Prieš savaitgalį ūkio ministras Vytas Navickas gavo dozę raminamųjų: bankrutuojančios „Jukos” atstovai politiką bandė įtikinti, kad Kremlius iki „Mažeikių naftos” neprisikas, o atvykęs rusų parlamentaras tikino, kad Maskva nežaidžia politinių žaidimų
„Sandoris dėl „Mažeikių naftos” – vienas procesas, o teisminis procesas, susijęs su „Jukos” bankrotu – kita istorija”, – po susitikimo su ūkio ministru Vytu Navicku pabrėžė „Jukos” atstovybės Lietuvoje vadovas Tomas Gižas.
Daugiau nei pusę „Mažeikių naftos” akcijų lenkų koncernui „PKN Orlen” parduodanti „Jukos” šiuo metu yra priėjusi liepto galą – prieš kelias savaites Maskvos arbitražo teismas paskelbė šios bendrovės bankrotą. Tiesa, „Jukos” atstovai bando kompaniją gelbėti teismų keliu.
Ūkio ministrą Navicką domino, ar pagrindiniams „Jukos” kreditoriams – Rusijos Vyriausybei bei Kremliaus valdomai naftos kompanijai „Rosneft” – siekiant susigrąžinti skolas „Mažeikių nafta” neatiteks rusams.
„Su potencialiu investuotoju „PKN Orlen” sudarytas sandoris, jis vyksta pagal grafiką, ir „Mažeikių naftos” pardavimo kontekste aš nematyčiau jokių galimų komplikacijų dėl to, kad kreditoriai perimtų įmonę, o Rusija mėgintų iš naujo rengti „Mažeikių naftos” pardavimą”, – ramino Gižas.
Po susitikimo su „Jukos” atstovu Navickas taip pat jautėsi ramus. „Teisiniai procesai – visiškai atskiri, ir tie dalykai, kurie vyksta Maskvoje, neturėtų daryti įtakos su sandoriu susijusiems procesams”, – sakė ūkio ministras.
Teisės ekspertai kiek anksčiau yra sakę, kad kreditoriams būtų sunku perimti „Mažeikių naftą”, nes bendrovė „Jukos” priklauso ne tiesiogiai, o per Olandijoje registruotą įmonę „Yukos International UK”. Beje, teisiškai ši kompanija net nėra antrinė „Jukos” bendrovė, o tai dar labiau apsunkina kreditorius – jiems reiktų palankaus Olandijos teismo sprendimo.
Navickas buvo susitikęs ir su Rusijos Federalinės tarybos senatoriumi Andrejumi Vavilovu. Šis tikino, kad gedimas naftotiekyje „Družba”, kuriuo „Mažeikių naftai” buvo tiekiama žaliava, yra rimtas, ir neaišku, kada jis vėl veiks. „Šiuo metu nafta teka daug mažesniu slėgiu nei prieš avariją. Kiek laiko truks atnaujinti buvusį spaudimą ir kada vamzdynas vėl normaliai funkcionuos, sunku prognozuoti”, – sakė Vavilovas ir pabrėžė, kad Lietuvos įmonės darbas negali būti siejamas su politika.
„Naftos pasiūla yra didelė, o jai perdirbti pajėgumo trūksta, tad sprendžiant klausimus dėl naftos tiekimo į Mažeikius turi būti remiamasi grynai komerciniais interesais”, – sakė jis.
Rusijos vamzdynu Lietuva naftos negauna jau nuo liepos pabaigos. Tuomet magistralinio naftotiekio „Družba” atšakoje tarp Briansko Rusijoje ir Novopolocko Baltarusijoje įvyko avarija, į aplinką pateko kelios dešimtys tonų naftos.
„Jau keletą savaičių nesikeičia pozicija, kad tai – techninė problema ir jai įtakos negali daryti nei Lietuvos, nei Rusijos vyriausybės. Valdžia neužsiima techniniais remontais, todėl natūralu, kad nėra dialogo tarp Rusijos ir Lietuvos institucijų. Mes į „Transneft” nesikreipėm, nes tai – įmonių reikalai”, – komentavo Navickas.