Originalūs, lengvi, praktiški, pagaminti iš ekologiškų medžiagų, nelūžtantys ir nekeičiantys formos, o svarbiausia – nebrangūs. Apie tokius baldus svajoja kiekvienas. Visus šiuos reikalavimus atitinkantys pripučiami baldai populiarūs užsienyje, o Lietuvoje – dar retenybė.
Pripučiami baldai – tai mūsų parduotuvėse, prekybos centruose atsirandantys oro pripučiami čiužiniai, foteliukai, kuriuos itin mėgsta vasarotojai. Šie kiniški polietileno gaminiai yra nepraktiški, neilgaamžiai, nefunkcionalūs ir niekuo neprimena originalių bei madingų Vakarų dizainerių kuriamų pripučiamų sofų, lovų, fotelių. Iš tvirtų ekologiškų medžiagų pagaminti pripučiami baldai tokie pat patogūs bei ilgaamžiai kaip ir jų pirmtakai. Jie sveria nedaug, lengvai prižiūrimi, nepavojingi vaikams, ekologiški.
Lietuvos nepasiekė
Pripučiamus baldus vertina Kanados, Japonijos, Švedijos, Rusijos, Čekijos, Vokietijos, Šveicarijos, Belgijos gyventojai. O štai Baltijos šalių žmonių jie dar nesužavėjo.
Lietuvoje kokybiški pripučiami baldai yra nepopuliarūs. Pavaikščiojus po sostinės baldų parduotuves daugiausia pavyko rasti pripučiamų vaikiškų foteliukų ir sofučių, išmargintų animacinių filmukų personažų atvaizdais. Pasak pardavėjų, pirkėjai pripučiamų baldų neieško – minėti nuotaikingi baldai netgi nelabai paklausūs.
Išrasti neseniai
Idėja sofas, lovas ir fotelius pripūsti oro gimė seniai – maždaug prieš šimtmetį, bet nebuvo lengva ją įgyvendinti.
1895 metais mėginta čiužinius pripildyti garų keleivinių traukinių vagonuose. Tačiau sumanymas patyrė visišką fiasko – oras greitai išeidavo pro čiužinio siūles, ir keleiviams tekdavo miegoti tiesiog ant kietų suolų.
Maždaug 1970 metais bandyta gaminti baldus iš plastiko. Tačiau ir ši idėja nepasiteisino – tokių baldų gamyba kainavo brangiai, o gaminiai buvo nefunkcionalūs, neilgaamžiai.
Tik maždaug 1993 metais buvo sukurtos ypatingos medžiagos ir technologijos pripučiamiems baldams gaminti. Dabar naudojamas specifinis plastikas yra vienas tvirčiausių, patogiausių ir ekologiškai švariausių medžiagų baldams gaminti.
Pripūsti nesunku
Pripučiamos baldų detalės yra vientisos, gaminamos be siūlių, tik su sandariai užsidarančiu vožtuvėliu. Todėl niekaip negali praleisti oro. Tokius baldus galima naudoti iki dešimties metų. Juos pažeidus, detales galima pakeisti arba užklijuoti specialiais klijais.
Pripučiamų baldus galima pripūsti bet kokio stiprumo oro srove – pavyzdžiui, fenu ar dulkių siurbliu. Paprasta ir greita – originalią sofą turėsite maždaug po pusvalandžio.
Oro atsargas reikėtų papildyti ne dažniau kaip kartą per trejus metus.
Katės nagų negaląs
Pirkdami naujus baldus visada jaudinamės, ar mylimi augintiniai jų nesugadins. Su įvairių veislių, temperamentų katėmis atlikti eksperimentai rodo, kad murklės tokiems baldams abejingos – medžiaga per minkšta galąsti nagus.
Nereikia bijoti, kad pripučiama sofa, fotelis ar lova gali susprogti – pripučiami baldai gaminami iš tvirtos medžiagos. Jie gali būti naudojami ne tik namuose, kur auga keli padūkę pypliai. Tokie baldai tiktų ir patalpoms, kuriose yra intensyvus žmonių judėjimas, – viešbučiams, ligoninėms, mokykloms.
Visi žino, kaip nemaloniai kvepia degantis plastikas. Tačiau kilus gaisrui iš labai minkšto plastiko pagaminti pripučiami baldai neišskiria nuodingų medžiagų, dega lėtai, skleidžia mažai dūmų.
Sveika ar nesveika?
Medikai nesutaria, sveika miegoti oro pripūstoje lovoje arba sofoje ar ne.
Patogu, nes baldas prisitaiko prie mūsų kūno formų. Pripučiamuose balduose nesikaupia dulkių, bakterijų, erkučių, prakaito, kitų nešvarumų, dėl kurių tradicinius čiužinius gydytojai pataria keisti bent kas 5-6 metus. Todėl originalūs oro pripūsti baldai labai tiktų alergiškiems žmonės.
Niekada nepirkčiau pripučiamų baldų. Pinigus išmesti į balą..? 😉
Lietuvoje tikrai pripučiami baldai net iki šiol nėra populiarus. Kažkaip visiškai nekelia pasitikėjimo… Nebent vilioja tai, kad nesikaupia dulkės, erkutės ir pnš.