Nacių vaidmenis atlikę aktoriai susibūrė Latvijoje

Lietuvių aktoriai, sovietiniais metais rusų filmuose vaidinę nacistus, atvykę pabendrauti su kolegomis, pateko į nacistinės simbolikos perkrautą susibūrimą, rašo dienraštis L.T.

Latvijoje po Kuldygos apylinkes važinėję turistai penktadienio pavakarę buvo šokiruoti prie Edolės pilies išvydę… nacių susirinkimą.

Skamba vokiški maršai, iškilmingai pakeliama vėliava su svastika, pagarbą atiduoda juodais kaklaryšiais pasirišę „hitlerjungend’ai“… Pilį iš visų pusių saugo policija ir saugos tarnybos, budi gaisrinės, greitosios pagalbos automobiliai… Galima pamanyti, kad vyksta nacių viršūnių susitikimas, bet… „Čia estai filmuoja kiną“, – sutrikusiems turistams paaiškina latvių apsaugininkas. Latvijoje vyko slaptas „ideologinio fronto veteranų“ susitikimas, rašo L.T.

Filmavimas – įslaptintas

Estų kino kūrėjai – režisierius Arbo Tammiksaaras ir prodiuseris Jaakas Kilmi – sumanė sukurti dokumentinį filmą apie trijų Baltijos šalių aktorius, sovietiniuose filmuose vaidinusius vokiečius, fašistus, nacius ar kitus blogus Vakarų ponus. Filmas darbiniu pavadinimu „Fricai ir blondinės“ (arba „Nazis & Blondes“) pradėtas sukti pavasarį. O XIII a. statytoje Edolės pilyje, kur buvo filmuojama daugiausia filmų apie fašistus, nutarta surengti aktoriams stilizuotą šventę ir nufilmuoti baigiamuosius epizodus.

Filmo kūrėjai buvo itin atsargūs: kad nebūtų apkaltinti nacizmu, į Edolės pilį žurnalistų neįsileido. Niekas net neprasižiojo, kur šis renginys vyks. O Latvijoje pilių gerokai daugiau nei Lietuvoje…

Kodėl viskas vyko taip slaptai? A.Tammiksaaras L.T. sakė norėjęs surengti aktoriams šventę, panašią į „Oskarų“ apdovanojimus. „Mūsų aktoriai taip pat nusipelnė apdovanojimų, – teigė režisierius. – Sovietų kine jie suvaidino daug gerų vaidmenų, o dėl tuometinės ideologijos apdovanojimų negalėjo gauti… Kas duos prizą už fašisto vaidmenį? O vien jūsų Masiulis jo nusipelno. Dabar buvo galimybė juos įvertinti, apdovanoti, pagerbti, nufilmuoti ir įamžinti. Norėjome, kad jiems tai būtų šventė ir niekas netrukdytų“.

„Jautėmės kaip žmonės“

„Pagaliau pasijutome žmonėmis, nors keli į susitikimą atvyko jau su lazdelėmis… – L.T. pasakojo aktorius Romas Ramanauskas. – Dėkui Dievui, visi iki šiol mokame vieną bendrą kalbą, tad susišnekame. Renginys visiems patiko. Tai buvo tikrai aukšto lygio aktorių veteranų susitikimas puikioje aplinkoje, mums grojo orkestras, vaišino, rodė ištraukas iš filmų, kuriuose vaidinome mes, Baltijos šalių aktoriai“.

Į susitikimą iš Lietuvos atvyko mažiausiai žmonių, tik septyni aktoriai: vienintelė moteris Vaiva Mainelytė bei būrelis „nacių“ – Algimantas Masiulis, Vytautas Tomkus, Vidas Petkevičius, Algimantas Paulavičius, režisierius Rimantas Morkūnas ir filmo kuratoriumi paskirtas R.Ramanauskas. Iš Latvijos ir Estijos susirinko dar apie 20 aktorių.

V.Mainelytė sakė buvusi šiek tiek nustebinta aplinkos – nacių vėliavų, uniformuotų „froilen“, bet ji į tai reagavo kaip į teatralizuotą šou. „Nacizmas akcentuojamas nebuvo, jei būtų taip buvę, nebūtume išvis ten važiavę, – sakė V.Mainelytė. – Mes važiavome susitikti vieni su kitais, juk su dauguma kolegų nesimatėme po 20 ir daugiau metų… Nebuvo ten jokio fašizmo garbinimo. Tačiau anuomet tik tokiuose filmuose vieni su kitais ir susitikdavome…“

„Nacių nacis“ – A.Masiulis

Iki vidurnakčio vykusioje šventėje buvo ir įdomesnių renginių. Buvo surengtas konkursas, kuriame svečiai rinko, pavyzdžiui, geriausią gestapininko žvilgsnį, gestą, šūvį, kostiumą ir t.t. Apdovanojimus, vienas jų moteriškas – „Sniego karalienės“ – atiteko latvei Ingridai Andrinai, išsidalijo visų trijų šalių aktoriai. J.Budraitis apdovanotas už geriausią „fašistinį humorą“, „nusipelnęs“ vokiečių karininkas A.Masiulis pretendavo laimėti „nacistinį žvilgsnį“, tačiau jį nurungė estas Juris Lumiste. A.Masiulis laimėjo apdovanojimą už kostiumą. Renginyje nedalyvavęs Regimantas Adomaitis pretendavo tapti geriausiu „fašistų šauliu“.

Vis dėlto pagrindinis renginio apdovanojimas, sumanytas šio filmo kūrėjų, – „Nibelungų žiedas“ – už viso gyvenimo nuopelnus, daugkartinius puikius vaidmenis atiteko legendiniam „naciui“ A.Masiuliui. „Jūsų Masiulis – pagrindinis Sovietų Sąjungos „fašistas“, – juokavo A.Tammiksaaras.

„O paskui jaunos „gestapo mergaitės“ mus nuvedė į kambarius miegoti“, – prisiminęs įspūdingą vakarą juokėsi aktorius R.Ramanauskas.

Duoklė sovietmečiui

Tačiau tuo renginys nesibaigė. Estų užgaida šeštadienį aktoriai autobusu buvo atvežti į Rygą, kur buvo sumanyta surengti spaudos konferenciją ir prie Laisvės paminklo bei monumento sovietų kariams padėti vainikus. Tačiau aktoriai yra menininkai. Nors ir veteranai, bet ne karo… Tad gėlių vainikas, užuot papuošęs milžinišką monumentą, atgulė viename žaviame Rygos senamiesčio kampelyje, po skulptūra… Brėmeno muzikantams.

„R.Ramanauskas perėmė režisieriaus darbą, – pyktelėjo A.Tammiksaaras. – Jis vengė politikos, aštrumo, tad pasielgė kaip provokatorius, suagitavęs kolegas nenešti gėlių prie monumento kariams išvaduotojams. O mes norėjome, kad būtų pagerbti visi…“

„Nenorėjome politizuoti šio įvykio dėl dokumentinio filmo, – L.T. aiškino R.Ramanauskas, kuris bus pagrindinis filmo „Frizai ir blondinės“ veikėjas – pasakotojas. – Mes – aktoriai ir vaidinome anuomet tai, ką galėjome, kaip galėjome. Juk tik tokiu būdu, per tokius vaidmenis galėjome prasiskinti kelią į didįjį kiną, kuris tada buvo sovietų kinas. Daugeliui pasisekė, teko dirbti su garsiais režisieriais, vaidinti ne tik blogus vakariečius, o ir įdomesnius personažus. Pagaliau tas kinas mus išgarsino, todėl nenuostabu, kad iki šiol mus visus, ne tik Viją Artmanę ar Ivarą Kalninį, atpažįsta ir Rygos gatvėse“.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.