Seneliai Klaipėdos baruose nedirbs

Vasarą uostamiesčio maitinimo įstaigų lankytojams tenka apsišarvuoti geležine kantrybe.

Jaunų padavėjų su minimalia patirtimi arba visai be jos nemokšiškumas erzina klientus, tačiau jie yra priversti sukąsti dantis. Mat nusprendę pasiieškoti kitos kavinės, rizikuoja pataikyti pas dvigubai žioplesnį padavėją, kuris, pavyzdžiui, vietoje pomidorų sriubos atneš pomidorų sulčių.

Tačiau galite ir maloniai nustebti – jei pateksite ten, kur lankytojus aptarnauja jau senstelėjęs, bet pasitempęs, labai kantrus ir tiksliai žinantis, ko norite, darbuotojas. Tiesa, tokių perliukų mieste – vienetai.

Triskart vyresnis

Tokia situacija pažįstama daugeliui: pietų pertraukos metu labai išalkę užbėgate į kavinę, o padavėjas vis nesiteikia prieiti. O kai galų gale priėjusi jaunutė mergina su užrašu „Mokinė” ant krūtinės prisipažįsta, kad jūsų tiesiog nepastebėjo, rankos nusvyra net patiems kantriausiems.

Supainioti užsakymai, blogai paskaičiuotos sąskaitos ir visą pusvalandį neatnešama grąža – kasdienybė, su kuria nuolat susiduria Klaipėdos maitinimo įstaigų klientai.

Darbo patirties neturintys aptarnavimo sferos darbuotojai nuvilia ne tik klientus – tai kenkia įstaigos prestižui, ir kavinių bei barų savininkai tą gerai suvokia. Tačiau tvirtina formuodami kolektyvą dažnai neturintys iš ko rinktis – priimti ką tik mokyklos suolą palikusius jaunuolius juos verčia darbo jėgos trūkumas.

Vakarų Europos šalyse solidaus amžiaus padavėjai ir barmenai nieko nestebina. Prestižiniai restoranai dvidešimtmečių į darbą net nepriima. Tuo tarpu Lietuvoje – visiškai priešinga situacija, čia kol kas ima viršų jauno amžiaus kultas.

Vidmantas Bražinskas, vyninės „Metų laikai” barmenas, nė nemėgina slėpti savo amžiaus: jam 61-eri. „Esu jau senas vilkas”, – linksmai sako vienas vyriausių Klaipėdos barmenų.

V. Bražinsko darbo stažas iš tiesų stebinantis: jis barmenu pradėjo dirbti 1968-aisiais, baigęs tuometinę uostamiesčio prekybos mokyklą.

„Daug kur dirbau, – sakė V. Bražinskas ir pradėjo vardinti barus ir pramogų klubus, kurių lankytojus jam teko aptarnauti per beveik keturiasdešimtį darbo metų, – buvau išvykęs padirbėti net į Jungtinius Arabų Emyratus. O štai paskutinius dešimt metų mane laiko čia, vyninėje.”

Paklaustas, kaip jaučiasi šalia triskart jaunesnių už save kolegų, Vidmantas atsakė: „Man šalia jaunimo yra labai gerai. Mėgsti savo darbą, jei būtų kitaip – seniai būčiau metęs. Senelis aš jau, bet kur man dabar dėtis – juk iki pensijos dar šiek tiek liko”, – šypsojosi V. Bražinskas.

Pašnekovas pripažįsta, kad tokio amžiaus barmenų Lietuvoje nedaug. Vieni, anot jo, susiranda kitus, ramesnius darbus, antri – nusigeria. „Paslysti”, pasak V. Bražinsko, nėra sunku.

Apie V. Bražinską sako, kad jis kiekvieną klientą permato kiaurai – vos pažiūrėjęs į veidą žino, ko kuris paprašys. Barmenas pripažįsta, kad yra sukaupęs nemažą patirtį, tačiau esą ir jam pasitaiko suklysti. „Kas nedirba, tas neklysta”, – žinomą posakį primena V. Bražinskas.

Visada pasitempęs

Kai per patį lankytojų antplūdį apsilankėme bare „Delano”, 51-erių barmenas Algimantas Piekus sukosi kaip voverė. „Žmonių daug, todėl turi aptarnauti kaip įmanoma greičiau”, – pasakoja Algimantas ir staiga atsiprašo: priėjusi moteris paprašo padaryti kavos.

„Dirbu po dvylika valandų, bet aš jau pripratęs, – pasirūpinęs kliente vėl grįžta prie pokalbio barmenas. – Visą savo gyvenimą dirbu barmenu ir kitame darbe savęs neįsivaizduoju.”

A. Piekus sako, kad jam labiausiai patinka bendrauti su klientais: prisėdusius prie baro jis mėgsta užkalbinti. Anot jo, kiekvienam savo klientui barmenas privalo skirti visą savo dėmesį. „Būna, prieina koks piktas žmogus, bet pradedi kalbinti ir matai, kad jo nuotaika pasikeičia. Tada būna labai malonu”, – tvirtina A. Piekus.

Stebėdamas kai kurių jaunų barmenų darbą, A. Piekus pastebi, kad jie ne visada moka bendrauti su klientu. „Svarbiausia yra bendravimas, o viso kito gali greitai išmokti. Aš dirbu daug metų, bet irgi nesu tobulas. Mokytis reikia visą laiką.”

Viena nuolatinių baro lankytojų 28 metų klaipėdietė Sandra gyrė barmeną: „Kartais pagalvoju, kad vien dėl jo čia lankausi. Algimantas labai malonus žmogus, jis tiesiog skleidžia gerą nuotaiką. Norėtųsi, kad vyresnių žmonių aptarnavimo srityje dirbtų daugiau, nes jie atrodo patikimesni ir visada žino, ką daro, su jais įdomu pasikalbėti”, – sakė Sandra.

UAB „Delano” regiono direktorė Danutė Balsienė neneigė, kad priimant A. Piekų į darbą šiek tiek gąsdino jo amžius. Tačiau apsisprendimą nulėmė barmeno profesionalumas.

Pasak D. Balsienės, jų įmonė anaiptol nevengia vyresnių darbuotojų. Direktorės teigimu, problema yra kita – tokių darbuotojų tiesiog nėra. „Daugelis senos kartos barmenų yra perėję į kitas sritis”, – apgailestavo ji.

Sunkus darbas

Kavinės „Kavaledis” savininkė ponia Zita mano, kad barmenas gali būti bet kokio amžiaus, o štai padavėjų reikia jaunesnių. Pasak jos, užsienyje vyresni padavėjai dirba tik tam tikrose kavinėse, – tai toli gražu nėra masinis reiškinys.

„Padavėjui svarbu gera išvaizda, be to, tai sunkus fizinis darbas. Vyresniam žmogui būtų tiesiog per sunku”, – tvirtino savininkė.

Kita vertus, ji pripažįsta, kad su jaunimu kyla daug rūpesčių. „Jie nenori dirbti, bet nori uždirbti. Gerą padavėją rasti labai sunku”, – teigė Zita.

Verslininkė pasakojo, kad šiuo metu jauniausiai kavinės padavėjai yra aštuoniolika metų. „Kaip jai sekasi? Šiaip sau. Mergina dar mokosi.”

„Klaipėdos Luxoro” direktorius Stanislovas Aleinikovas sakė, jog dėl didelės emigracijos padavėjų labai trūksta. „Mes stengiamės kuo rečiau priimti žmones be darbo patirties, bet rinktis beveik nėra iš ko”, – kalbėjo S. Aleinikovas.

Direktorius taip pat tvirtino, kad didžiulio tempo vyresni žmonės tiesiog neatlaiko.

Tiesa, S. Aleinikovas minėjo girdėjęs, kad vienam naujai atidaromam restoranui uostamiesčio centre renkamas specifinis kolektyvas. Restorano klientus esą turėtų aptarnauti tik vyrai ir tik ne jaunesni kaip 40 metų.

Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Andriušis patvirtino, kad padavėjų paklausa yra didesnė už pasiūlą. Pirmąjį šių metų pusmetį buvo užregistruotos 169 darbo vietos padavėjams ir barmenams, tačiau pavyko įdarbinti tik 45. Tokio darbo vasarą daugiausiai ieško studentai.

Darbo skelbimuose nurodyti norimą padavėjo ar barmeno amžių draudžia įstatymai, tačiau vienas nenorėjęs prisistatyti kavinės savininkas pripažino, jog pradėdamas naujų darbuotojų paiešką jis jau iš anksto žino, kad vyresniems nei 30 metų padavėjams darbo neduos.

„Žinoma, darbuotojas niekada nesužino, kad jo nepriėmėme tik dėl amžiaus. O taip yra todėl, kad ne mes, o mūsų klientai nori, kad juos aptarnautų jauni ir gražūs žmonės”, – sakė verslininkas.