Apie Jūrų muziejų – tik lietuviškai

Lietuvos jūrų muziejus yra vienas įspūdingiausių tokio tipo objektų Baltijos šalių regione. Jis ne tik nenusileidžia kitų šalių jūrų muziejams, bet ne vieną ir lenkia savo ekspozicijos gausa.

Deja, reklamos apie Lietuvos jūrų muziejų labai trūksta. Muziejus nėra taip plačiai reklamuojamas užsienyje, kaip Kuršių nerijos gyvenvietės, dėl kurių į Lietuvą atvyksta nemažai vakariečių. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centre apie jį taip pat negausu informacijos. Nors čia yra reklaminių Jūrų muziejaus bukletų, tačiau informacija juose pateikta tik lietuviškai.

Labiau žinoma Nida

Daugiausiai apie Lietuvos jūrų muziejų žino patys lietuviai ir kaimyninių šalių gyventojai. Latviai į Lietuvą važiuoja vien tam, kad pamatytų Lietuvos jūrų muziejų, nes savo šalyje neturi nieko panašaus.

Specialiai aplankyti Jūrų muziejų į Klaipėdą atvažiuoja ir lenkai. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro informacijos teikimo specialistė Lina Markauskienė pasakojo, kad šių šalių gyventojai neretai klausia būtent to, kaip patekti į Jūrų muziejų.

Kaip surasti Lietuvos jūrų muziejų Turizmo ir kultūros informacijos centre teiraujasi ir vokiečiai, kurie paprastai ankstesnių kelionių į mūsų šalį metu jau buvo lankęsi jame.

Tačiau iš kitų šalių atvykę svečiai apie mūsų muziejų dažniausiai nežino nieko. Jie būna girdėję tik apie nepakartojamą Kuršių nerijos gamtą, Nidą, o ne kitame gale esantį muziejų.

Pasiteiravus, ar galima Turizmo ir kultūros informacijos centre gauti informacijos apie Lietuvos jūrų muziejų, L.Markauskienė tvirtino, kad lankstinukų yra, bet aprašai juose tik lietuviški. „Tačiau užsieniečiams tinka ir tai. Jiems svarbiausia muziejaus darbo laikas“, – aiškino specialistė.

Pašnekovė negirdėjo ir to, ar specialiai į muziejų rengiamos ir ekskursijos, tačiau mano, kad gidai, jeigu turistai to pageidauja, šį objektą parodo.

Tarsi jūros dugne

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė sutiko, kad reklamos jos vadovaujamai įstaigai trūksta. Direktorė mano, kad mūsų valstybė, kuriai muziejus priklauso, galėtų pasirūpinti didesne informacijos sklaida ir reklamai skirti daugiau lėšų. „Pats muziejus nelabai pajėgus reklamuotis kitose valstybėse. O jeigu informacinius leidinius leistų privatūs asmenys arba organizacijos, jie būtų mokami“, – sakė direktorė.

Lietuvos jūrų muziejus yra vienas iš pačių įspūdingiausių Baltijos valstybėse. „Vienas iš jo privalumų yra tai, kad muziejus įkurtas forte. Be to, jo ekspozicija labai plati – nuo laivybos istorijos iki gamtos, tad ką pažiūrėti čia randa įvairius pomėgius turintys žmonės. Paprastai kitų muziejų ekspozicijos apsiriboja tik gamta. Ne vienas mūsų lankytojas akcentavo, kad tik įėjus į pastatą atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas. Akvariumų apsuptis sudaro įspūdį, tarsi lankytojai būtų jūros dugne“, – kalbėjo Lietuvos jūrų muziejaus vadovė.

Platesnė ekspozicija

O.Žalienės duomenimis, be Lietuvos jūrų muziejaus, Baltijos jūros regiono šalyse veikia dar penki muziejai: Rusijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje. Kiekvienas jų savaip įdomus.

Lietuvos jūrų muziejus išsiskiria ne tik tuo, kad čia dera istorinė ir gamtinė ekspozicijos. Išskirtiniu jį daro ir tai, kad čia koncentruotai eksponuojamos ir žuvys, ir jūrų paukščiai bei žinduoliai: pingvinai, ruoniai, jūrų liūtai ir delfinai.

Dažniausiai ruoniai, jūrų liūtai ir pingvinai yra eksponuojami zoologijos soduose, o delfinai – tik delfinariumuose, bet ne viskas vienoje vietoje, kaip kompleksas.

Ir taip įspūdinga Lietuvos jūrų muziejaus ekspozicija ateityje bus dar labiau plečiama. „Reikėtų labiau išnaudoti mūsų centrinį baseiną. Be to, ateityje norėtųsi ryškiau pristatyti Lietuvos žuvis, ne tik gyvenančias Baltijos jūroje: menkes, lašišas, plekšnes, bet ir gėlavandenes, gyvenančias upėse, pavyzdžiui, šamus, raudes, kuojas, šapalus“, – atskleidė planus O.Žalienė.

„Silkių ratas“

Tuo, kad Lietuvos jūrų muziejus išties nepaprastas, ne vienas lietuvis įsitikina, nuvykęs į kitų šalių muziejus. Pavyzdžiui, Suomijoje, Helsinkyje, yra vadinamasis „Jūros pasaulio“ muziejus, į kurį dažnai vežamos turistų grupės.

Muziejus išties gražiai įrengtas. Čia eksponuojamos žuvys nuo silkių iki ryklių ir rajų bei jūrų žvaigždės, arkliukai, aštuonkojai ir medūzos. Akvariumai įrengti taip, kad kuo labiau primintų natūralias žuvų ir jūrų gyvūnų gyvenimo sąlygas. Kai kurie akvariumai leidžia pasijusti tarsi vandenyne.

Pavyzdžiui, vienoje vietoje yra vadinamasis „silkių ratas“. Tai apvalus akvariumas, kurio centre atsiduria lankytojas ir gali stebėti, kaip aplink jį plaukioja sidabraspalvės silkės.

Taip pat yra ir okeano tunelis, pro kurį einant galima grožėtis virš galvos ir šonuose plaukiojančiais rykliais bei kitomis žuvimis.

Kai kurias žuvis ir gyvūnus galima apžiūrėti ir iš viršaus.

Įspūdžio nepadarė

Tačiau ne vienas lietuvis, apsilankęs Helsinkio jūrų muziejuje, juo nusivilia. Palyginti su Lietuvos jūrų muziejumi, suomių ekspozicija atrodo skurdžiai ir nuobodokai. Lietuviai iškart pastebi, kad čia neeksponuojami jūrų žinduoliai. O ir patys akvariumai Lietuvos jūrų muziejuje atrodo solidžiau.

„Suomių jūrų muziejus gražus, bet, palyginti su mūsiškiu, atrodo kaip skirtas darželinukams“, – nusivylusi ekspozicija konstatavo logopedė iš Plungės.

Vis dėlto nors ir mažiau įspūdingas už mūsiškį suomių jūrų muziejus yra labiau išreklamuotas. Į jį ne tik vežamos turistų grupės. Informacija apie Suomijos jūrų muziejų pateikiama spalvinguose bukletuose, kurie išleisti keliomis kalbomis: ne tik suomiškai, bet ir angliškai bei švediškai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Laisvalaikis su žyma , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.