Ūkio ministras blaškosi meilės labirintuose

„Už savo gyvenimą aš atsakau pats. Gyvenimas – tarsi rašomasis darbas, kurį rašome be juodraščio, tad jame išlieka kiekviena dėmė, kiekvienas subraukytas puslapis”, – 1978 metais per stojamuosius egzaminus į Vilniaus universitetą savo rašinį pradėjo dabartinis ūkio ministras Kęstutis Daukšys.

45 metų politiko gyvenimo knygoje yra nemažai subraukytų puslapių.

Po skandalo ūkio ministro postą palikusį Viktorą Uspaskichą pakeitęs K.Daukšys į ministeriją atsinešė itin spalvingą biografiją.

Šalies vadovui Valdui Adamkui prisipažinęs, kad vienintelė jo silpnybė – valstybinio darbo patirties neturėjimas, Darbo partijos narys K.Daukšys turbūt neišdrįso pasakyti apie jo asmeniniame gyvenime tvyrančią sumaištį.

Trys šio vyro paliktos moterys ir be kasdienio tėvo dėmesio užaugęs 19 metų nesantuokinis sūnus Mindaugas – tokia tikroji politiko K.Daukšio biografija.

Dabar ministras oficialiai susituokęs su antrąja žmona Edita, tačiau jau kelerius metus gyvena su kita moterimi.

Politiko širdį užkariavo 35 metų rusų kalbos mokytoja Eirida Bružienė. Ji nuo 1998 iki 2002 metų dirbo Lentvario įmonės „Kilimai” vadovo K.Daukšio sekretore.

Vedybos – studentės iniciatyva

„K.Daukšys – žiaurus ir negailestingas. Atėjęs vadovauti Lentvario „Kilimams”, jis į gatvę išmetė daugybę darbuotojų. Toks likimas gresia ir su ministru gyvenančiai mano buvusiai žmonai Eiridai”, – įsitikinęs 56 metų Aleksas Bružas.

Šalies švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas, Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojas A.Bružas su savo antrąja žmona Eirida susipažino prieš šešiolika metų universitete.

Tarp dėstytojo ir studentės įsiplieskė aistra, kuri virto meile.

„Aš labai nenorėjau vesti antrąkart, tačiau vedybos įvyko Eiridos iniciatyva. Tik nepagalvokite nieko bloga, mūsų santuoka buvo iš meilės!” – patikino A.Bružas.

Susituokusi ši pora gyveno dešimt metų. 1999 metais E.Bružienė vyrui įteikė skyrybų prašymą.

„Tada maniau, kad mane ištiko didžiulė tragedija. Bet laikas nuplovė visas nuoskaudas.

Dabar mane juokas ima prisiminus tuometes kančias.

Dieve, dabar gyvenu dar geriau nei anksčiau. Mat daug geriau viską suprantu ir galiu padaryti kokybišką šuolį į priekį”, – optimistiškai apie ateitį kalbėjo A.Bružas.

Rūpi garbė ir pinigai

Žinomas ir gerbiamas pedagogas net nebandė iš dabartinio Darbo partijos nario K.Daukšio atkovoti savo žmonos.

„Kova už savo žmogų turi būti nematoma. Iš šeimos pabėgę žmonės po kurio laiko sugrįžta. Tik ar verta vėl lipdyti santykius?

Praeitis vis tiek vilktųsi iš paskos”, – lėtai rinkdamas žodžius dėstė A.Bružas.

Šis vyras per dešimt santuokos metų spėjo gerai pažinti savo žmoną E.Bružienę.

„Inteligentiška, maloni, švelni, gera motina”, – įskaudintas vyras negailėjo gerų žodžių savo buvusiai sutuoktinei.

Tačiau jaunai moteriai nesvetimi ir žemiški troškimai.

„Garbė bei pinigai – šių dviejų dalykų ji visada norėjo ir siekė”, – įsitikinęs A.Bružas.

Pašnekovas neabejoja, kad jo buvusios žmonos norai išsipildė beveik šimtu procentų. Į svajonės viršukalnę E.Bružienei liko užlipti visai nedaug – paskatinti ūkio ministrą K.Daukšį išsiskirti su žmona Edita ir iš mylimosios tapti ponia Daukšiene.

„Eirida gali būti labai linksma, tačiau, neišsipildžius jos planams, ji puola į didžiulę depresiją.

Aš labai nerimauju dėl Eiridos. Jei K.Daukšys ją paliks, jai tai bus didelė tragedija. Po draugystės su ūkio ministru nebėra kur aukščiau kilti”, – atvirai svarstė A.Bružas.

Mergaitę auklėja ir ministras

Iš suirusios antrosios santuokos su Eirida docentui A.Bružui liko vienintelis džiaugsmas ir turtas – trylikametė duktė Solveta.

Be dukters nepraeina beveik nė vienas A.Bružo savaitgalis. Tėvą ir dukterį sieja šiltas ir artimas ryšys.

Mergaitė trykšte trykšta energija. Solveta labai gerai mokosi, dainuoja mergaičių chore „Liepaitės”, dalyvauja modelių konkursuose.

Paauglė nekart puikavosi ir Lietuvos žurnalų puslapiuose. Neseniai S.Bružaitė sulaukė pasiūlymo dirbti modeliu Japonijoje.

Jau kelerius metus Solvetą auklėja ne tik tėvai, bet ir dabartinis ūkio ministras K.Daukšys.

E.Bružienė su dukterimi ir ministru dabar gyvena erdviame bute sostinės centre. Šis būstas priklauso įmonei „Balticum grupė”, kurią K.Daukšys įkūrė 1995 metais.

Savo butą Vilniaus Pilaitės mikrorajone E.Bružienė kelerius metus nuomoja jaunai šeimai.

Pasiryžęs ginti savo atžalą

„Nenoriu, kad mano duktė per greitai subręstų. Noriu ją apsaugoti nuo gyvenimiškų pagundų.

Iš jos akių sklindantis dvasingumas traukte traukia mados pasaulio atstovus.

Tačiau jiems aš dar galiu pasakyti, kad mano duktė, pavyzdžiui, nevyks į Japoniją, nes aš neduosiu raštiško leidimo.

Tačiau K.Daukšiui taip paprastai juk negaliu pasakyti, jog jis blogai elgiasi su mano dukterimi”, – savo tėvišką baimę atskleidė pedagogas A.Bružas.

Pašnekovas neslėpė, kad būtų sunku dukteriai drausti vaikščioti į pobūvius, jeigu į juos S.Bružaitę vestųsi motina arba jos draugas K.Daukšys.

„Tokios jaunos mergaitės įsivėlimas į politinį gyvenimą būtų nesąmonė. Nenoriu, kad iš jos akių pradingtų dvasingumas”, – nerimavo S.Bružaitės tėvas.

Vaikų psichologiją gerai išmanantis pedagogas teigė, kad laikotarpis nuo 13 iki 16 metų paaugliams – pavojingiausias, jie lengvai gali pasukti klystkeliais.

„Solveta – nenustygstanti kaip gyvsidabris. Mano dukteriai šitą energiją reikia kur nors išlieti, bet ji dar nežino stabdžių.

Kadangi Solveta gyvena ne su manimi, negaliu žinoti, kaip dabar bus, K.Daukšiui tapus ministru”, – širdies skausmo dėl dukters ateities neslėpė A.Bružas.

Ir dėstytojų, ir studentų gerbiamas docentas tikrai nesėdėtų sudėjęs rankų, jei matytų, jog ministro namuose vyksta blogi dalykai.

„Savo mažąja aš tikrai pasirūpinsiu!” – kalbėjo ryžtingas tėvas.

A.Bružas bendrauja su daugeliu Darbo partijos atstovų, tačiau su K.Daukšiu jam dar neteko susitikti ir pakalbėti.

Vadina Seimo nario žmona

Dabartinę ministro K.Daukšio draugę E.Bružienę „Lietuvos ryto” žurnalistai sutiko Šiltų širdžių klubo narių vakarėlyje Vilniuje.

Moteris atvyko kiek pavėlavusi.

„Pagaliau atvažiavo Seimo nario žmona!” – viena kitai kuždėjo klubo narės.

Jos vartė leidinį, kuriame puikavosi nedidelė K.Daukšio ir jam prie šono prisiglaudusios E.Bružienės fotografija.

Šią porą fotografai įamžino per Seimo milijonieriaus Antano Boso penkiasdešimtmečio jubiliejų Palangoje.

E.Bružienė tada vilkėjo elegantišką juodą vakarinę suknelę, jos nuogus pečius dengė kailis, o gilią iškirptę paryškino perlų karoliai.

„Eirida, vos tave pažinome toje nuotraukoje!” – susižavėjimo kupinais balsais aikčiojo Šiltų širdžių klubo narės.

E.Bružienė į šią kolegių nuostabą nieko neatsakė, tiktai maloniai šypsojosi. Paklausta, kur taip ilgai užtruko, ji džiaugsmingai atsakė: „Aš ką tik iš paežerės!”

Viena klubo narė tyliai nusistebėjo, kad paprastai prie ežero nevažiuojama su aukštakulniais bateliais, elegantišku šviesiu švarku bei ilga gėlėta suknele. Taip tą vakarą atrodė ūkio ministro draugė.

Sutuoktinius sieja tik turtas

Po nuotrauka, kuri buvo daryta per A.Boso jubiliejų, yra parašas: „Parlamentaras Kęstutis Daukšys su žmona Edita”.

Nežinia, ar ministro stuoktinė E.Daukšienė matė šią nuotrauką, tačiau bet kurią moterį įžeistų toks netikslumas, juolab kad Edita iki šiol yra oficiali K.Daukšio žmona.

Jos vardas yra nurodytas ir oficialioje Seimo nario biografijoje, kurią internete gali išvysti visi rinkėjai.

K.Daukšys su Edita susituokė 1994 metais. Abiem ši santuoka – antroji.

Šią porą dabar sieja tik bendras turtas. Kęstutis ir Edita Daukšiai bendrų vaikų neturi. E.Daukšienė iš pirmosios santuokos augina paauglę dukterį.

Gražiausia moteris laiptinėje

K.Daukšiui ir jo žmonai Editai priklausančiame bute Vilniuje gyvena ne patys savininkai. Duris atvėrę studentiško amžiaus jaunuoliai „Lietuvos rytui” sakė, jog erdvų ir šiuolaikiškai įrengtą butą nuomoja iš E.Daukšienės.

Šito buto šeimininkę jie neva mato tik kartą per mėnesį.

„Edita – pati gražiausia moteris mūsų laiptinėje!” – taip „Lietuvos rytui” sakė E.Daukšienės kaimynė Gražina.

Moteris puikiai pamena laikus, kai dabartinis ūkio ministras dar gyveno su savo žmona.

„Kai pora atsikėlė į mūsų laiptinę, matydavau, kaip jie išeina pasivaikščioti. Į tėvų rankas įsikibdavo tokia maža mergaičiukė.

Prabėgo keleri metai, ir ta mergaičiukė smarkiai ištįso. Kaimynų duktė virto gražuole”, – pasakojo Daukšių kaimynė.

Viena E.Daukšienės pažįstama „Lietuvos rytui” pasakojo, kad visą gyvenimą lengvai gyvenusi moteris dabar priversta dirbti.

E.Daukšienė neseniai pabaigė verslo ir vadybos kursus bei ėmė platinti kosmetiką.

Pažadas virto slėpynėmis

„Lietuvos ryto” žurnalistei pažadėjusi papasakoti apie santuoką su ūkio ministru, E.Daukšienė kitą dieną persigalvojo. Ji neatėjo į susitikimą ir išjungė mobilųjį telefoną.

Po kelių dienų E.Daukšienė vėl persigalvojo ir pažadėjo interviu.

Telefonu paklausta, ar jos vyras jai nedaro spaudimo nuo žurnalistų atsitverti tylos siena, E.Daukšienė nusikvatojo ir patikino: „Aš gyvenu tik taip, kaip pati noriu”.

Tąvakar moteris buvo nusiteikusi linksmai. Žurnalistams ji pasiūlė vakarą praleisti Molėtų rajone esančioje savo sodyboje, kurioje jos žmonės iškūrentų pirtį. Susitikimą ir pokalbį ji dar kartą nukėlė kelioms dienoms.

Bet susitikimo scenarijus pasikartojo – E.Daukšienė išjungė savo mobilųjį telefoną ir, nors buvo pažadėjusi, žurnalistams nepaskyrė nei vietos, nei laiko susitikti.

Politiko tėvai – įtakingi

K.Daukšys niekuomet nepatyrė nepriteklių. Jo tėvas Juozas 31 metus vadovavo buvusiai Alytaus vyno gamyklai, kuri dabar yra žinoma „Alitos” vardu.

Alytuje sunku rasti žmogų, kuris apie J.Daukšį atsilieptų blogu žodžiu.

Šios įmonės darbuotojai buvusį vadovą prisimena kaip draugišką žmogų. Iš pradžių nedidelis gamyklos kolektyvas kartu švęsdavo kolegų gimtadienius.

J.Daukšys neatsisakydavo dalyvauti šventėse.

Ilgametį gamyklos vadovą buvę pavaldiniai prisimena kaip inteligentišką, pasitempusį vyrą.

Kartu tai buvo ir įtakingas sovietinių laikų nomenklatūrininkas.

Ne vienas alytiškis iki šiol įsitikinęs, kad tik J.Daukšio pastangomis Alytuje pradėtas gaminti šampanizuotas vynas.

Iš pradžių Maskvos valdžia šią gamybą ketino diegti Anykščių vyno gamykloje.

Alytuje kalbama, kad J.Daukšys artimai bendravo su daugeliu sovietmečio įtakingų veikėjų.

Triukšmingi valdžios vyrų pasilinksminimai vykdavo „Alitos” viloje, esančioje Ryliškių kaime.

Įtakos bei autoriteto J.Daukšys neprarado ir prieš dešimt metų išėjęs į pensiją. Su juo bendrauja ir Alytaus politikai, ir verslininkai.

Bet vien Alytumi J.Daukšio įtakos sfera neapsiriboja. Jis tebeturi ryšių ir dabartiniuose šalies valdžios sluoksniuose.

Ministro tėvai gyvena prieš keletą dešimtmečių statytame standartiniame Alytaus eksperimentinio namų statybos kombinato name, kuris yra Kurortu vadinamoje Alytaus senamiesčio dalyje.

J.Daukšio sutuoktinė Eugenija daug metų dirbo buvusiame Alytaus politechnikume (šiuo metu – Alytaus kolegija) direktoriaus pavaduotoja ir chemijos dėstytoja.

Kai Darbo partijos narys, dabartinis ūkio ministras K.Daukšys buvo išrinktas į Seimą, savo turėtas Lentvario įmonės „Kilimai” akcijas perrašė tėvui.

Susituokė su bendramoksle

Įtakingo tėvo pėdomis nusekė ir vyriausias sūnus Kęstutis.

1978 metais K.Daukšys su pagyrimu baigė Alytaus 5-ąją vidurinę mokyklą.

Tais pačiais metais jis pradėjo studijas Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultete, kur įgijo pramonės planavimo specialybę.

Kęstutis buvo universiteto pažiba – gerai mokėsi, visuomeniniais pagrindais vadovavo studentų darbo būriui.

Studijuodamas jaunuolis susidraugavo su bendramoksle Julija. Iš Panevėžio į Vilnių atvykusi tamsiaplaukė mergina grupėje niekuo neišsiskyrė, mokėsi patenkinamai.

1982-ųjų rudenį Julija ir Kęstutis sumainė aukso žiedus Alytuje. K.Daukšį pažinoję žmonės mano, jog jaunuolių vedybos buvo iš meilės.

Užmezgė nesantuokinį ryšį

Po studijų Vilniaus universitete K.Daukšiui buvo pasiūlyta čia dar pasilikti ir padirbėti Politinės ekonomijos katedros asistentu.

Diplomuotas ekonomistas šito pasiūlymo neatmetė.

Universitete K.Daukšys paslapčia nuo žmonos užmezgė romaną su buhalterinės apskaitos specialybės studente Jolita.

Netrukus ji pastojo.

Alytiškiai dar prisimena, kaip pas K.Daukšio tėvus atvyko nevietinė mergina su savo motina.

Duris nelauktoms viešnioms atvėrė pats Kęstutis. Kalbama, kad, išgirdęs moterų atvežtą žinią, jis nualpo.

Sužinojusi apie šį nesantuokinį ryšį tuometė K.Daukšio žmona Julija su juo neišsiskyrė.

Netrukus ir ji pastojo.

Santuokinį sūnų K.Daukšys pavadino savo tėvo Juozo vardu. Nesantuokiniam sūnui buvo duotas Mindaugo vardas.

Kęstutis su pirmąja žmona Julija išsiskyrė 1994 metais.

Iš pradžių moteris sutiko pakalbėti su „Lietuvos rytu”, tačiau numatytas pokalbis vakare neįvyko – moteris staiga persigalvojo.

Nesantuokinį K.Daukšio sūnų auginanti Jolita, paklausta, ar tėvas nuskriaudė savo atžalą, patikino: „Atvirkščiai, K.Daukšys savo sūnaus net labai nenuskriaudė”.

Tuo tarpu daugelis K.Daukšio buvusių ir esamų kolegų nė akyse nėra matę nesantuokinio politiko sūnaus.

Visi kaip vienas tvirtino, kad ne kartą bendravo tiktai su Juozu, o Mindaugo net nepažįsta.

Aukštas pareigūnas slapukauja

Dabartinio ūkio ministro spalvingą praeitį žino tiktai artimai su juo bendraujantys žmonės.

Pats K.Daukšys vengė susitikti su „Lietuvos rytu” bei papasakoti apie savo gyvenimą.

Vis dėlto „Lietuvos ryto” žurnalistei pavyko su ūkio ministru pasikalbėti akis į akį.

Šį antradienį, po ilgo posėdžio Seime, K.Daukšys klausimus patarė užduoti žingsniuojant greta.

– Su kokia ponia rytoj, Mindaugo karūnavimo dieną, eisite į pokylį Prezidentūroje? – paklausiau K.Daukšio.

– Su savo.

– Koks jos vardas?

– Koks skirtumas? Kai ateisiu, pamatysite.

– Su kokia moterimi jūs dabar gyvenate?

– Tai yra mano asmeninis reikalas.

– Su savo žmona Edita?

– Tai yra mano asmeninis reikalas.

– Tai yra ne tik jūsų, o ir visų jūsų rinkėjų reikalas – jie jus išrinko į Seimą!

– Galiu tik tiek pasakyti – su savo žmona aš dabar negyvenu.

– Ar jūs su žmona Edita esate išsiskyręs?

– Ne.

Šio pokalbio metu ūkio ministras paklydo tiesiame Seimo koridoriuje. Praėjęs reikiamą kabinetą, K.Daukšys stabtelėjo, apsižvalgė, atsisveikino ir nukūrė atgal.

Šį trečiadienį Prezidentūroje surengtame Valstybės dienos pokylyje K.Daukšys nepasirodė. Matyt, neapsisprendė, su kuria ponia eiti.

Lina Varnaitė