Miestiečių akys krypsta į sodus

Sodininkų bendrijose kyla sklypų kainos, ten vis daugiau žmonių kuriasi gyventi nuolat, tačiau šis procesas vyksta chaotiškai

Kauniečiai vis dažniau keliasi gyventi į sodų bendrijas. Per pastaruosius dvejus metus netoli Kauno esančių sodų sklypų kainos pakilo nuo trijų iki keturių kartų. Daugelį pirkėjų vilioja rami aplinka ir gerokai mažesnė sklypų vertė nei mieste.

Tačiau kol kas sodų bendrijos gyvenvietėmis virsta chaotiškai – daugelyje jų nėra adresų, sodų gyventojai negali individualiai mokėti mokesčių, deklaruoti gyvenamąją vietą.

Tam reikia didesnės bendrijų pirmininkų iniciatyvos ir keisti įstatymus. Pasitaiko, kad sodininkų ir sklypų savininkų interesų konfliktus sukelia ir abejotini valdininkų sprendimai.

Sodų žemė brangsta

Nekilnojamojo turto agentūros „Lituka” generalinis direktorius Algimantas Rudokas teigė, kad šiuo metu kauniečiai daugiausiai domisi netoli Kauno marių regioninio parko esančiais sodais: prie Šlienavos, Arlaviškių, Samylų, Gervėnupio, Piliuonos gyvenviečių. „Ten dar prieš dvejus metus šešių arų sklypai kainavo apie 20 tūkst. litų, dabar jie jau parduodami už 50 – 80 tūkst. litų”, – tvirtino jis.

Ypač mėgstamos vietos, kurios yra arčiau marių ar tvenkinių. „Taip pat įtakos kainai turi sutvarkyta aplinka, todėl savininkai, norėdami parduoti savo valdas, pirmiausiai jas sutvarko”, – pastebi generalinis direktorius. Pasak jo, daugelis pirkėjų perka sklypus ketindami juose statyti gyvenamuosius namus. „Bet yra ir tokių, kurie nori turėti nuosavas poilsiavietes ir jose leisti atostogas”, – sakė A.Rudokas.

Paklausą turi ir kitose vietovėse įsikūrusių sodų bendrijų sklypai: prie Kleboniškio, Domeikavos, Lapių, Užliedžių, Akademijos gyvenviečių. Kai kurie sklypai yra sujungti ir sudaro 12–18 arų. Tada jų kaina siekia daugiau kaip 100 tūkst. litų.

Nekilnojamojo turto agentūros „InReal” duomenimis, vienas sodo sklypo aras Kleboniškyje vidutiniškai kainuoja 12 tūkst. litų, Fredoje, Narsiečiuose, Aleksote – 6 tūkst. litų. Gana brangūs sklypai netoli Akademijos gyvenvietės esančiuose soduose. Ten aras kainuoja 10 tūkst. litų.

Gyvenamieji kvartalai dar tik kuriasi

„Kaune jaučiamas susidomėjimas soduose esančiais sklypais ir juose pastatytais namais, – sakė „InReal” Komunikacijos ir rinkotyros skyriaus vadovė Inga Smirnovienė. – Iš dalies tai lemia smarkiai pabrangę namų valdų sklypai. Tačiau teigti, kad Kauno rajone esantys sodai virsta gyvenamaisiais kvartalais – anksti. Yra pardavinėjamų namų soduose, kuriuose galima gyventi ištisus metus, tačiau dar nematyti tendencijos ten kurtis ištisiems kvartalams”.

Pasak I.Smirnovienės, Vilniuje šis procesas jau įsibėgėjęs. „Sostinės kolektyviniai sodai ilgą laiką buvo primiršti, bet sparčiai augant butų ir namų kainoms, jie tapo populiarūs kaip alternatyvūs, gerokai pigesni būsto variantai”, – teigė ji. Vilniaus apylinkėse ir pačiame mieste esančių sodo sklypų vieno aro kainos svyruoja nuo 8 iki 65 tūkst. litų.

Tokios pačios tendencijos pastebimos ir Klaipėdoje. „Ten vis labiau populiaru pirkti žemės sklypą su nameliu sodų bendrijose ir vietoj jo statyti naują individualų namą. Ypač mėgstamos Mažojo Kaimelio, „Pakrantės” ir Dituvos sodų bendrijos”, – sakė I. Smirnovienė.

Žmonės keliasiiš miestų

Gyventojų persikėlimas gyventi į sodus spartėja ir Kaune. Netoli Šlienavos esančių sodų bendrijos „Berželis” pirmininkė Daina Adomaitienė sakė, kad kai kurių šios bendrijos gyventojų namų vertė per kelerius metus pakilo iki 250 tūkst. litų. „Vien sklypai su mažais namukais dabar gali būti parduodami už 50 – 60 tūkst. litų”, – kalbėjo ji.

Pasak D.Adomaitienės, daugelis atvažiuojančių ir besidairančių sklypų pirkėjų turi planų čia apsigyventi. „Tačiau mūsų sodai neturi vandentiekio, kanalizacijos, todėl reikia nemažų investicijų arteziniams gręžiniams, vietinei kanalizacijai, – sakė ji. – Antra vertus, bendrija yra netoli kelio, kuriuo važinėja miesto autobusai, mikroautobusai, visai netoli Šlienavos, Vaišvydavos gyvenvietės”. „Berželyje” yra 113 sklypų, čia nuolat gyvena 12 šeimų.

Kauno rajono sodų bendrijų asociacijos valdybos pirmininkas Eidigintas Germanavičius sakė, kad jis pats jau penkerius metus gyvena netoli Domeikavos esančioje „Smiltynės” sodo bendrijoje. „Iš šimto sodininkų trečdalis čia jau pasistatė gyvenamuosius namus. Netoli yra mokykla, soduose nutiestas miesto vandentiekio tinklas, šalia daug tvenkinių, todėl žmonėms ši vieta labai patraukli”, – pasakojo jis.

E.Germanavičiaus nuomone, ateityje sodų bendrijos neišvengiamai virs gyvenvietėmis. „Tačiau reikia įstatymų pataisų, – kalbėjo jis. – Pavyzdžiui, niekaip nesiseka susitarti su elektros tiekėjais ir skirstytojais, kad jie perimtų sodų elektros tinklus. Siekiame, kad norintiesiems statytis namą sodo sklype nereikėtų vargti perdarant detaliuosius planus ir iš naujo atliekant brangius sklypo matavimus”.

E.Germanavičius įtrauktas į darbo grupę Seime, kuri iki lapkričio pabaigos turės parengti pasiūlymus sodų bendrijų teisinių aktų pataisoms.

„Nematomi” gyventojai

Kol kas sodų bendrijos gyvenvietėmis virsta chaotiškai. Kauno rajone yra beveik 196 sodininkų bendrijos, tačiau iš jų tik 17 yra įregistravusios gatvių pavadinimus savo teritorijose.

Kauno rajono vicemeras Artūras Orlauskas sakė, kad tokia padėtis apsunkina ne tik sodų bendrijos narių gyvenimą, bet ir komplikuoja policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės apsaugos ir kitų tarnybų darbą.

„Tarnybų darbuotojai, nežinodami adreso, negali operatyviai atvykti į įvykio vietą, klaidžioja sodų takais, – sakė A.Orlauskas. – Be to, sodų gyventojai, neturėdami adreso, negali deklaruoti gyvenamosios vietos”.

Vicemero duomenimis, iš 20 tūkst. sodininkų nuolat soduose gyvena apie 8 tūkst. „Tai sudaro apie dešimtadalį visų rajono gyventojų, tačiau jų tarsi nėra. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į gyventojų skaičių skiriami greitosios pagalbos ekipažai. Manau, kad deklaravus savo gyvenamąsias vietas visiems soduose įsikūrusiems žmonėms turėtume mažiausiai vienu ekipažu daugiau”, – kalbėjo jis.

Kauno rajono valdžia neseniai kreipėsi į sodų bendrijų pirmininkus, kad šie sušauktų visuotinius susirinkimus ir patvirtintų juose takų pavadinimus, pateiktų juos seniūnijoms, o Kauno rajono taryba įteisintų kaip gatves.

„Tada sodininkų adresai patektų į valstybės kadastro duomenų bazę ir būtų prieinami visoms tarnyboms”, – sakė A.Orlauskas.

Abejotini valdininkų sprendimai

Kauno miesto teritorijoje esantys Amalių sodai ateityje taip pat turėtų tapti gyvenamuoju kvartalu, tai numatyta ir miesto strategijos dokumentuose. Tačiau Savivaldybės administracija kol kas ne tik nekontroliuoja šio proceso, bet ir kuria chaosą. „Kauno diena” jau rašė, kad valdininkai, užuot planavę šios gyvenvietės plėtrą, numatę patogias gatvių schemas, leido vienam savininkui privatizuoti valstybės žemėje esantį kelią ir paversti jį akligatviu, nors tam prieštaravo kiti sodų bendrijos nariai. Jiems belieka tikėtis, kad tam nepritars Kauno miesto taryba.

Urbanistas Rimvydas Palys mano, kad Savivaldybės administracija pirmiausia turėtų numatyti visos Amalių sodų teritorijos plano perspektyvą ir neskubėtų tvirtinti abejotinų detaliųjų planų. „Kai ten bus gyvenvietė, galbūt šis kelias taps labai svarbus ir jį paskui teks išpirkti iš savininko, – kalbėjo urbanistas. – Vaizdžiai kalbant, nevertėtų siūti sagų, kol dar nebaigtas švarkas”.