Puikiai žinome, kad patys brangiausi ir saugiausi yra savi namai. Atsižvelgdami į finansines galimybes dažniausiai juos kuriame patys. Vaikų kambarį – taip pat, nes įsivaizduojame puikiai žinantys, ko reikia mūsų atžaloms. Tik ar tikrai?
Suaugusieji neretai vaikams primeta savo skonį, gyvenimo būdą. Aišku, skonį reikia ugdyti, tačiau kaip tai padarysi neugdydamas vaiko kūrybiškumo. Sakysite, kuriant interjerą, perkant baldus galima su jais pasitarti. Taip, bet ar vaikas mokės paaiškinti, ko jis nori? Be to, atžalos taip greitai auga, keičiasi jų poreikiai. O dar kasmet užklumpa ilgi žiemos vakarai, kai nėra saulės, gėlių. Tuomet ir vaikams mažiau džiaugsmo. Naują, saulėtą aplinką namie savo atžalai galima sukurti labai paprastomis priemonėmis, per daug neišlaidaujant. Tik reikia pasitelkti fantaziją.
Kūrybos laisvė
Nekalbėsime apie tai, kaip galima perdažyti sienas, pakeisti grindis ar įsigyti naujus baldus. Pasiūlysime tik keletą interjero detalių, kurios gali pakeisti nusibodusią aplinką. Ir, svarbiausia, suteiksime vaikui laisvę. Juk dauguma puikiai prisimename visą vaikystę lydėjusius nuolatinius draudimus ir mokymus, kaip atsargiai reikia elgtis su daiktais.
Pradėkime nuo užuolaidų. Kiekvieną dieną jų nekeisi, bet ar ne šios uždangos kartais tampa mažyčio apmaudo priežastimi, tarsi išties užstotų langą į pasaulį. Jei ilgos užuolaidos įgriso, gal vertėtų jas patrumpinti. Tarkim, tiek, kad nesiektų palangės. Ant užuolaidų kraštelių galima prikabinti įvairiausių spalvotų segtukų su gėlytėmis, boružėlėmis ar mažais žaisliukais. Tai papuoštų audinį, suteiktų naujumo, o ir segtukas visada būtų po ranka.
Pieškite ant baldų
Vaikų kambaryje paprastai būna daug mažų spintelių ir spinta drabužiams. Ant šių baldų paviršiaus nesiūloma klijuoti jokių lipdukų, plakatų. Jie greitai nusibosta, moraliai pasensta, be to, gana sunkiai yra nuvalomi. Paprastesnis ir išradingesnis būdas – ant spintos durų piešti guašu, vandeniniais dažais. Dabar daugelis baldų gaminami iš įvairių plokščių, kurių paviršių lengva valyti. Tokie dažai jo negadina, yra nesunkiai nuplaunami. Vaikui smagu ant savo spintos piešti tai, ką jis nori!
Aišku, galima į pagalbą pasikviesti ir menininką. Jis specialiais dažais ištapys spinteles ir spintas ilgesniam laikui.
Dauguma vaikų mėgsta ant sienų klijuoti įvairius plakatus, nuotraukas. Tačiau geriau visa tai įrėminti ir kabinti su rėmeliais.
Vaiko kambaryje nesunku ir daugiau erdvių pritaikyti kurti. Reikia paimti spalvotų tapetų (gali būti languoti, vienspalviai) juostą ir vertikaliai arba horizontaliai pritvirtinti prie sienos. Ant jos galima piešti, kabinti įvairius paveikslus, rašyti patikusias mintis. Nusibodo, susuki ruloniuką ir padedi į šalį. Tokias juostas lengva keisti ir, suprantama, nuolat atnaujinti aplinką.
Ne vieta minimalizmui
Eksperimentuoti su minimalizmu, tuščiomis erdvėmis ir steriliais paviršiais patys galite kiek širdis geidžia, tačiau jūsų atžalų (bent jau iki 10 metų) kambaryje tokiam stiliui ne vieta. Vaiką supanti aplinka turi būti ypač turtinga. Kuo daugiau detalių – tuo geriau. Daiktų, faktūrų, audinių, spalvų įvairovė formuoja meninius gabumus, ugdo vaiko protinius gebėjimus.
Nepamirškite, kad šis įvairus pasaulis, panašiai kaip ir gyvas organizmas, privalo nuolat keistis. Minimalizmas turi tik vieną pranašumą – padeda susikaupti mokantis. Tačiau tokiu atveju vaiko vystymasis bus vienpusis dėl vaizdų stokos. Galbūt iš jo išaugs puikus programuotojas, bet kitais atžvilgiais…
Jei jūsų pirmaklasis labai išsiblaškęs, nieko nepajėgia atlikti iki galo, šokčioja nuo vieno darbo prie kito, jam, ko gero, naudingas lengvesnis minimalizmo variantas. Tačiau tokiu stiliumi galima paįvairinti tik vaiko kambario darbo zoną.
Psichologo pastabos
Kambaryje, kuriame vaikas gyvena iki dešimties metų, būtinai turi būti tam tikras kampelis, kur jis galėtų netrukdomas išdykauti, pavyzdžiui, piešti ant sienos. Jei vyresnis vaikas vis dar paišo ant baldų ir sienų, vadinasi, jis protestuoja prieš tėvų vertybes. Taip, tai nenormalu, tačiau nepanikuokite. Reikėtų žinoti, jog, tarkim, spalvotas brūkšnys, perbrėžtas per visą veidrodį, rodo, kad jūsų paauglys prieštaringai vertina save – nori save mylėti ir negali. Jei vyresnio vaiko kambaryje, ypač ant sienų, kurios paprastai būna nukabinėtos įvairiais plakatais, vyrauja kontrastingi spalvų deriniai (ypač balta ir juoda), vadinasi, nestabili jo psichinė būsena.
Raudoni ir juodi deriniai rodo didelę agresiją. Jei vaikas ir taip elgiasi įžūliai, pusė bėdos, tačiau jei iš išorės jis atrodo ramus – kur kas blogiau. Neišlietos neigiamos emocijos gali pasireikšti ligomis, neurozėmis ir kitomis problemomis.
Kai vaikas jaučiasi „ne namie”
Netvarka atžalos kambaryje – ne vienareikšmis dalykas. Ji gali rodyti ne tik tingumą, netvarkingumą, bet ir jausmų painiavą, vidinę tuštumą, nesaugumą, neįsisąmonintą konfliktą su suaugusiųjų pasauliu. Į netvarką reikėtų atkreipti dėmesį tada, kai vaikas, iki tol buvęs tvarkingas, staiga ėmė mėtyti daiktus po kambarį ir jo niekaip negalima priversti susitvarkyti. Gal jis nelaimingai įsimylėjęs? Jeigu paauglys kambario interjere nieko nekeičia savaip, nerodo jokių individualybės ženklų, tai rimtas pavojaus signalas. Vaikas užsisklendžia. Greičiausiai kambaryje jis jaučiasi „ne kaip namie” – nepatogiai, nejaukiai, galbūt jį kas nors gąsdina. Taip dažnai būna, kai tėvai nesutaria. Ypač pavojingas ir akivaizdus simptomas – apleistas „beveidis” kambarys ir rūpestingai prižiūrimas kompiuteris. Tikrieji šio vaiko namai – virtuali erdvė, interneto gelmės, nes ten jis jaučiasi saugus. Atsiriboja nuo realaus gyvenimo (moksliškai tai vadinama eskapizmu) ir pasineria į virtualų ar fantazijų pasaulį. Tai rodo esant rimtų problemų.
Iš jų pačios mažiausios – infantilumas, nekomunikabilumas. Jei jūsų atžala – mergaitė, vadinasi, ji dar nesuvokia savo tikrosios prigimties. Galbūt yra pereinamojo amžiaus. Svarbiausia – nedaryti spaudimo, neprimesti tėvų gyvenimo būdo.
Taigi būtinai leiskite vaikui dalyvauti kuriant jo kambario ir visų namų interjerą. Tai padės suartėti visai šeimai, o mažylis supras, kad jo nuomonė irgi gerbiama. Be to, vaikas galės save išreikšti per daiktus.