Smegduobių įkaitai jau rengiasi kraustynėms

Valstybės paramą gavę Biržų krašto žmonės pavojingais tapusius savo būstus privalės palikti per pusmetį

Trys Biržų rajono šeimos, kurių namai dėl atsivėrusių smegduobių atsidūrė ant prarajų, per pusmetį privalės išsikelti iš pavojingais tapusių savo būstų. Tam iš Vyriausybės rezervo buvo skirta 200 tūkst. litų.

Kiek pinigų gavo kiekviena šeima – nedetalizuojama teigiant, jog tai konfidenciali informacija. Neoficialiomis žiniomis, lėšos nukentėjusiesiems paskirstytos nevienodai, jos priklauso nuo turimo nekilnojamojo turto vertės. Tačiau gyventojai įsitikinę, kad ant prarajų atsidūrę namai tapo vienodai beverčiai – niekas jų ne tik nepirks, bet ir veltui neims.

Namo plyšiai didėja

Stasė Morkūnienė, po kurios gyvenamuoju namu, stovinčiu Biržuose, Sąjungos gatvėje, smegduobė atsivėrė pernai gruodžio 31-ąją, teigia gamtos padarytus nuostolius minimaliai įvertinusi 100 tūkst. litų. Saugesniam būstui įsigyti moteris gavo gerokai mažiau pinigų. Kiek konkrečiai lėšų jai skyrė valstybė, Morkūnienė nepanoro atskleisti, bet tvirtino, kad už tokius pinigus nei tokio namo, koks jos užgyventas, nei mažesnio tikrai nenupirks. Juo labiau kad griūvančiame name ji gyvena su sūnaus šeima, kurioje auga pora vaikų.

„Savo name nebegyvenu, bijau prasmegti. Sūnaus šeima jame leidžia tik dienas, naktimis eina miegoti į garažą ar dar kur nors”, – LŽ sakė Morkūnienė. Ji teigė, kad iš Sąjungos gatvės išsikraustyti jai itin sunku, nes ten užveistas puikus sodas, dera daržų derlius.

Kad name gyventi tikrai nebeįmanoma, byloja nuolat name girdimas besiplečiančių sienų traškesys. Pasak Morkūnienės, praėjus septyniems mėnesiams po smegduobės atsivėrimo, sienų plyšiai gerokai padidėjo.

Daugybė tuštumų

Geologiniai tyrimai patvirtino, kad po Morkūnų namu yra penkios tuštumos. Pasak Panevėžio apskrities viršininko administracijos regioninės plėtros departamento vyr. specialistės Rasos Daraškevičienės, dar šiurpesnė situacija neduoda ramybės Širvenos seniūnijoje esančio Biržų kaimo gyventojos Andželikos Cechanavičienės šeimai. Po Cechanavičių namu ir šalia jo yra net vienuolika karstinių tuštumų, jų bendras aukštis – 6,8 metro. Šios šeimos namo pamatai ir sienos pradėjo trūkinėti prieš septynerius metus, dabar jame gyventi jau išvis neįmanoma.

Dėl baimės nugarmėti savo namą apleido ir Biržų rajono Naciūnų kaime iki tol gyvenusi Onos Danutės Bergerienės šeima. Geologiniai tyrimai patvirtino, kad gyventi tame name itin pavojinga.

Prasmegdintų liūtys

Biržų regioninio parko vyresnioji geologė Dangutė Kučinskaitė LŽ teigė, kad virš smegduobių gyvenančius žmones gelbsti tai, jog Biržų krašte žiemą įšalas tvyrojo iki metro gylio, pavasarinis lietus nutekėjo paviršiumi ir į žemės gilumą neprasiskverbė. Dabar keletą mėnesių tvyro stichinė sausra. Kadangi žemė nemato lietaus, tai ir po žeme esantys gipso sluoksniai palyginti kieti. Greičiausiai po sausros pasipils smarkios liūtys. Tikėtina, kad tuomet skylinėjantys ir smengantys namai galutinai sugriūtų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.