Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją šiais metais baigė 117 kariūnų, 10 iš jų – merginos
Po iškilmingos ceremonijos kaunietės Inga Gicevičiūtė ir Virginija Jarmaliūnaitė apžiūrinėjo naujas savo darbovietes. Kaip ir visi Lietuvos karo akademijos (LKA) absolventai kartu su civilinių specialybių diplomais šios merginos gavo motorizuotų pėstininkų būrių vadovo kvalifikaciją, akademijos absolventų ženklus.
Dar nepriprato
„Keista, kai vyresnio amžiaus seržantai atiduoda pagarbą. Dar nepripratau, jog esu leitenantė”, – įspūdžiais iš naujos darbovietės dalijosi Virginija.
Ji pasirinko Algirdo bataliono II tiesioginės paramos kuopos Tiekimo ir transportavimo būrio vadės pareigas. „Mūšio metu turėsime aprūpinti Algirdo batalioną, todėl karinėje sistemoje esame svarbus sraigtelis”, – sakė mergina.
Ingai arčiausiai širdies atrodė Divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokyklos specialistų rengimo kursų viršininko padėjėjos pareigos. „Norėjau į personalo skyrių, bet ten vieta jau buvo užimta”, – apgailestavo leitenantė. Tačiau merginos žino, jog greitai jos gali užimti ir kitas pareigas. „Dabar kariuomenėje vyksta labai dideli pokyčiai”, – aiškino leitenantės, planuojančios stoti į magistrantūrą.
Peržvelgusios ketverius studijų LKA metus jos teigė ėmusios labiau vertinti laisvą laiką. „Anksčiau atrodydavo, jog penkios minutės yra niekas. Tačiau po to paaiškėjo, jog per jas gali labai daug ką nuveikti. Sakoma, kad kariūnas gali net ir išsimiegoti”, – tikino kaunietės.
Darbas pagal reitingą
Nė vienam LKA absolventui nereikia varstyti darbdavių durų. Jaunieji specialistai būna suskirstomi pagal reitingą ir tokiu eiliškumu renkasi iš pateiktų pareigybių sąrašo. Inga reitinge buvo 22, Virginija – 27 iš 117 kurso draugų.
Reitingas sudaromas atsižvelgiant į studento visų ketverių metų mokymosi rezultatus, kultūrinę, sportinę veiklą, drausmę, gautas padėkas. Akademijoje veikia teatro studija, galima lankyti chorą, sportuoti, dalyvauti konferencijose.
Disciplina, sportas ir studijos
„Man visuomet patiko sportas, todėl su juo siejau ir studijas. Nuo darželio laikų lankiau sportinę, vėliau – meninę gimnastiką, karatė treniruotes”, – pasakojo tarptautinių santykių specialybę įgijusi I.Gicevičiūtė. Prieš kelias dienas transporto inžinerinės vadybos studijas baigusi Virginija vardijo tuos pačius motyvus. „Taip pat norėjau disciplinos, tvarkos”, – pridūrė mergina.
Virginija akademijos pirmakurse tapo iš karto baigusi vidurinę mokyklą, o Inga – po trejų metų teisės studijų Kauno kolegijoje. „Nesigailiu dėl to. Reikia pajusti studentiško gyvenimo laisvės, nes Karo akademijoje to tikrai nebuvo”, – tikino I.Gicevičiūtė ir pridūrė, jog tuo metu, kai ji baigė vidurinę mokyklą, į LKA merginos dar nebuvo priimamos.
Viena iš stojamųjų užduočių – vadovauti. „Reikėjo priimti sprendimą ir jį argumentuoti”, – prisiminė Virginija. Ingai dėl noro studijuoti LKA reikėjo labiau nei kitiems pasistengti. „Turėjau išlaikyti valstybinį istorijos egzaminą”, – sakė I.Gicevičiūtė apie grįžimą į dvyliktokės suolą po trejų metų pertraukos.
Nuobaudų sistema
Paklaustos apie LKA vyraujančią tvarką, jos nepuolė skųstis. „Kai pripranti, atrodo, jog viskas taip ir turi būti”, – sakė leitenantės. Namo jos galėdavo grįžti tik savaitgaliais, jei savaitės mokymosi rezultatų vidurkis viršydavo 7, ir neturėdavo nuobaudų. Jos būdavo skiriamos net ir už blogai susitvarkytą kambarį (t. y. radus šiukšlę), pavaldinių „nuodėmes”. Trečiojo ir ketvirtojo kursų studentai būdavo būrių, kuopų, skyrių vadais.
Visas kitas dienas merginos gyvendavo akademijoje. Ryte – paskaitos, po pietų – treniruotės. Poilsio metu buvo draudžiami „pašaliniai” dalykai: sėdėti ant lovos, miegoti, valgyti.
„Trečiadienis būdavo laisva diena. Visomis kitomis dienomis valanda buvo skirta parduotuvėms. Vakare galėdavome išeiti į kiną, teatrą, tačiau turėdavome parodyti bilietus. Labai norėdavosi išeiti už akademijos teritorijos tvoros”, – pasakojo Inga. Ji širdies draugą sutiko studijuodama, tačiau už akademijos vartų.
Jautė paramą
„Vaikinams buvo sunku su mumis apsiprasti. Kai kuriems niekada nebuvo tekę vadovauti merginoms, sakė net nežinoję, kaip tai daryti. Buvo tik antri metai, kai į akademiją priimdavo merginas. Tačiau aplinkinių supratingumo netrūko”, – prisiminė leitenantės.
Jos brangina moralinę paramą pratybų metu. „Klausdavo, kaip jaučiamės, ar dar galime paeiti, gal ką panešti. Atsisakai, bet gera žinoti, jog bus, kas partemptų, jei prireiks”, – kalbėjo Inga ir Virginija.
Per pratybas reikdavo ir balose gulėti, ir miškuose šliaužioti, tačiau ištaikydavo progų ir pasideginti, kai instruktoriai nematydavo. Inga ir Virginija džiaugėsi: kai atliekant užduotį vadovaudavo vaikinams, nekildavo jokių bėdų.
Tikrindavo, ar nusimovė kojines
„Sunkiausia buvo per „karantiną” – pradinį karinį pasirengimą, trukusį dešimt savaičių. Ir tai, jog savaitgalį tėvų atvežtą maistą reikėdavo „sunaikinti” iki vakaro, negalima buvo pasilikti nė šokolado, kuris tuomet buvo didžiausia svajonė. Slėpdavom jį. Kartais vyresnieji darydavo „gaisrą”: reikėdavo viską išnešti iš kambarių”, – su šypsena prisiminė merginos.
Paprašytos išduoti geriausias slaptavietes, gal jos praverstų dabartiniams pirmakursiams, leitenantės teigė, jog studentai patys greitai randa išeitį.
„Turėjom per dvidešimt minučių prisisiūti po du antsiuvus. Ne, vaikinams nepadėjome, pačios nespėdavome tvirtai prisiūti. Vadovams vis pavykdavo juos nuplėšti. Ir vėl eidavome siūti”, – pasakojo V.Jarmaliūnaitė.
Inga ir Virginija su šypsena kalbėjo ir apie tai, kaip pirmosiomis dienomis mokėsi greitai išsirikiuoti kuopoje. „Nespėjot – iš naujo, sakydavo vadas. Ir vėl reikėdavo nusirengti, atsigulti ir laukti signalo. Vadovai eidavo, tikrindavo, ar tikrai visi studentai nusirengė, ar nusimovė kojines”, – tikino merginos ir džiaugėsi, jog jų kambarys buvo pirmame aukšte, todėl nereikėdavo tiek daug bėgti, kaip kurso draugams, gyvenusiems aukščiau.
Apdovanojo suvenyriniu kardu
Geriausiu 2005 metų LKA absolventu buvo išrinktas antrasis pagal pažangumą kariūnas Justinas Jazepčikas. Jis dalyvaudavo tarptautinėse sportinio ėjimo varžybose, meninės fotografijos konkursuose, pagal mainų programą sėkmingai baigė studijas JAV Virdžinijos karo institute. Jį krašto apsaugos ministras apdovanojo suvenyriniu kardu.
Pirmąjį karininko laipsnį suteikė šalies vadovas Valdas Adamkus. Šis ritualas – tarpukario Lietuvos karo mokyklos tradicijų tąsa, kada karininko priesaikos ceremonijos metu Prezidentas Antanas Smetona kardu paliesdavo kiekvieno absolvento petį ir ištardavo žodžius: „Be reikalo – nepakelk, be garbės – nenuleisk”.
Jurgita Murauskaitė