Ilgos eilės, daugau dėmesio turtingam klientui, dideli įkainiai už paprastas paslaugas.
Tai problemos, su kuriomis susiduria žmonės, turintys reikalų su notarais.
Jau senokai ši konkurencijos bijanti valstybinė veikla kelia vis didesnį klientų pyktį, tačiau jokių pokyčių šioje sistemoje nematyti.
Kas kam turi tarnauti?
Neseniai Lietuvos ambasadorius Turkijoje Vytautas Naudužas su žmona tvarkėsi palikimą, kurį paliko jo uošvė. Atsakingas pareigas užsienyje atliekantis diplomatas nuėjo kančių kelius, kol susitvarkė šiuos reikalus notariate.
„Turėjome skraidyti į Vilnių ir tai sudarė nemažą įtampą, nors mokėjome už paslaugas pinigus.
Pasirodo, negali patekti pas pageidaujamą notarą, o tas, kuris priskirtas pagal gyvenamąją vietą, turi turtingų klientų ir ne tu jam galvoje.
Tuo tarpu notaras išdidžiai pareiškia, kad jei testamento nesusitvarkysi per 3 mėnesius, palikimo negausi”, – sakė V.Naudužas.
Ambasadoriaus teigimu, dabar klientai tarnauja notarų biurams, o ne notarai – klientams.
„Nors notarui už paslaugas yra mokami pinigai, vis tiek klientui tenka lakstyti į kitas įstaigas rinktis parašų. Kai jau viską turi, notaras uždeda „štempeliuką”.
Akivaizdu, kad žmogus negauna paslaugos, už kurią moka. Jei notaras ima pinigus, tai pats iki galo ir turi sutvarkyti dokumentus”, – sakė V.Naudužas.
Diplomato nuomone, pats žmogus turėtų pasirinkti, pas kurį notarą jam geriau eiti.
Jokia valstybė negali primesti savo valios.
Eilės – įprastas dalykas
„Lietuvos rytas” pasidomėjo, per kiek laiko pas notarą galima gauti pačias paprasčiausias jo teikiamas paslaugas – patvirtinti dokumento nuorašą.
Rugpjūčio 9 dieną paskambinus į Vilniaus 4-ąjį notarų biurą, jos darbuotoja pasiūlė ateiti į notariatą kitą dieną, kad būčiau įtrauktas į bendrą eilę. Notariato darbuotoja paaiškino, kad eilė tokiu atveju priartėtų tik rugpjūčio 18-ąją.
12-ajame notarų biure jo darbuotoja teigė, kad notariate „gyva” eilė: „Ateisite į notariatą, atsistosite į eilę, ir kai notarei atsiras tarpas, galėsite prieiti, kai bus jūsų eilė”.
Paklausus, ar tai reiškia, kad geriau visai neiti į notariatą, ji atsakė: „Tai jau taip”.
Vilniaus 6-ajame notarų biure dėl dokumento nuorašo patvirtinimo notarė pasiūlė kreiptis po savaitės. Ji sakė šią savaitę jau neturinti laiko.
Sostinės 9-ajame notariate jos darbuotoja sakė, kad jei dokumentas bus atneštas kitą dieną iš pat ryto, yra vilčių nuorašą gauti prieš pat darbo pabaigą.
Notaro liga – šventas reikalas
„Lietuvos rytas” atliko dar vieną eksperimentą. Paskambino į Vilniaus rajono 7-ąjį notarų biurą ir pranešė, kad miršta žmogus, kuris testamentu norėtų palikti dalį turto ne savo giminaičiui.
Atsiliepusi notaro padėjėja atsakė, kad notarė serga, tad niekuo negalima padėti. Daugiau notarų įstaigoje nedirba.
Kadangi notarė serga, jos padėjėja ramiai paaiškino, kad tokiu atveju turtas bus padalytas pagal įstatymą – žmonai ir vaikams.
Įstatymas numato, kad testamentą gali patvirtinti ir seniūnas. Tačiau jei seniūnas išvykęs ar atostogauja, padėtis tampa be išeities – su palikimu galima atsisveikinti. Lietuvoje vos keli notariatai dirba šeštadieniais.
Pasakiški atlyginimai
Notarų skaičių kiekviename mieste nustato teisingumo ministras. Daugelyje didmiesčių notariatų eilės sudarytos kelioms savaitėms į priekį. Viename sostinės notariate net buvo lentelė su užrašu: „Notarai neaptarnauja žmonių dėl per didelio klientų skaičiaus”.
Aišku, kad liberalizavus rinką ji pati nustatytų, kiek kokiame mieste reikia notarų.
Klientų priimti nespėjantys notarai gali pasigirti ir gerais uždarbiais. „Lietuvos ryto” duomenimis, notarai per mėnesį uždirba nuo 18 iki 25 tūkst. litų. Geriausi notarai gali gauti net iki 100 tūkst. litų.
Vieni didžiausių notarų uždarbių yra iš statybų verslo sandorių forminimo. Kylant kainoms nekilnojamojo turto rinkoje, didėja ir sandorių vertė.
Vyriausybė nieko nenuveikė
Buvusios Algirdo Brazausko Vyriausybės bandymai ką nors keisti notarų versle taip niekuo ir nesibaigė, nors Konkurencijos taryba dabartinę tvarką sukritikavo negailestingai.
Liberalizuoti notarų paslaugų rinką nustatant maksimalius atlyginimų dydžius notarams pasišauta dar praėjusių metų pabaigoje.
Notarai per mėnesį uždirba nuo 18 iki 25 tūkst. litų. Geriausi notarai gali gauti net iki 100 tūkst. litų.
Nors Konkurencijos taryba Teisingumo ministerijos prašymu pateikė savo siūlymus dėl maksimalaus atlyginimo dydžio notarams nustatymo, niekas iki šiol Vyriausybėje taip ir nepasistūmėjo į priekį.
Konkurencijos tarybos vadovo Rimanto Stanikūno nuomone, rinkos reguliavimas nustatant fiksuotas kainas yra ypač žalingas konkurencijai. Dėl to paslaugų kainos yra didelės.
Pagrindiniai ūkio subjektų konkurencijos instrumentai turėtų būti kainos ir paslaugų kokybė. Todėl, siekiant nustatyti pagrįstus ir socialiai teisingus notarinių paslaugų įkainius, reikėtų remtis notarinių paslaugų pasiūlos ir paklausos analize.
Be to, notarų paslaugų įkainiai turėtų garantuoti galimybę net ir minimalias pajamas turintiems asmenims gauti reikalingas notarines paslaugas.
Už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų rengimą, konsultacijas ir technines paslaugas notaras ima atlyginimą, kurio įkainius nustato Teisingumo ministerija, suderinusi su Finansų ministerija.
Uždrausta net reklama
Šiuo metu esant notarų paslaugų kainų reguliavimui (fiksuotoms kainoms) bei griežtiems notarų skaičiaus bei kvalifikaciniams reikalavimams, notarai gali konkuruoti tik aptarnavimo kokybe. Liberalizavus kainas atsirastų galimybė konkuruoti ir kainomis.
Ši konkurencija varžoma ir Notarų rūmų garbės (etikos) kodekso. Jame notarams yra numatytos drausminės nuobaudos. Teisingumo ministras ar Notarų rūmų prezidiumas turi teisę notarui iškelti drausmės bylą už klientų viliojimą vienkartiniais ar nuolat mažesniais negu pas kitus notarus atlyginimo dydžiais. Baudą skiria notarų garbės teismas.
Konkurencijos taryba mano, kad tokios nuostatos prieštarauja konkurencijos sampratai ir sąžiningos konkurencijos principams.
Notariato įstatymas draudžia notarui reklamuoti savo profesinę veiklą. Duomenys apie notarą gali būti skelbiami tik informaciniuose biuleteniuose, oficialiuose blankuose ir vizitinėse kortelėse.
Viename sostinės notariate buvo pakabinta lentelė su užrašu: „Notarai neaptarnauja žmonių dėl per didelio klientų skaičiaus”.
Pasak R.Stanikūno, siekiant įgyvendinti notarų paslaugų konkurenciją liberalizuojant kainas, turėtų būti svarstoma galimybė informuoti žmones ir įmones apie teikiamų paslaugų kainas.
Konkurencija – lyg baubas
Lietuvos notarų rūmų prezidentė Daiva Lukaševičiūtė teigė, kad viena pagrindinių notaro funkcijų yra užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių bei dokumentų ir taip mažinti teismų darbo krūvį.
Preventyvaus teisingumo paslaugos yra skirtos visos visuomenės interesams užtikrinti. Todėl notaro veikla negali būti reguliuojama konkurencijos teisės normomis.
Lietuvoje, vadovaujantis lotyniškojo notariato principu, yra ribojamas notarų skaičius. Tokio tipo notariatas, grindžiamas civilinės teisės tradicija, egzistuoja per 70 pasaulio valstybių, priklausančių Tarptautinei notariato sąjungai.
Šioje sistemoje notaro funkcijų vykdymą valstybė patikėjo privatiems asmenims, sureguliavusi notarų statusą, reikalavimus notarams, jų veiklos principus, atlyginimo už notarinius veiksmus dydį.
Pasak prezidentės, notarinių paslaugų kainos nesikeičia nuo 1996 metų, nors biurų išlaikymo išlaidos, darbuotojų atlyginimai, investicijos darbų kokybės gerinimui, žmonių aptarnavimui vis didėja.
Dauguma populiariausių notarinių veiksmų yra socialinio pobūdžio. Už jų atlikimą imamas simbolinis mokestis ne visada padengia realias išlaidas – notarų biurų ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių darbuotojų išlaikymą. Be to, visos notarų pajamos yra apmokestinamos.
Todėl, pasak D.Lukaševičiūtės, kyla grėsmė, kad, notarų veiklą pavertus komercine, socialinio pobūdžio veiksmų bus vengiama kaip finansiškai nenaudingų arba maksimalūs įkainiai populiariausiems veiksmams bus padidinti.
Taip pat gali būti vengiama kai kurių įsipareigojimų, pavyzdžiui, atvykti į sunkiai sergančio asmens namus, gydymo įstaigą sudaryti testamento.
Paminėta aktuali tema.Notarai.antstoliai,advokatai yra parazitinės teisinės organizacijos,neskaitant žemos kultūros ir kvalifikacijos teisėjų.Notaras pareikalauja įvairių pažymų,o prie jų,pavz.nekilnojamo turto registre,didžiulės eilės nuo sovietmečio.Notarė priėmė keturis klientus ir išvyko „būtinais reikalais”.Atidėjo vizitą rytdienai.Uždirba pasakiškai,bet to negana.Vėliau panagrinėjęs popierius matau,kad užfiksuotas minimalus mokestis,nors už pirkimo-pardavimo sandėrį nulupo prosentus pagal kainininką.Taip elgiasi ir advokatai ,gal ir antstoliai.Popieriai tvarkingi,susek ,kad gudrus.
reikia kazka daryti su situo klanu!Kokios dar eiles?Negi neturim teisininku?Sumauta valstybe!Buciau jaunesne-nesciau kudasiu kuo toliau nuo jos.