Sodo ir miško gėrybėse gali slypėti užkrečiamųjų ligų pavojus
Šiuo metų laiku gausu uogų, daržovių, atsiranda jau ir grybų. Gydytojai perspėja, kad šios gamtos gėrybės, jeigu netinkamai jas paruošime valgymui, gali susargdinti.
Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus gydytoja epidemiologė Elena Liakienė sako, kad visi žinome paprastą tiesą: uogas, daržoves būtina plauti, nes jei valgysime neplautas, galime susirgti užkrečiamosiomis ligomis.
„Ypač didelis pavojus kyla susirgti, jeigu valgysime neplautus vaisius tiesiog sode, jei netoli vaismedžių, vaiskrūmių yra lauko tualetas, – sakė E.Liakienė. – Vasarą žymiai daugiau žmonių serga užkrečiamosiomis ligomis nei kitu metų laiku. Taip pat nemažai registruojame apsinuodijimo maistu atvejų”.
Apsinuodijama ir namie gamintais bei netinkamomis sąlygomis laikytais maisto produktais. Vasarą žmonės neretai suserga salmonelioze, neaiškios kilmės viduriavimu. Per maistą, vandenį gali plisti dizenterija, vidurių šiltinė, cholera. Specialistų teigimu, šias ligas sukeliančios bakterijos yra atsparios. Patekusios į maistą šiltu oru greitai dauginasi, tačiau nekeičia nei produkto skonio, nei išvaizdos. Todėl, pasak Kauno visuomenės sveikatos centro specialistų, labai svarbu, kad vasarą žmonės neužmirštų saugaus maisto produktų gabenimo, laikymo ir gaminimo reikalavimų, laikytųsi asmens higienos.
Kepant šašlykus, mėsa turi būti gerai iškepusi, tada žus pavojingos bakterijos.
Neturint šaldymo įrangos, gydytojai epidemiologai nepataria imti į kelionę vištienos gaminių, mėsos vyniotinių, šaltienos, kepenų pašteto, blynelių su mėsa. Produktai vakuuminėje pakuotėje taip pat nėra saugūs. Pakuotėje susikaupus skysčiams, smarkiai kintant laikymo temperatūrai juose gali sparčiai daugintis sukeliantys ligą mikroorganizmai.
Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė pataria į kelionę pasiimti duonos, lašinių, šalto rūkymo dešros, kumpio, daržovių, fermentinio ar lydyto sūrio, kefyro. „Nepakeičiamas maistas – sausainiai, džiūvėsiai, kruopos, makaronai, dribsniai, sojos produktai. Bulvių traškučiai kelionėje negenda, bet turi daug konservantų. Meniu paįvairins riešutai, razinos, kurias būtina kruopščiai nuplauti”, – teigia Orina Ivanauskienė.
KVSC gydytoja epidemiologė Elena Liakienė sako, kad geriau negrybauti, jei nepažįsti grybų.
„Grybus reikia mokėti atskirti, nes yra nuodingų, kurių valgyti negalima. Pavyzdžiui, žalioji musmirė ir ūmėdė nedaug kuo skiriasi, ir jei esi nepatyręs grybautojas, gali prisirinkti nuodingų grybų, – teigia E.Liakienė. – Kai kuriuos grybus galima valgyti tinkamai juos paruošus: keletą kartų užvirtą vandenį nupilti. Grybų toksinai ištirpsta vandenyje”.