Už Seimo slenksčio – nedarbo šmėkla

Į parlamentą nepatekusių politikų duonos kąsnio vertė smarkiai skiriasi

Savo arba rinkėjų valia Seimą palikę politikai būna priversti ieškotis kito pragyvenimo šaltinio. Vieniems tai sekasi lengviau, kitiems tenka patirti ir bedarbio dalią. Labiausiai pasiseka tiems, kurie atstovauja didelėms partijoms, kurioms vis dar reikia jų paslaugų. Tuo tarpu menkesnę paramą visuomenėje turinčių partijų politikų laukia sunkūs išbandymai.

Buvo perspėtas iš anksto

Į šios kadencijos Seimą nepatekęs ekonomisto išsilavinimą turintis Lietuvių nacionalinės partijos „Jaunoji Lietuva” pirmininkas Stanislovas Buškevičius šiuo metu dirba ekonomikos konsultantu vienoje firmoje. Kaip „Kauno dienai” sakė politikas, šį darbą jis susirado „per vargus ir sunkumus”. Kurį laiką S.Buškevičiui teko būti ir bedarbiu.

„Eidavau ieškoti darbo, o man verslininkai sakydavo: žinai, jeigu mes tave priimsime, tai bus problemų – pradės konkurentai keršyti, trukdys mums dėl tavęs”, – prisimena pragyvenimo šaltinio paieškas buvęs parlamentaras.

Politikui teko susidurti ir su kitokiu požiūriu, suprasti, kad daug kam jis yra neparanki asmenybė. „Ai, čia tas Buškevičius. Įdarbinsi, tai paskui lįs, žiūrės, kalbės, darys pareiškimus. Niekas nenori tokio žmogaus priimti. Niekas!” – tikino buvęs Seimo narys.

S.Buškevičius sakė, kad dar tuomet, kai tik buvo pirmą kartą išrinktas į Seimą, iš vieno eksparlamentaro išgirdo perspėjimą, kad jo lauks toks likimas, jeigu jis pats savimi „nepasirūpins” dar dirbdamas Seime.

„Aš tą žinojau, bet negalėjau to daryti. Čia yra žmogaus pozicija. Jeigu būčiau manęs kitaip, geriau jau visai neiti į tą Seimą. O Seime buvo pasiūlymų – pabalsuok už vieną ar kitą įstatymą ir bus pinigų. Jeigu būčiau sutikęs, gal šiandien būtų ir tų pinigų, ir ta gera darbo vieta”, – sakė S.Buškevičius.

Mėgėjų kova su profesionalais

Tai, jog tenka užsidirbti duonos kąsniui, pasak S.Buškevičiaus, kenkia ir jo politinei veiklai. „Galėčiau dabar užsiimti partine veikla, bet, nors esu partijos vadovas, turiu dirbti privačiai ir partijos reikalais galiu rūpintis tik atliekamu nuo darbo metu. Tuo tarpu kitos partijos, su kuriomis mums reikia kautis, turi ir savo aparatus, ir savo apmokamus darbuotojus”, – apgailestavo jaunalietuvių pirmininkas.

Šalies partijos gauna dotacijas iš valstybės biudžeto pagal populiarumą ir laimėtas vietas per rinkimus. Dideliu populiarumu negalinti pasigirti „Jaunoji Lietuva”, pasak S.Buškevičiaus, iš biudžeto nėra gavusi „nė vieno lito”. Jo nuomone, tokia tvarka yra antidemokratinė, sugalvota tam, kad būtų žlugdomi gausumu ir palaikymu visuomenėje nusileidžiantys politiniai oponentai. „Dabar iš šalies viskas atrodo taip, lyg profesionalai boksininkai boksuotųsi su mėgėjais”, – palygino buvęs Seimo narys.

Nors S.Buškevičius tvirtina šiuo metu gaunąs maždaug penkis kartus menkesnį atlyginimą nei tuomet, kai buvo parlamento narys, skųstis nenori. „Mano poreikiai nėra dideli. Sukuosi. Svarbiausia, jaučiu moralinį pasitenkinimą, kad neparsidaviau, neparsiduodu ir neparsiduosiu ateityje. Džiaugiuosi, kad sugebėjau kažką gero padaryti būdamas Seime”, – sakė S.Buškevičius.

Priverstas skolintis

Lietuvos laisvės sąjungos (LLS) lyderis Vytautas Šustauskas nė nemėgino slėpti, kad dabar jam itin sunkios dienos. Iš pradžių jis nepakėlė telefono ragelio, tačiau netrukus pats perskambino. Kai pasiteiravome, ar nenorėtų, jog mes iš naujo jam paskambintume ir taip jis išvengtų išlaidų už telefono ryšį, politikas iš karto sutiko: „Perskambinkite, man tuoj kreditai baigsis”.

„Gyvenu sunkiai, galiu pasakyti. Drabužių ir batų pirkti nereikia – nuo Seimo laikų turbūt nieko nesu nusipirkęs. Kai buvau Seime, vos ne kiekvienai dienai turėjau naują kostiumą. Gal dėl to ir nesusitaupiau. Kai išėjau iš Seimo, kurį laiką pinigų turėjau, dar išeitinę kompensaciją gavau. Dabar gaunu miesto Tarybos nario atlyginimą – apie tūkstantį litų. Taip ir gyvenu”, – kalbėjo V.Šustauskas.

Tarybos nario atlyginimo, pasak eksparlamentaro ir buvusio Kauno miesto mero, nepakanka spręsti toms problemoms, kurias pats susikūrė tuomet, kai avarijoje sudaužė lizingo būdu pirktą automobilį „Chrysler”.

„Dabar beveik niekur nevažinėju, į Vilnių nuvykstu tik kokį kartą per mėnesį. Važinėju automobiliu, kuris naudoja dujas, tai irgi pigiau išeina. Pavalgau pas seserį. Skolinuosi, po to atiduotu ir vėl skolinuosi. Praeitą savaitę 300 litų pasiskolinau. Dabar mėnuo baigėsi, turėčiau gauti atlyginimą iš Savivaldybės”, – skaičiavo savo asmeninį biudžetą V.Šustauskas.

Veltui pildė anketas

LLS lyderis tikina, kad darbo ieškojęs gana ilgai, tačiau niekas nesutiko jo priimti. „Kiek ėjau, kiek prašiau, penkis kartus pildžiau anketas ir niekur nepriėmė. Prižada, liepia laukti skambučio. Laukiu, bet nieko. Kad nors tiesiai šviesiai pasakytų, kad esu nereikalingas. Matau, kad bijo tai į akis pasakyti. Geriau iš karto pasakytų – gerbčiau tokius žmones”, – apmaudžiai kalbėjo V.Šustauskas.

Buvęs parlamentaras prisipažino darbo prašęs ir dabartinio Kauno miesto mero, ir privačiose įmonėse. „Kam tas Šustauskas reikalingas? Privatininkai žino, kad negalės prie manęs vogti ar atlyginimą vokeliais mokėti”, – tikino buvęs miesto meras.

„Atvirai pasakius, duokite man bet kokį darbą. Kur mane pastatysite, po mėnesio ar dviejų aš jau sugebėsiu dirbti. Tik nenorėčiau dirbti buhalterijoje . Buhalteriu tai tikrai ne! Ir su kastuvu jau nesirengiu mojuoti – ne tam universitetą baigiau, jaučiuosi ne kvailesnis už kitus. O ir sovietiniais metais cecho viršininku buvau”, – kalbėjo V.Šustauskas.

LLS pirmininkas sakė tikėjęsis daug uždirbti iš savo knygos „Laisvė ir kraujas” pardavimo, tačiau leidyba užstrigo vos išspausdinus kelis šimtus egzempliorių, kuriuos jis išdalijo ar išpardavė savo giminėms ir pažįstamiems. Eksparlamentaras nenorėjo aiškinti, kodėl sustojo knygos leidyba, tikindamas, kad tai „visai kita ir ilga istorija”.

Pagalbos prašytojai politiko neprisimena

V.Šustauskas tikina kartais imąs apgailestauti dėl to, ką yra nuveikęs dėl kitų žmonių. Pasak jo, dabar nė vienas jo, patekusio į tokią padėtį, neprisimena.

„Daug galvoju ir kartais gailiuosi. Žmonėms atrodo, kad privalai jiems gera daryti. Lakstai, stengiesi, o padėkos iš jų nelabai sulauki. Kitą kartą širdis taip suskausta – tiek padėta ir nė vienas nepagalvoja, kad ir tau ko nors reikia. Niekada nesu niekam atsakęs, kai buvau Seimo narys. Kai tik būdavo kokios labdaros rinkliavos vaikų operacijoms ar panašiai, rinkti pradėdavo nuo manęs. Ir kai meras buvau, o žmonės ateidavo prašyti pagalbos, išsitraukdavau iš piniginės kokius 50 litų, kad nesėdėtų, nelauktų prie kabineto, nes kol susirinks visus popierius, visus parašus…” – prisimena politikas.

Vis dėlto politikas tvirtina, kad ir dabartinėje situacijoje, kurioje jis atsidūrė, „kentėti dar galima”. Jau anksčiau jis yra pareiškęs, kad per artėjančius rinkimus į savivaldybių tarybas ketina „susigrąžinti Kauną”.

Kas savaitę – tūkstantis kilometrų

Į Seimą nebepatekęs Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) narys Klemensas Rimšelis šiuo metu yra etatinis savo partijos darbuotojas. „Esu LiCS atsakingasis sekretorius, visos partijos struktūros administracijos vadovas ir už tai gaunu algą. Atlyginimas už Seimo nario šiek tiek mažesnis, bet neypatingai”, – sakė politikas.

„Ar esu patenkintas? Aišku, aš neturiu tokių galimybių dalyvauti politiniuose procesuose kaip būdamas Seimo nariu, bet tai manęs netrikdo. Nesakyčiau, kad tai yra labai neįdomus darbas, nors, žinoma, yra ir įdomesnių”, – tikino liberalcentristas.

Paklaustas, ar negirdi kalbų už nugaros, jog yra partijos išlaikytinis, K.Rimšelis atsakė: „Aš to negirdžiu. Mes esame normali partija, gaunanti valstybės ir rėmėjų paramą. Turime ganėtinai nemažai partijos narių, bet mūsų struktūra iš tikrųjų yra nedidelė – etatinių yra septyni žmonės. Taip jau atsitiko, kad atsakingojo sekretoriaus pareigas pasiūlė man. Aš iš pradžių sutikau laikinai, ir taip išėjo, kad tebeužimu šias pareigas.”

K.Rimšelis į darbą Vilniuje penkis kartus per savaitę važinėja iš Kauno, kuriame gyvena. „Kiekvieną savaitę nuvažiuoju po tūkstantį kilometrų ir esu pats tikriausias dvimiesčio gyventojas”, – šypsodamasis kalbėjo eksparlamentaras.

Liberalcentristas sakė besidžiaugiąs, kad nenutolo nuo politikos. Jis taip pat tvirtino, kad dėl tokio darbo ritmo jam nekilo noro ieškotis dar kokių nors papildomų darbų: „Dirbu tą darbą, už kurį esu atsakingas partijoje, ir viskas. Nesimėto tie darbai”.

Nesiryžo grįžti į universitetą

Iš atlyginimo, gaunamo iš partijos kasos, gyvena ir konservatorius Arvydas Vidžiūnas, nebeišrinktas į Seimą po to, kai praėjusios kadencijos pabaigoje kilo skandalas apie jo ir dar kelių parlamentarų tariamas sąsajas su „Rubicon group” juodąja buhalterija. Dabartinės A.Vidžiūno pareigos – Tėvynės sąjungos vykdomasis sekretorius.

„Tai vienintelė mano darbovietė. Atlyginimas – 5000 litų, neišskaičiavus mokesčių. Tai yra keliais litais daugiau, nei gaudavau, kai buvau Seimo narys. Žmona dirba, vieną vaiką turime, gyventi galima”, – atvirai apie savo piniginės turinį prakalbo konservatorius.

Pasak lituanisto A.Vidžiūno, jis buvo sulaukęs siūlymo grįžti dėstyti į Vilniaus universitetą, tačiau atsisakęs: „Buvo toks siūlymas, bet aš visą laiką bijau, kad studentai labai jautriai reaguoja į tai, kad ne visą dūšią atiduodi jiems. Tą aš esu pajutęs, tą yra pajutę ir mano kolegos, kuriems po politikos yra tekę grįžti. Reikia kelerių metų, kad vėl taptum tikras profesorius. Politikoje yra daug dalykų, kurių neišmanai ir kuriuos reikia išmanyti, tad dar dalytis į dvi ar tris dalis yra labai sudėtinga. Bent jau aš taip nesugebėjau, nesu skaitęs nė vienos paskaitos, kai buvau politikoje, nors labai traukė į universitetą”, – sakė A.Vidžiūnas.

Prastesnis už kitus nesijaučia

A.Vidžiūnas taip pat tikina nėra jutęs, kad būtų už akių pavadinamas partijos išlaikytiniu: „Čia yra normalus dalykas, partijoje yra keletas etatų. Žinoma, smagiau turėti matomesnį ar naudingesnį savo kraštui darbą, bet dabar tiesiog dirbu tokį – ant mano sprando visa partijos organizacinė struktūra.”

Jis taip pat tvirtina nesijaučiąs prastesnis už kitus dabartinės kadencijos Seimo narius bei žinąs, kad turėtų ką „pasakyti politikoje”, jeigu ateityje pasisektų sugrįžti į parlamentą.

„Man sekėsi būti politikoje, buvo smagu dirbti ir būti išrinktam Šakiuose. Bet yra taip, kaip yra. Žodžiu, daug kas susidėjo: žvaigždės, likimas ar kažkokios schemos, į kurias buvau patekęs. Pakankamai skaudžiai išgyvenau ir tai buvo didžiausia patirtis man, nors nebuvau vertas visų šitų dalykų. Bet ką dabar padarysi, viskas yra gerai, ateitis šviesi, mes laimėsime!” – labai optimistiška gaida pokalbį baigė konservatorių partijos vykdomasis sekretorius.

Paskolą ėmė sūnaus verslui

Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Vytenis Andriukaitis, irgi nukentėjęs per tą patį skandalą, į kurį buvo pakliuvęs jo politinis oponentas Seime A.Vidžiūnas, šiuo metu gyvena iš ekspertinio – analitinio darbo. Jis dirba viešosios įstaigos – Socialinių ir ekonominių mokslų instituto direktoriumi.

„Dirbu labai įdomų darbą. Šiuo metu rašau keletą ir istorinių, ir kūrybinių studijų. Taip pat dirbu prie labai sudėtingų europinių ir infrastruktūrinių projektų. Taip kad, sakyčiau, darbas labai įdomus ir labai praturtinantis. Kaip ir jūs, žurnalistai, dirbu galva ir plunksna”, – „Kauno dienai” sakė politikas.

V.Andriukaitis irgi neslėpė savo atlyginimo. Jis gaunąs 2300 litų kaip direktorius ir papildomą autorinį atlyginimą už dalyvavimą rengiant projektus.

„Palyginti su tomis pajamomis, kurias gaudavau kai buvau Seimo vicepirmininkas ir Europos reikalų komiteto pirmininkas, dabar jos gerokai mažesnės. Bet dabar ir mūsų šeima mažesnė, nes du vaikai jau stovi ant savo kojų, tad kol kas pajamų mums užtenka. Žinoma, jos nėra tokios, kurios leistų taupyti. Jeigu aš neturėčiau buto, baldų ir nebūčiau 55 metų amžiaus, tuomet tikriausiai reikėtų lįsti į dideles skolas, bet kai visa tai yra, tai situacija visiškai nebloga”, – sakė socialdemokratas.

Tiesa, eksparlamentarui vis dėlto teko įkeisti butą bankui ir imti paskolą, tačiau tai, pasak jo paties, „visiškai kitas kontekstas”. „Šią paskolą ėmėme, kadangi mano sūnus dirba finansų rinkose ir jam reikėjo įstatinio kapitalo jo veiklai. Skola didelė, bet tikiuosi, kad Didžiojoje Britanijoje studijas baigęs sūnus dirbs sėkmingai ir per 10-15 metų tą skolą sugebėsime grąžinti”, – viliasi V.Andriukaitis.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.