumatologas, kai poilsio, švenčių dienomis kreipiasi 200-300 pacientų su tokiais sužalojimais? Pacientą su galvos žaizda ar raiščių patempimu siųsti bendrosios praktikos gydytojui (deja, dauguma šeimos gydytojų kabinetų dirba tik ribotą paros dalį), pareikalauti atsinešti siuntimą? Be to, vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, pacientų teisės bus pažeistos, jei jiems asmens sveikatos priežiūra nebus prieinama”.
Medikai negali „iš akies” nustatyti, ar, pavyzdžiui, šeštadienį atvykęs į ligoninę žmogus susilaužęs koją ir jam ligoninė privalo suteikti būtinąją medicinos pagalbą, ar jis tik nikstelėjo koją ir tuo jau turėtų rūpintis šeimos gydytojas. Pasak S.J.Paukščio, gydytojas traumatologas turi atlikti rentgenologinį, kai kuriais atvejais ir echoskopinį tyrimą, kol paaiškėja, kad tai ne lūžis, o tik išnirimas, kurio diagnozavimas ligoninei tapo nemokama paslauga.
„O jei žmogus atvažiavo iš tolimo rajono? Negaliu nei tokiam pacientui, nei tam, kuris ateina su kraujuojančia galva sakyti, kad jis dabar bėgtų pas šeimos daktarą ir pasiimtų siuntimą. Arba mes turime atsitokėti ir pakeisti egzistuojančią sistemą, arba taip ir liks Lietuva paskutinėje vietoje Europos Sąjungoje pagal sveikatos paslaugų prieinamumą ir kitus sveikatos sistemos rodiklius”, – reziumuoja S.J.Paukštys.
Patiria nuostolių
Panaši situacija visose miesto poliklinikose. „Problema egzistuoja jau ne vienus metus, – sakė Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduoja medicinai Rita Banevičienė. – Ne kartą kreipėmės į Savivaldybės Sveikatos skyrių, kurio pavaldume yra pirminė asmens sveikatos priežiūros grandis, tačiau padėtis nesikeičia”.
Ligoninės Priėmimo skyrius savaitgaliais taip pat sulaukia nemažai žmonių, kuriems nėra reikalinga būtinoji pagalba, o juos gydyti turėtų šeimos gydytojas.
„Antra vertus, ar žmogui reikalinga būtinoji pagalba, paaiškėja tik jį apžiūrėjus, atlikus kai kuriuos tyrimus. Tam naudojamos medžiagos, įranga, gydytojai skiria nemažai laiko. Visa tai kainuoja, o už šį darbą niekas neapmoka, jei tai neįeina į būtinosios pagalbos apimtis. Patiriam nuostolių, bet juk išvyti pacientų taip pat negalime. Taip ir vargstame”, – tvirtino R.Banevičienė.
2-oji klinikinė ligoninė sudariusi sutartis su nemažai poliklinikų, šeimos centrų, kurie sumoka už jų ligoniams suteiktas medicinos paslaugas ligoninėje. Tačiau dalis žmonių ateina ir iš tokių centrų, su kuriais sutartys nesudarytos.
„Dalis šeimos centrų vengia sudaryti sutartis su ligoninėmis, o jų pacientai savaitgaliais, darbo dienų vakarais atvyksta pas mus, – apgailestavo R.Banevičienė. – Yra žmonių, kurie piktnaudžiauja ir mūsų, ir greitosios medicinos pagalbos medikų paslaugomis. Nenorėdami stovėti eilėse poliklinikose, kad būtų atlikti jų pageidaujami tyrimai, jie išsikviečia greitąją pagalbą į namus savaitgalį, kuri juos atgabena į ligoninės priėmimo skyrių”.
Nenori sutarčių
Kauno apskrities ligoninė sudariusi sutartis su Šančių, kitomis poliklinikomis, šeimos centrais. Tačiau į ligoninę savaitgaliais atvyksta pacientų ir iš tų sveikatos priežiūros įstaigų, kurios sutarčių nesudariusios.
„Nemažai atvažiuoja ligonių iš įvairių apskrities rajonų: tai jų poliklinikoje nėra konsultanto, tai nėra kam perrišti žaizdas ir pan. Priimame šiuos žmones. O ką daryti? Negalime jų stumdyti ir gainioti po gydymo įstaigas. Ypač vyresnio amžiaus žmonių, – teigė Kauno apskrities ligoninės direktoriaus pavaduotoja Janina Bierienė.
– Nemažai dirbame labdarai: niekas už tai nemoka. Ligonių kasa siūlo nepriimti tokių pacientų, kuriems paslaugas turėtų suteikti šeimos gydytojai. O kai kurios poliklinikos, kai joms nusiunti sąskaitą ir pasakai, kad jų ligoniui suteikėm medicinos paslaugas, atsako: „O kam jūs aptarnavote? Siųskite jį į polikliniką”. O kaip siųsti seną močiutę, kurią kamuoja skausmai, o jos gydytojas dirbs tik pirmadienį?”
Kauno apskrities ligoninės direktoriaus pavaduotoja įsitikinusi, kad reikia tobulinti dabar egzistuojančią sistemą. „Dabar dar gana daug painiavos, – sakė J.Bierienė. – Šeimos gydytojas pagal savo kompetenciją turi savo ligonius priimti visą parą arba juos informuoti, su kokia ligonine sudaryta sutartis ir kur jiems suteiks ne tik būtinąją medicinos pagalbą savaitgaliais ir po šeimos gydytojo darbo valandų. Tačiau realiai žmonėms stinga informacijos, ne visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudariusios sutartis”.
Ligos istorijas rašo prokurorams
Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas Regimantas Andriūnas teigė, kad ligonių kasa negali ligoninėms apmokėti specialistų konsultacijų, kai iš tiesų ligoniui turėjo būti suteikta pirminės asmens sveikatos priežiūros pagalba.
„Būtinosios pagalbos mastas nustatytas sveikatos apsaugos ministro įsakymu, ir jei ligoninės suteiktos paslaugos atitinka numatytą būtinosios pagalbos apmokėjimo normą, ligonių kasa už tokias paslaugas sumoka, – sakė R.Andriūnas. – Už jų ligoniams suteiktas pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas šeimos centrai turi atsiskaityti su ligonine”.
R.Andriūnas siūlo ligoninėms sutarčių klausimus su šeimos centrais spręsti savivaldybės, apskrities mastu. Tačiau ar įmanoma ligoninei, į kurią atvyksta ligoniai iš visos apskrities, sudaryti sutartis su visais apskrityje dirbančiais šeimos centrais, kabinetais, poliklinikomis?
Nesuteikę pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų ligoninės medikai, nors pagal medicinines normas to ir neturėtų daryti, gali sulaukti ligonių skundų.
„Gydytojai dirba didelėje įtampoje: jie ligos istorijas dabar rašo ne statistikai, o prokurorui. Pabandyk žmogų, kuris į ligoninę atvažiavo nikstelėjęs koją, išvaryti siuntimo! Reakciją nuspėti nesunku, – sakė Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktorius S.J.Paukštys. – Atsidūrėme situacijoje, kai sveikatos priežiūra tapo ydingo rato dalimi: pacientai nežino, kodėl gydytojai negali gydyti, o gydytojai negali gydyti, nes turi būti teikiamas tik ribotas kiekis, tik tam tikrų rūšių ir limituotų paslaugų, tik tam tikroje vietoje. Galime tvirtai konstatuoti, kad medicinos paslaugų prieinamumas pablogėjo. Jei ir toliau teigsime, kad viskas gerai, kad medicina čia – pati geriausia, neišmanėliai yra tarptautiniai jos vertintojai, o už durų laukiantys pacientai tegul ir po kelių mėnesių, vis tiek ateis, nes neturės kur kreiptis, kokių perspektyvų galima tikėtis?”