Aptiktas pirminis užkrečiamo šunų vėžio šaltinis

Manoma, kad atsektas pradinis lytiniu keliu užkrečiamo šunų vėžio šaltinis: tai tikriausiai buvo vienas šuo arba vilkas, daugiau nei prieš 200 metų gyvenęs Azijoje. Panašu, kad liga praeityje buvo agresyvesnė, teigia mokslininkai. Tai nėra įprasta – paprastai vėžiniai susirgimai su laiku tampa agresyvesniais. Nustačius priežastis dėl kurių ši liga tapo mažiau mirtina galbūt būtų lengviau ieškoti vėžinių susirgimų gydymo būdų.
Teigiama, jog dauguma auglių formuojasi tuomet, kai organizmo ląstelės pradeda nekontroliuojamai augti ir daugintis. Bet šunų užkrečiamas venerinis auglys (canine transmissible venereal tumor – CTVT) plinta vėžinėmis ląstelėmis, kurios iš vieno šuns organizmo į kitą patenka lytinių santykių metu. Liga pažeidžia snukius ir genitalijas, bet paprastai pagyjama per kelis mėnesius.
Londono universiteto koledžo (D.Britanija) mokslininkas Claudio Murgia su kolegomis ištyrė vėžinių CTVT ląstelių, paimtų iš 16 negiminingų šunų organizmų, DNR. Šie šunys gyveno Italijoje, Indijoje ir Kenijoje. „Galime pasakyti, kad auglys nebuvo sergančiojo šuns ląstelių darinys, nes jo DNR skiriasi nuo šeimininko”, – sakė mokslininkų grupės narys virusologas Robinas Weissas.
Ištyrus per 30 metų septyniose skirtingose šalyse surinktus užšaldytus šunų auglių pavyzdžius nustatyta, kad kadaise šis vėžys buvo kur kas agresyvesnis. Pasak C.Murgia, jei pavyktų nustatyti kokiu būdu sumažėjo vėžio agresyvumas, tuomet galima būtų bandyti siekti panašios auglių transformacijos žmonių organizmuose.
Kai šiuolaikinis CTVT užkrečia šunį, jis išskiria cheminį junginį, kuris slopina imuninę sistemą, todėl šeimininko organizmas negali s juo kovoti. Bet po kelių mėnesių šuns imuninė sistema paprastai sugeba išnaikinti įsibrovėlį.
Žmonių atveju vėžiniai susirgimai dažniausiai nebūna užkrečiami. Žmonės vėžiu gali susirgti jei jiems persodinamas organas su augliu, kuomet nusilpusi jų imuninė sistema, o taip pat teoriškai AIDS sergantis pacientas galėtų užsikrėsti vėžiu lytinių santykių metu, bet to mokslininkams niekada nepavyko nustatyti praktiškai.