Rugpjūčio pradžioje per miesto gimtadienį Pilies muziejuje atidaryta Karlo poterna. Joje demonstruojama ekspozicija, apžvelgianti Klaipėdos gyvenimo ženklus nuo XVIII iki XXI amžiaus. Dabar muziejuje galima aplankyti dvi ekspozicijas – Karlo ir Frydricho poternose.
Pilies muziejus, 2002-aisiais įkurtas miesto gimimą menančioje vietoje, išsiskiria iš kitų Lietuvos muziejų modernumu. Per metus jį aplanko tūkstančiai žmonių iš Lietuvos ir iš užsienio. Nusileidus į poternas, praeitis prabyla iš kiekvienos raudonos plytos.
Žavu, kad istorijai pasiekti lankytojų širdis seniausioje miesto vietoje padeda modernios technologijos.
Kaip Europoje
Anot muziejaus direktoriaus archeologo Jono Genio, kuriant Pilies muziejų remtasi Europos muziejų patirtimi.
Didelis dėmesys skirtas Stokholme esantiems muziejams. Švedijos sostinė visame pasaulyje garsėja didžiule puikių muziejų ir galerijų santalka – ten ir stažavosi Pilies muziejaus kūrėjų komanda.
Kurti Pilies muziejų labai padėjo Viduramžių muziejus, Stokholme supantis senąją miesto sieną. Šis muziejus yra buvęs pripažintas geriausiu Europoje. Iš lankomiausio – Vazos muziejaus gautos iškarpos manekenų kostiumams.
Pasak J. Genio, iš kitų Pilies muziejus Lietuvoje išsiskiria tuo, kad bandoma įnešti aiškumo į miesto istoriją pritaikant įvairias šiuolaikines technologijas.
Naudojama ir vaizdo, ir garso medžiaga, pastatyti kompiuteriniai terminalai. Naujoje ekspozicijoje bus įrengtas terminalas, pasakojantis senamiesčio istoriją. Šiuo metu Frydricho poternoje galima susipažinti su pilies ir miesto gimimu, taip pat pateikiamas piliavietės maketas trimatėje erdvėje.
Kituose Lietuvos muziejuose niekada nebuvo manekenų su rekonstruotais XVII amžiaus rūbais, čia tikrovę atspindinčios kostiumų iškarpos gautos iš Vazos muziejaus.
Jau kuriant pirmąją ekspoziciją, buvo nutarta neperkrauti muziejaus. J. Genio teigimu, sukaupta labai daug archeologų radinių, vien iš turimų koklių būtų galima parengti tris ekspozicijas, bet neverta nuklysti į tipologiją. Statistinis muziejaus lankytojas nėra akademikas ar mokslininkas – tai paprastas žmogus. Jam reikia pateikti tiek informacijos, kiek jis gali suvokti, tad būtina atrinkti tik pagrindinius ženklus ir juos eksponuoti.
Vertingi eksponatai
Ruošiant ekspoziciją Karlo poternoje, didžiulį darbą atliko istorikai. Lankytojai joje supažindinami su pagrindiniais XVIII – XXI amžių gyvenimo elementais. Pasak daugiausia darbo į šios ekspozicijos kūrimą įdėjusios Istorijos skyriaus vedėjos Zitos Genienės, muziejaus lankytojas čia gali pamatyti labai vertingų eksponatų, kurių niekur kitur neįmanoma rasti.
Nuotraukų stenduose – 1942 metų senamiesčio nuotraukos, padarytos tamsiu paros metu iš oro. Šie unikalūs vaizdai atkeliavo iš Malburgo. Anot istorikės, tose itin ryškiose nuotraukose senamiestį galima pamatyti aniems laikams neįprastu vaizdavimo rakursu.
Renkant nuotraukas ekspozicijai, bendradarbiauta su kitomis šalimis: Vokietija, Prancūzija, Anglija.
Vertingos nuotraukos su karo belaisviais, pramonininko namų interjeru. Kai kurios pirktos, kitos atkeliavo iš asmeninių archyvų.
Akį traukia 1952 metų Klaipėdos senamiesčio projektas, parengtas tuometiniame Leningrade. Jame vietoje Memelio alaus daryklos buvo numatytos žaliosios erdvės.
Ekspozicijoje puikuojasi iš tauriųjų metalų pagaminta masonų ložės ritualinė taurė. Joje išraižytos meistro, pameistrių pavardės ir masonų simbolika. Reali, bet mitais apipinta masonų ložė traukia ne vieną smalsuolį. Daugybėje knygų spėliojama apie jų įtaką politikams, paslėptus lobius ar ritualus. Pilies muziejus suteikia galimybę žvilgtelėti į Klaipėdos masonų atributą.
Ypač vertingi senieji miesto antspaudai. Anot J. Genio, randama daug antspaudų lake, popieriuje, bet patys instrumentai yra reti.
Su tarybine Klaipėda supažindina vaizdo medžiaga, surinkta iš Lietuvos kino archyvų. Filme – klaipėdiečių gyvenimo akimirkos iš Jūros švenčių, uosto, statybų, prekybos vietų. Stende, skirtame sovietiniams laikams, – cigaretės „Prima”, kefyro buteliai ir kiti atributai, kurie primena tą laikotarpį.
Karlo poternoje – daugybė įdomių eksponatų: vaizdinė ir garsinė medžiaga leidžia rinktis įvairius būdus susipažinti su istorija. Tarp dabartį iliustruojančių eksponatų – mero regalijos, Kanuose pristatytas garsusis Klaipėdos ateities vizijos maketas.
Z. Genienė džiaugėsi, kad pavyko parengti ekspoziciją per metus – „pilį ėmėme šturmu”. Istorikės nuomone, darbas pavyko puikiai, nemažai prisidėjo ir „garbės istorikai” iš Klaipėdos dizaino centro Vakaris Bernotas ir Linas Dzimidas.
Vizijose – pilis
Iki šių metų pabaigos turėtų paaiškėti, kokie darbai bus vykdomi toliau atkuriant piliavietę. Sudaryta komisija iš visų sričių specialistų turi priimti vieningą sprendimą. Pasak J. Genio, trapiausiose vizijose regimas pilies atstatymas. Yra ir kitų idėjų. Tačiau trokštamiausia būtent ši.
Archeologas atkreipė dėmesį, kad Vilniuje atstatomiems Valdovų rūmams rasta daug mažiau medžiagos, kuria būtų galima remtis, norint atkurti tai, kas buvo. Apie Klaipėdos pilį turima kur kas daugiau informacijos, tad tikslumas taip pat būtų didesnis.
J. Genys juokavo, kad prieš dešimt metų, kada tik kilo idėja piliavietę prikelti kaip muziejų, o ne kaip požeminį restoraną ar kokią kitą kultūrinė erdvę, manyta, kad pakaks sutvarkyti tai, kas yra. Dabar sukurtas ne vienas plačių užmojų projektas, siūlantis, kaip galėtų būti prikelta ir panaudota piliavietė.