Paslaptingas nacių laivas

Baltijos jūroje net ir mūsų laikais dar slypi paslapčių, kurias sąmoningai arba atsitiktinai kartkartėmis pavyksta atskleisti.

Lenkų firma „Petrobaltic”, ieškodama naftos ir dujų telkinių Baltijos jūroje, maždaug už 55 kilometrų nuo Vladislovovo uosto prieš mėnesį aptiko didžiulį nuskendusį laivą, gulintį 80 metrų gylyje.

Iškviesti karinio laivyno specialistai, pasinaudoję narų įranga ir hidrolokatoriais, apžiūrėjo radinį, padarė jo nuotraukas ir nustatė, kad tai yra karo laivas.

Lenkai iš karto spėjo, jog tai galėtų būti karo sumaištyje paslaptingai dingęs nacistinės Vokietijos lėktuvnešis „Graf Zeppelin”. Tikslesnį atsakymą galėjo duoti karinio jūrų laivyno specialistai ir istorikai. Vokiečių ekspertai, palyginę povandenines skenduolio nuotraukas su istorinėmis nacių karo laivų fotografijomis ir išlikusiais lėktuvnešio statybos brėžiniais, patvirtino lenkų versiją. „Tai šimtaprocentinis karo laivas, ir pagal daugelį požymių šios nuolaužos tikrai priklauso lėktuvnešiui „Graf Zeppelin”, – nedvejodamas „Spiegel” žurnalui pareiškė Vokietijos Štralzundo jūreivystės muziejaus darbuotojas Tomas Fiorsteris. Išgirdęs šią naujieną, vokiečių istorikas Ulrichas Israelis, prieš keletą metų išleidęs knygą „Graf Zeppelin” – vienintelis vokiečių lėktuvnešis”, nenustebo: „Kada nors šis gigantiškas skenduolis vis tiek turėjo būti surastas”.

Lenkijos naftininkų netikėtas radinys sulaukė didžiulio kariškių, jūreivystės istorikų ir pasaulio žiniasklaidos dėmesio. Juk tai viena keisčiausių ir paslaptingiausių istorijų apie karo laivo likimą.

Hitlerio svajonių laivas

Dar gerokai prieš Antrąjį pasaulinį karą nacistinė Vokietija, nepaisydama Versalio taikos sutarties, pagal kurią buvo apribota jos ginkluotė, stiprino savo karinę galią. Netekę galingo kaizerinio karo laivyno, kuris buvo išdalintas valstybėms nugalėtojoms Pirmajame pasauliniame kare, naciai negailėjo jėgų ir lėšų būsimam Vokietijos įsigalėjimui jūroje. Sukarintose laivų statyklose į vandenį buvo nuleidžiama vis daugiau įvairios paskirties karo laivų, bet lėktuvnešių tarp jų nebuvo. Istorikai dabar kapstosi po archyvus, ieškodami atsakymo, kas pakišo Adolfui Hitleriui idėją, kuria jis iš karto užsidegė, dėl tokio laivo statybos.

Pirmąjį kovos lėktuvnešį Europoje dar 1915 metais buvo pastatę anglai, pavadinę jį karališku laivu – „Ark Royal”. Turint galvoje tuometinės aviacijos techninį lygį ir tai, kad didžiosios Europos valstybės nesiruošė karo veiksmams tolimose svetimose pakrantėse, tokie brangiai kainuojantys laivai, karo strategų nuomone, buvo nereikalingi. Todėl jų niekas čia ir nestatė. Bet Hitleris, pasižymėjęs gigantomanija, „užkibo” ant pasiūlymo pastatyti didžiulį karinį laivą, kuris padėtų vokiečių kariniam laivynui įsiviešpatauti tolimuose vandenyse. Jo įsakymu 1936 metais Kylio laivų statykloje buvo pradėtas statyti gigantiškas laivas. 1938 metų gruodžio 8 dieną, dalyvaujant pačiam fiureriui, Kylyje buvo nuleistas į vandenį pirmasis Vokietijos lėktuvnešis. Tai buvo 262 metrų ilgio ir 36 metrų pločio gigantas, turintis galingiausią pasaulyje variklį, kuris turėjo išvystyti 33 mazgų greitį. Buvo planuojama, kad jis galės sutalpinti daugiau kaip 40 kovinių lėktuvų ir bus apginkluotas keliomis dešimtimis įvairaus kalibro pabūklų. Jo įgulą turėjo sudaryti mažiausiai 1378 jūreiviai ir lakūnai. Tuo metu tai buvo vienintelis po Pirmojo pasaulinio karo Europoje į vandenį nuleistas lėktuvnešis ir didžiausias transportinis laivas šiame kontinente. Archyvinių dokumentų duomenimis, jo statyba kainavo apie 100 milijonų reichsmarkių, neskaitant papildomų išlaidų laivo bandymams ir jam priskirtiems lėktuvams, kurie buvo dislokuoti Pomeranijos ir Rytprūsių aerodromuose.

Kas tas Cepelinas?

Iškilmingoje aplinkoje lėktuvnešiui buvo suteiktas „Graf Zeppelin” vardas. Kodėl ant lėktuvnešio bortų buvo užrašyta dirižablių, dar vadinamų cepelinais, konstruktoriaus pavardė, nesunku paaiškinti. Tuo metu visame pasaulyje garsėjo vokiečių cepelinai, kurie dar Pirmojo pasaulinio karo metais buvo naudojami žvalgybai, laivų eskortui, povandeninių laivų ir minų užtvarų paieškai, o po karo – ir keleivių skraidinimui per Atlantą. Tiesa, po dirižablio „Hindenburg” katastrofos, kai jis 1937 metų gegužės 6 dieną sudegė vos nusileidęs vienoje Niujorko cepelinų prieplaukoje, šie orlaiviai sunyko. Tačiau Ferdinando fon Cepelino (pilnas vardas Ferdinand Adolf Heinrich August von Zeppelin) vardas oreivystės technikos istorijoje nepamirštas ir šiandien.

Ferdinandas fon Cepelinas gimė 1938 metais Viurtembergo karalystės, susikūrusios po Napoleono karų, Konstancos mieste aukšto pareigūno šeimoje. Baigęs karo mokyklą, jis tarnavo inžinerijos korpuse, vėliau buvo pasiųstas už Atlanto stebėtoju Amerikos pilietiniame kare, dalyvavo 1870/1871 metų vokiečių ir prancūzų kare, kur pasižymėjo žvalgyboje už priešo linijos. 1882-1885 metais vadovavo ulonų pulkui, vėliau buvo Viurtembergo pasiuntinys Berlyne. Už kritiškus pasisakymus pateko į kaizerio nemalonę ir buvo priverstas palikti armiją.