Atlygis už ištikimybę – rožės ir operų arijos

Šūsnys dokumentų, dažnai netylantis telefonas, o prieš akis – ministro darbotvarkė.

Nieko nepamiršti ir viską suspėti – tokia ministerijų vadovų pagalbininkių kasdienybė.

Šiuo metu ministrų sekretorių darbo dienos – įtemptos. Po premjero Algirdo Brazausko Vyriausybės griūties joms tenka pratintis prie naujų vadovų.

Ministrai vis keičiasi, o jų padėjėjos lieka savo darbo kabinetuose.

Jos saugo buvusių ir esamų savo viršininkų paslaptis.

Naujasis kultūros ministras Jonas Jučas savo dabartinei padėjėjai 49 metų Stasei Verseckaitei – jau dešimtas vadovas.

Didelę darbo patirtį turinti S.Verseckaitė nesiskundžia rutina, nes jos viršininkai – linksmi, išradingi, meniškos prigimties. Todėl moteriai su jais įdomu dirbti.

Vieni ministrai jai mėgo žarstyti komplimentus, kiti dalytis kūrybos paslaptimis, treti – dainavo.

Finansų ministerijoje nuo 1991-ųjų dirbančiai 48 metų Raimondai Banionienei net nepakanka abiejų rankų pirštų, kad suskaičiuotų ministrus, su kuriais dirbo.

Dabartinis ministerijos vadovas Zigmantas Balčytis – jau dvyliktas jos viršininkas.

Ilgametei sveikatos apsaugos ministro padėjėjai 50 metų Vidai Šmerauskienei dažnai tekdavo paraginti savo vadovus papietauti. Šie per darbų įkarštį nesirūpindavo savo mityba. Dabartinis sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas – devintasis V.Šmerauskienės vadovas.

R.Žakaitienė savo padėjėją pavaišindavo saldumynais. Grįžusi iš užsienio komandiruočių ministerijos vadovė visuomet parveždavo saldainių.

Kaip ir kitoms asistentėms, vidaus reikalų ministro padėjėjai 29 metų Vigilijai Bružaitei tenka daug bendrauti su nepatenkintais piliečiais telefonu, kurie reikalauja pokalbio su ministru.

Geros padėjėjos pareiga – susitvarkyti taip, kad vadovui netektų gaišti laiko, o skambinantis žmogus gautų reikiamą pagalbą.

Į sekretorės vietą – netikėtai

Į sekretorės vietą kultūros ministerijoje S.Verseckaitė prieš 28 metus pakliuvo atsitiktinai.

„Atėjau pas vieną pažįstamą pasklaidyti jo vestuvių, kuriose dalyvavau, nuotraukų. O jis manęs ir paklausė, gal žinau, kas norėtų dirbti sekretore. Kiek pagalvojusi pasakiau, kad ir aš galbūt sugebėčiau”, – pasakojo moteris.

Ji neseniai buvo baigusi sekretorių-raštvedžių mokslus viename sostinės technikumų. Stasė nedvejodama priėmė pažįstamo pasiūlymą ir netrukus pradėjo dirbti Kultūros ministerijos priimamajame.

Iš pradžių ji talkino viceministrams, o po kurio laiko buvo paskirta ministro Jono Bielinio sekretore.

Su J.Bieliniu moteris dirbo trylika metų. Po to šį ministrą pakeitė Dainius Trinkūnas. Jam Stasė talkino porą metų.

D.Trinkūno sekretore moteriai buvo lemta tapti du kartus. Jis į ministro kėdę antrąkart grįžo po kelerių metų pertraukos.

Buvę kultūros ministrai J.Bielinis ir D.Trinkūnas – jau mirę.

Varžė amžiaus skirtumas

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pirmojoje Vyriausybėje kultūros ministru 1990-1992 metais dirbo Darius Kuolys.

Šis etapas jam ir jo sekretorei tapo nauju išbandymu.

„Per mano karjerą D.Kuolys iš visų ministrų buvo vienintelis jaunesnis už mane.

Jam buvo dvidešimt aštuoneri. Sunkiai apsipratau, kad esu vyresnė už ministerijos vadovą”, – prasitarė S.Verseckaitė.

Kai ji ministerijoje tik pradėjo dirbti, ilgą laiką buvo viena jauniausių darbuotojų.

Metams bėgant, į šį kolektyvą įsitraukdavo vis jaunesnių žmonių.

Tačiau daugelis kolegų, taip pat besikeičiantys ministrai, į sekretorę iš įpratimo ir dabar kreipiasi mažybiniu vardu. Visi ją vadina Stasele.

Kalbėdavosi ir apie kūrybą

Kultūros ministras Juozas Nekrošius sekretorę vadino ne tik mažybiniu vardu. Jis iš visų savo pirmtakų ir vėlesnių ministerijos vadovų S.Verseckaitei pasakė daugiausia komplimentų.

„Pagyrimus iki šiol prisimenu. Jie skirti man, todėl juos laikau savo širdyje po devyniais užraktais”, – juokėsi S.Verseckaitė.

J.Nekrošių pakeitus ministrui Sauliui Šalteniui, komplimentų žarstymas liovėsi.

Bet sekretorė dėl to nesisielojo. Jai itin malonu buvo klausytis S.Šaltenio kūrybos virtuvės paslapčių.

1996-aisiais tapęs ministru S.Šaltenis rašė scenarijų kino filmui „Mėnulio Lietuva”. Jis tada buvo įpusėjęs šį kūrinį. Jį baigė 1997-aisiais.

Tuomet darbe ministras užsimindavo, kad naktimis jį apima kūrybinės kančios.

Kolegas vaišindavo saldumynais

S.Šaltenį pakeitė kultūros ministras Arūnas Bėkšta, o jį – Gintautas Kėvišas. Abu vyrai pasižymėjo dalykiškumu, santūrumu.

„Kuo žmogus užima aukštesnį postą, tuo jis yra kultūringesnis ir paprastesnis”, – įsitikino S.Verseckaitė.

Buvusi kultūros ministrė Roma Žakaitienė sekretorei padarė praktiškos ir nuoširdžios moters įspūdį.

R.Žakaitienė savo sekretorę ir viceministrus neretai pavaišindavo saldumynais.

Grįžusi iš užsienio komandiruočių ministerijos vadovė visuomet parveždavo saldainių.

Kultūros ministras J.Nekrošius savo padėjėją S.Verseckaitę vadindavo mažybiniu vardu, nuolat žarstė jai komplimentus.

Ji mėgo į darbą atsinešti šokolado, kuriuo gardžiuodavosi gurkšnodama kavą.

Kabinete skambėdavo dainos

R.Žakaitienę pakeitęs kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas mėgo ne tik kavą, bet ir padainuoti.

Kultūros ministerijos koridoriuose V.Prudnikovas neretai užtraukdavo arijas iš italų operų.

Sekretorė ne kartą matydavo šį operos dainininką ir tyliai niūniuojantį įvairias melodijas.

Taip jis galbūt repetuodavo būsimus vaidmenis scenoje.

Ministras derino darbą kultūros ministerijoje bei Operos ir baleto teatre. Bet savo pavaldiniams nepasiūlydavo kvietimų į spektaklius.

Skandalai, susiję su šio ministro asmeniniu gyvenimu ar užsienio kelionėmis, ministerijos koridoriuose taip pat nebuvo garsiai aptarinėjami.

„Man svarbiausia – ministrui laiku patiekti kavą ir paduoti raštus, kuriuos jam reikia pasirašyti. Su vadovu kalbėtis apie asmeninius reikalus nedera”, – įsitikinusi S.Verseckaitė.

Kava – tiktai su pienu

Naujajam ministrui, džiazo festivalių „Kaunas Jazz” rengėjui Jonui Jučui, sekretorė dabar dažniau neša kavos, negu buvo įpratusi patiekti ankstesniems vadovams.

Buvę ministrai per dieną kavą vidutiniškai gurkšnodavo porą trejetą kartų. O J.Jučas kasdien darbe išgeria ne mažiau nei keturis puodelius.

Jis sekretorės dažniausiai prašo kavos su pienu.

„Juoda kava man – per rūgšti”, – paaiškino padėjėjai J.Jučas.

Kultūros ministras per trumpą laiką pajuto, kad be didelę darbo patirtį turinčios sekretorės jis, ministerijos naujokas, pražūtų.

J.Jučas jau įvertino, kad S.Verseckaitė atlieka didžiulį darbą.

Ji valdo ir nukreipia informacijos srautus, per savo rankas perleidžia daug svarbių dokumentų ir jie nukeliauja laiku ten, kur reikia.

Priimamasis – lyg kiemas

Ant S.Verseckaitės stalo vienu metu neretai iškart skamba trys telefonai. Kurio ragelį ji pakelia pirmiausia?

„To, kuris yra informacinis. Tai – ministro priimamojo telefonas. Juo skambina ir iš Vyriausybės, ir iš gatvės.

Kitų dviejų telefonų linijos – viceministrų kabinetų. Jos taip pat sujungtos su priimamuoju”, – pasakojo S.Verseckaitė.

Priimamąjį sekretorė apibūdino kaip pereinamąjį kiemą.

„Į jį kas nori, tas užeina. Ir kartais net nesusitaręs iš anksto. Tuomet lankytojus reikia pas ką nors nukreipti. Bet dažniausiai visi prašosi pas ministrą”, – apie savo kasdienybę pasakojo S.Verseckaitė.

Vadovą saugo nuo įtampos

Finansų ministro Zigmanto Balčyčio padėjėja 48-erių Raimonda Banionienė šį pirmadienį grįžo iš atostogų, o jos viršininkas tądien pradėjo atostogauti.

Vidaus reikalų ministro padėjėja V.Bružaitė nė sykio nemėgino, bendraudama tiek su ankstesniu, tiek su dabartiniu ministru, greta savęs pasistatyti puodelio kavos.

Nors ministras poilsiauja, telefonai jo priimamajame netyla. Šalies gyventojai skambina sekretorei piktindamiesi mažais atlyginimais bei pensijomis, kylančiomis kainomis.

Nuo 1991-ųjų finansų ministro sekretore pradėjusi dirbti R.Banionienė pastebėjo, jog kai kurie žmonės į ministeriją skambina nuolatos, metų metus. Raimonda įtaria, jog šie nuolatiniai įkyrūs skambintojai gali būti liguistos psichikos.

R.Banionienė laikosi nerašytos taisyklės – ministrui ne tik neperjungia keistų skambučių, bet ir vėliau neperduoda jų turinio.

Moteris lyg sargybinis visuomet saugo savo viršininką nuo įtampą keliančių pašnekesių.

Išsiskyrimai – neišvengiami

R.Banionienė nuo piktų pašnekovų ir nemalonių temų saugo jau dvyliktą ministrą. Savo karjerą Finansų ministerijoje ji pradėjo dirbdama su ministre Elvyra Kunevičiene.

Vėliau jai teko talkinti ministerijos vadovams Audriui Misevičiui, Eduardui Vilkeliui, Reinoldijui Šarkinui, Algimantui Križinauskui, Rolandui Matiliauskui, Algirdui Šemetai, Jonui Lionginui, Vytautui Dudėnui, Daliai Grybauskaitei, Algirdui Butkevičiui.

R.Banionienė laikosi nerašytos taisyklės – finansų ministrui neperjungia keistų skambučių bei vėliau neperduoda jų turinio. Moteris saugo viršininką nuo įtampą keliančių pašnekesių.

J.Liongino sekretore R.Banionienė buvo dukart.

„Kaskart gaila skirtis su išeinančiais ministrais. Tačiau tuo pačiu ir smalsu, kas ateis. Po pokalbio visi mane palikdavo drauge dirbti”, – džiaugėsi moteris.

Svarbiausia – paklusti

R.Banionienei pokalbiai su naujais vadovais didelės įtampos nekelia. Juk daugelis ateinančių ministrų – ekonomistai, dirbę Finansų ministerijoje. Ji juos pažinojo ne vienerius metus.

„Jeigu darbe nesutaptų mano ir viršininko charakteriai, negalėčiau su juo dirbti. Retsykiais nesutinku su vadovo nuomone, bet to neparodau. Žinau, kad turiu paklusti ministrui”, – savo darbo sėkmės paslaptį atskleidė sekretorė.

Prekybos ekonomisto išsilavinimą turinti R.Banionienė finansų ministrus perpranta iš pusės žodžio. Juk ekonomika jai nėra neatrasta žemė.

Moteris tarp sėkmės receptų nurodė ne tik tai, jog darbe jai itin praverčia ekonomikos žinios.

Dirbti su ekonomistais, mėgstančiais konkretumą, sekretorei paprasta. Tokių ministrų nurodymai – aiškūs ir tikslūs.

Veiklos vasarą nestinga

„Ką gali padaryti šiandien, neatidėliok rytdienai”, – toks sveikatos apsaugos ministro padėjėjos Vidos Šmerauskienės sėkmingo darbo receptas.

Kad jis veiksmingas, akivaizdu. Per vienuolika metų V.Šmerauskienė dirbo su aštuoniais ministrais. Naujasis Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas R.Turčinskas – devintasis jos viršininkas.

Pirmasis vadovas, su kuriuo dirbo V.Šmerauskienė, – Antanas Vinkus. Jis dabar yra Lietuvos ambasadorius Latvijoje.

Susikūrus naujajai Vyriausybei, ministro padėjėjai darbo nestinga.

„Nors daug kas ministerijoje atostogauja, darbų šiuo metu tikrai netrūksta. Labai karšta”, – atsiduso moteris.

Dirbti – vis įdomiau

Komunikabilumas, mokėjimas valdyti situaciją, diplomatiškumas, gera atmintis, greita orientacija ir draugiškumas – šios savybės, anot V.Šmerauskienės, būtinos ministro padėjėjai.

Dar jos darbe praverčia organizuotumas, pareigingumas ir atsakomybė.

„Manau, jog pasikeičiau per tiek metų. Pamenu, iš pradžių teko dirbti neturint kompiuterio. Nors metams bėgant darbo krūvis didėja, atlieku ji greičiau, mat gelbsti kompiuteris. Dirbti – vis įdomiau”, – kalbėjo moteris.

V.Šmerauskienė, paprašyta apibūdinti savo pareigas, vardijo: „Derinu ministro darbotvarkę, tvarkau dokumentus ir atlieku visus pavestus darbus”.

Tenka priminti apie valgį

Kuris ministras jai buvo arčiausiai širdies? V.Šmerauskienė nelinkusi išskirti kurios nors vienos pavardės.

„Visi jie – žavūs žmonės, ryškios asmenybės. Neišskirčiau nė vieno, nes buvo malonu bendrauti su visais”, – diplomatiškai kalbėjo ministro padėjėja.

Gal kuris nors turėjo žalingų įpročių ir būdamas sveikatos apsaugos ministras nepaisė sveikos gyvensenos taisyklių?

„Kadangi dirbo tokioje sistemoje, patys tarsi turėjo pasirūpinti savo sveikata, tačiau tekdavo priminti, kad egzistuoja toks dalykas kaip pietūs”, – neslėpė moteris.

Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai nepiktnaudžiauja kava. Padėjėjai per dieną ir anksčiau, ir dabar tenka paruošti vieną puodelį šio gėrimo ministrui, dar kelis ji patiekia svečiams.

Į antrą dienos pusę kartais sekretorė dar išverda arbatos.

Jubiliejaus proga – rožės

Su visais sveikatos apsaugos ministrais V.Šmerauskienė užmegzdavo šiltus santykius. Kiekvienas jų po savaitgalio pasidomėdavo, kaip padėjėjai sekėsi per poilsio dienas. To paties paklausdavo ir sekretorė.

Kultūros ministerijos koridoriuose V.Prudnikovas neretai užtraukdavo arijas iš italų operų.

Praėjusį spalį ministras Žilvinas Padaiga baigiantis rytiniam pasitarimui iškvietė padėjėją į savo kabinetą. Įėjusią V.Šmerauskienę jis pasitiko su rožėmis. Tą dieną moteriai sukako 50 metų.

Gėlių jau spėjo įteikti ir dabartinis sveikatos apsaugos ministras R.Turčinskas. Pirmąją savo darbo dieną jis taip pasisveikino su savo asistente.

Vadovas išėjo, pavaldinė liko

„Ačiū už gerą darbą”, – dėkojo Gintaras Furmanavičius savo padėjėjai Vigilijai Bružaitei, palikdamas vidaus reikalų ministro postą.

G.Furmanavičius buvo pirmasis ministras, kurio asistente tapo ši 29 metų moteris.

Kai subyrėjo premjero A.Brazausko vadovaujama Vyriausybė, V.Bružaitė liko dirbti Vidaus reikalų ministerijoje ir netrukus tapo Raimondo Šukio asistente.

Pelnė viršininkų pasitikėjimą

Vigilija jau septynerius metus dirba vidaus reikalų sistemoje.

Dar studijuodama teisę ji pradėjo savo karjerą Migracijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos. Vėliau moteris perėjo į Valstybės tarnybos departamentą prie VRM.

Būti savo padėjėja jauną teisininkę pakvietė G.Furmanavičius.

Kodėl tuometinis vidaus reikalų ministras pasirinko ją, Vigilija nesiryžo atsakyti. Iki pradėdami dirbti drauge G.Furmanavičius ir V.Bružaitė nebuvo pažįstami.

Moteris, pasvarsčiusi kelias dienas, pasiryžo tapti ministerijos vadovo padėjėja.

Su naujuoju ministru R.Šukiu Vigilija tedirbo vos kelias savaites. Jo įpročių dar neperpratusi padėjėja įsitikinusi, kad juoda katė tarp jų neperbėgs.

Padėjėjos profesionalumu nesuabejojęs ministras jau pirmąją savo darbo dieną V.Bružaitei pasiūlė tęsti darbą – tapti jo asistente.

Drauge varto laikraščius

Rytais R.Šukys šypsodamasis praveria duris ir palinki Vigilijai geros dienos. Taip elgdavosi ir G.Furmanavičius.

Asistentė su tos dienos laikraščiais ir puodeliu juodos kavos kasryt užeina į ministro kabinetą. Čia R.Šukys ir padėjėja varto spaudą.

Ar kavą gurkšnoja tik ministras? Vigilija pripažino nė sykio nemėginusi, bendraudama tiek su ankstesniu, tiek su dabartiniu ministru, sau pasistatyti puodelį kavos.

Baigiantis dienai ji ir jos viršininkas susėda aptarti kitos dienos darbų. Ankstesnis ministras atsižvelgdavo į savo pavaldinės – profesionalios teisininkės – nuomonę.

Ar taip elgsis ir R.Šukys, parodys laikas.

Saugo nuo pykčio strėlių

Dažnai skambantis telefonas, šūsnis dokumentų ir įvairių svečių priėmimas – kasdieniai V.Bružaitės palydovai.

Pakėlusi ragelį ministro padėjėja neretai išgirsta nepatenkintų žmonių balsus. Jie nori bendrauti su ministru.

Vidaus reikalų ministerijos vadovui skambina ne tik besirūpinantieji šios srities negerovėmis. Vigilijai dažnai tenka nuraminti bendra Lietuvos padėtimi nepatenkintus žmones.

Asistentė pasiūlo kreiptis į institucijas, kurios gali jiems pagelbėti.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.